Gilių kava: kaip pasigaminti ąžuolo gilių kavą namuose ir kodėl gilių negalima valgyti žalių

Gilių kava – vienas seniausių Europos kavos pakaitalų. Kai tikra kava buvo brangi ar visai nepasiekiama, ypač karo ir pokario metais, žmonės kavą virdavo iš skrudintų gilių, miežių, rugių ar cikorijos šaknų. Šiandien gilių kava grįžta kaip įdomus, natūralus gėrimas be kofeino, o jos gaminimas – puiki rudens veikla su vaikais. Šiame straipsnyje – kaip surinkti ir paruošti ąžuolo giles, kodėl jas būtina išmirkyti, kaip skrudinti ir virti gilių kavą. Apie ąžuolą ir kitus medžius skaitykite Lietuvos medžių gide.

Žaliose gilėse gausu kartųjų raugų, todėl jų valgyti negalima

Ąžuolo gilės – tai ąžuolo riešutai, rudenį krintantys nuo medžio. Jose gausu krakmolo ir riebalų, todėl jos labai maistingos: žaliose gilėse yra apie 387 kcal 100 g. Tačiau gilėse taip pat gausu rauginių medžiagų – taninų. Jie suteikia gilėms kartų, sutraukiantį skonį ir didesniais kiekiais gali dirginti virškinimo traktą. Todėl žalių gilių valgyti negalima – jos tinka maistui tik pašalinus raugus ir paskrudinus.

Daugeliui gyvūnų – šernams, elniams, kėkštams, voverėms – gilės yra svarbus rudens maistas. Ypač kėkštai išnešioja ir paslepia daug gilių, iš kurių dalis išdygsta, todėl jie padeda ąžuolynams plisti. Rinkdami giles, palikite jų ir gyvūnams.

Kavai renkamos sveikos, sunkios, ką tik nukritusios gilės

Gilės renkamos rugsėjį–spalį, kai jos krinta nuo medžių. Rinkite sveikas, sunkias, blizgias, rudos spalvos giles be skylučių ir pelėsio. Maža skylutė lukšte rodo, kad gilėje gyvena vabzdžio lerva. Paprastas patikrinimas – sumesti giles į vandenį: sveikos gilės nuskęsta, o tuščios ar sugedusios plūduriuoja. Geriausia rinkti toliau nuo kelių ir pramonės objektų.

Lietuvoje dažniausiai auga paprastasis ąžuolas, kurio gilės kabo ant ilgų kotelių. Parkuose sodinamo raudonojo ąžuolo gilės dar kartesnės, todėl kavai geriau rinktis paprastojo ąžuolo giles.

Gilių kava gaminama per šešis etapus – nuo rinkimo iki malimo

Gilių kavos gaminimas neužima daug darbo, bet reikalauja kantrybės – ilgiausiai trunka gilių mirkymas. Visas procesas susideda iš šešių etapų:

Etapas	Ką daryti	Kodėl
1. Rinkimas	rinkti sveikas, sunkias, be skylučių giles, ką tik nukritusias	kirmėlėtos ir pelijusios gilės netinka
2. Lukšto nulupimas	nulupti kietą lukštą ir plėvelę, gilę perpjauti ar susmulkinti	smulkūs gabalėliai greičiau išmirksta
3. Mirkymas	mirkyti vandenyje kelias dienas, vandenį keisti 1–2 kartus per dieną, kol jis nebeparuduos	išplaunami kartūs raugai (taninai)
4. Džiovinimas	išdžiovinti orkaitėje žemoje temperatūroje ar ant krosnies	pašalinama drėgmė prieš skrudinimą
5. Skrudinimas	skrudinti keptuvėje ar orkaitėje, kol taps tamsiai rudi	atsiranda kavos spalva ir aromatas
6. Malimas	sumalti kavamale ir laikyti sandariame inde	malta gilių kava greitai praranda aromatą

Gilės mirkomos kelias dienas, kol vanduo nebeparuduoja

Svarbiausias etapas – raugų pašalinimas. Nuluptos ir susmulkintos gilės užpilamos šaltu vandeniu ir mirkomos kelias dienas. Vanduo greitai paruduoja – tai iš gilių išsiplauna taninai. Vandenį keiskite 1–2 kartus per dieną, kol jis nebeparuduos, o paragauta gilė nebebus karti. Greitesnis būdas – gilės verdamos keliuose vandenyse, kiekvieną kartą verdantį vandenį nupilant ir užpilant švariu karštu vandeniu, kol vanduo nebeparuduoja.

Išmirkytos gilės skrudinamos, kol tampa tamsiai rudos

Išmirkytas giles nusausinkite ir išdžiovinkite orkaitėje žemoje temperatūroje, kartais pamaišydami. Tada giles skrudinkite sausoje keptuvėje ar orkaitėje aukštesnėje temperatūroje, kol jos taps tamsiai rudos ir pradės kvepėti kaip skrudinti riešutai ar kava. Saugokite, kad gilės nepradegtų – tuomet kava būna per karti. Atvėsusias skrudintas giles sumalkite kavamale ir laikykite sandariame stiklainyje – malta gilių kava greitai praranda aromatą, todėl geriau malti nedideliais kiekiais.

Gilių kava verdama kaip įprasta kava, o kofeino joje nėra

Puodeliui gilių kavos imkite 1–2 arbatinius šaukštelius maltų gilių, užpilkite verdančiu vandeniu ir palikite kelias minutes pritraukti arba trumpai pavirkite puodelyje, tada nukoškite. Gilių kava tinka ir kavinukui. Jos skonis primena skrudintus grūdus ar cikorijos kavą – lengvai riešutinis, švelniai kartokas. Gilių kavą galima gerti su pienu, medumi ar prieskoniais, pavyzdžiui, cinamonu.

Gilių kavoje nėra kofeino, todėl ji tinka tiems, kurie nori jo atsisakyti, pavyzdžiui, vakare. Tačiau mokslinių tyrimų apie gilių kavos poveikį sveikatai nedaug – ją verta vertinti kaip tradicinį gėrimą, o ne kaip sveikatinimo priemonę.

Ąžuolas teikia ir kitų gėrybių: jo žievė nuo seno vartojama kaip sutraukianti priemonė – apie tai rašome straipsnyje apie ąžuolo žievės arbatą, o ąžuolo mediena – viena kiečiausių, apie ją skaitykite straipsnyje apie medienos rūšis. Kiti miško gėrimai – liepžiedžių arbata ir pušų pumpurų arbata.

Iš išmirkytų gilių gaminami ir gilių miltai

Gilių kava – ne vienintelis būdas panaudoti giles. Išmirkytas ir išdžiovintas, bet neskrudintas giles galima sumalti į miltus. Jie saldoki, riešutinio skonio ir be glitimo, todėl duonai ar blynams paprastai maišomi su kvietiniais ar kitais miltais – vieni gilių miltai prastai kyla. Gilės nuo seno valgytos daugelyje pasaulio kraštų: Šiaurės Amerikos indėnai iš gilių kepdavo paplotėlius, o Korėjoje iki šiol populiari iš gilių krakmolo gaminama želė „dotori-muk“. Europoje gilės dažniausiai buvo valgomos nederliaus ir karo metais.

Gilių kavos gaminimas – puiki rudens veikla su vaikais

Gilių rinkimas ir kavos gaminimas – gera proga pažinti ąžuolą su vaikais. Vaikai gali rinkti ir rūšiuoti giles, tikrinti jas vandenyje, stebėti, kaip mirkant ruduoja vanduo. Tačiau gilių lukštų lupimą ir skrudinimą palikite suaugusiesiems, o vaikams paaiškinkite, kad žalių gilių valgyti negalima. Kelias gražiausias giles su kepurėlėmis galima pasilikti rudens dekoracijoms ar pasodinti vazone – iš jų išdygsta ąžuoliukai.

Skrudintas ir sumaltas giles laikykite sandariame stiklainyje sausoje, vėsioje vietoje ir suvartokite per kelis mėnesius. Jei gilių miltuose ar maltoje kavoje atsiranda pelėsio ar nemalonaus, apkartusio riebalų kvapo, juos išmeskite – gilėse daug riebalų, todėl ilgai laikomos jos gali apkarsti. Nemalta skrudinta gilė išlaiko aromatą ilgiau, todėl galima malti tik tiek, kiek reikia savaitei.