Australija uždraus socialinius tinklus vaikams iki 16 metų

Australų vaikai negalės naudotis „Facebook“, „Instagram“, „TikTok“ ir kitais socialiniais tinklais

Australijos vyriausybė netrukus įves vienus griežčiausių pasaulyje socialinių tinklų naudojimo apribojimus, uždrausdama vaikams iki 16 metų amžiaus naudotis socialiniais tinklais. Vaikai negalės naudotis tokiomis puikiai žinomomis platformomis kaip „Facebook“, „Instagram“, „TikTok“ ir „X“.

Pasak Australijos premjero Anthony Albanese, naujasis socialinius tinklus uždrausiantis įstatymas yra griežtas atsakas į vis didėjantį susirūpinimą dėl vaikų saugumo internete^[1]. Pasak politiko, taip siekiama sumažinti vaikų patiriamą psichologinį bei socialinį spaudimą, drauge užtikrinant jų saugumą, naudojantis internetu. A. Albanese teigė, kad socialiniai tinklai kelia rimtą pavojų vaikams, ypač paaugliams, nes ši amžiaus grupė yra ypatingai jautri virtualiai aplinkai.

A. Albanese taip pat pabrėžė, kad šis įstatymas nėra skirtas tiesiogiai bausti tėvus ar jaunimą. Vietoj to, atsakomybė už vaikų apsaugą internete bus perkelta socialinių tinklų platformoms, kurios turės įrodyti, kad deda visas pastangas apriboti vaikų prieigą prie socialinių tinklų.

Australijos premjeras A. Albanese: „Socialiniai tinklai daro žalą mūsų vaikams“

A. Albanese, viešai skelbdamas apie naują įstatymą, akcentavo, kad socialiniai tinklai daro reikšmingą žalą vaikų psichinei sveikatai ir emocinei gerovei. Jis taip pat tikino, kad daugybė tėvų, senelių bei kitų šeimos narių išreiškė susirūpinimą dėl vaikų saugumo internete ir teigiamai žvelgia į šį sprendimą.

„Socialiniai tinklai daro žalą mūsų jauniems australams. Mūsų vaikų saugumas ir psichinė sveikata turi būti prioritetu,“ – sakė Australijos premjeras^[2].

Šis įstatymas yra atsakas į augančią pasaulinę problemą, kai socialiniai tinklai tampa kasdieninio gyvenimo dalimi, tačiau kelia daugybę grėsmių – ypač kalbant apie pažeidžiamiausias grupes. Tyrimai rodo, kad vaikų ir paauglių socialinių tinklų naudojimas dažnai susijęs su psichologiniais sunkumais, įskaitant depresiją, nerimą ir žemą savivertę. A. Albanese pabrėžė, kad daugelis vaikų jaučia stiprų spaudimą socialiniuose tinkluose, lygindami save su kitais, ir tai dažnai sukelia rimtą psichologinę žalą.

Australijos premjeras taip pat atkreipė dėmesį į socialinių tinklų platformų naudojamus algoritmus, kurie veikia pagal principus, skatinančius vartotojų įsitraukimą ir dėmesio pritraukimą, tačiau neatsižvelgia į galimą neigiamą poveikį vaikams. Šie algoritmai dažnai skatina jaunus vartotojus siekti didesnio sekėjų ir „patinka“ mygtukų skaičiaus bet kokia kaina, o tai gali tapti neigiamu veiksniu jų psichologinei sveikatai.

Nebus taikoma jokių išimčių dėl gauto tėvų leidimo

Nors daugelyje šalių tėvų leidimas užtikrina nepilnamečiams galimybę naudotis tam tikromis platformomis, Australijos politikų sprendimas nukreiptas į tiesioginį prieigos draudimą, nepriklausomai nuo tėvų sprendimo. Taigi, tėvai nebegalės suteikti vaikams leidimo naudotis socialiniais tinklais iki 16 metų, o visą atsakomybę prisiims socialinių tinklų platformos.

Australijos komunikacijų ministrė Michelle Rowland aiškino, kad šis sprendimas yra būtinas, norint apsaugoti vaikus nuo per didelio virtualaus pasaulio spaudimo. Įstatymo rengėjai mano, kad tėvai dažnai leidžia savo atžaloms naudotis socialiniais tinklais, gerai nesuvokdami visų grėsmių, su kuriomis vaikai susiduria internete.

Daugelis socialinių tinklų platformų, tokios kaip „Facebook“, „Instagram“, „TikTok“ ir „X“, turės diegti amžiaus patikrinimo sistemas, kad užtikrintų šio įstatymo laikymąsi. Australijos komunikacijų ministrė Michelle Rowland teigė, kad socialinių tinklų platformos turės prisiimti visą atsakomybę už bet kokius pažeidimus, susijusius su vaikų prieiga prie neplinamečiams draudžiamų platformų^[3].

Laukia sudėtingi technologiniai iššūkiai ir bandymas tinkamai užtikrinti duomenų apsaugą

Vienas didžiausių iššūkių įgyvendinant šį įstatymą yra tinkamų amžiaus patikrinimo priemonių sukūrimas. Kol kas nėra aišku, kokią asmeninę informaciją reikės pateikti norint patikrinti vartotojo amžių, ir kaip bus užtikrinta asmens duomenų apsauga. Komunikacijų ministrė M. Rowland pažymėjo, kad socialiniai tinklai turės vienerių metų pereinamąjį laikotarpį, per kurį galės diegti šias naujas sistemas. Tuo laikotarpiu Australijos interneto saugumo reguliatorius „eSafety“ teiks rekomendacijas, kaip geriausiai apsaugoti vaikų duomenis.

Australijos vyriausybė siekia užtikrinti, kad šiame procese būtų laikomasi griežtų privatumo reikalavimų. M. Rowland pabrėžė, kad vaikų privatumas yra svarbiausias prioritetas ir kad naujieji amžiaus patikrinimo reikalavimai neturėtų pažeisti jų teisių.

Tačiau vis dar kyla klausimų dėl techninių iššūkių ir būdų, kaip užtikrinti, kad vaikai negalėtų apeiti šių apribojimų, naudodami tėvų ar kitų asmenų tapatybės duomenis.

Šiuo metu daug diskutuojama, ar technologinės priemonės, tokios kaip amžiaus patikrinimas, yra pakankamai patikimos, kad užkirstų kelią nepilnamečiams naudotis socialiniais tinklais. Dalis technologijų ekspertų teigia, kad dabartinės technologijos dar nėra pakankamai tobulos, kad galėtų veiksmingai apsaugoti vaikus nuo nepageidaujamo turinio ir patikrinti jų amžių be rimtų privatumo pažeidimų.

Kai kurie ekspertai aiškina, kad socialinius tinklus draudžiantis įstatymas yra per griežtas

Nors Australijos vyriausybės tikslas yra apsaugoti vaikus, kai kurie ekspertai teigia, kad toks įstatymas gali būti pernelyg griežtas. Daugiau nei 140 akademikų ir visuomeninių organizacijų pasirašė atvirą laišką Australijos premjerui A. Albanese, kritikuodami įstatymą kaip neefektyvią priemonę vaikų apsaugai.

Laiške teigiama, kad „skaitmeninis pasaulis yra vieta, kur vaikai ir jaunuoliai gali prieiti prie informacijos, lavinti socialinius įgūdžius ir palaikyti ryšius su draugais“^[4].

Ekspertai pabrėžia, kad šis draudimas gali užkirsti kelią vaikams pasiekti naudingą ir informatyvų turinį, kuris yra svarbus jų socialiniam ir intelektiniam vystymuisi. Jie taip pat teigia, kad tokios priemonės, kaip draudimai, dažnai nepadeda spręsti problemų šaknų, o tik atideda vaikų susidūrimą su skaitmeninio pasaulio realijomis. Pasak specialistų, labiau subalansuotas požiūris, apimantis skaitmeninio raštingumo ugdymą ir saugesnes internetines erdves, galėtų būti efektyvesnis sprendimas^[5].

Be to, kai kurie psichologai aiškina, kad amžiaus ribojimas gali paskatinti vaikus ieškoti būdų apeiti įstatymus, o tai gali sukelti neigiamas pasekmes, tokias kaip slaptas naudojimasis internetu. Vaikų psichologas Philipas Tamas aiškino, kad „dauguma vaikų ras būdų apeiti draudimus, o tai gali padaryti juos labiau pažeidžiamais nei anksčiau.“

P. Tamas rekomenduoja, kad amžiaus riba būtų nustatyta kiek žemesnė, t. y., iki 12 ar 13 metų. Psichologo teigimu, tai būtų labiau įgyvendinama ir atitiktų vaikų vystymosi lygį.

O „ReachOut“ jaunimo psichinės sveikatos organizacijos direktorė Jackie Hallan sakė, kad dauguma jaunimo gauna paramą ir informaciją būtent socialiniuose tinkluose. Tad jos įsitikinimu, toks draudimas gali sutrikdyti jaunų žmonių galimybes gauti reikiamą pagalbą ir informaciją, ypač kai jie susiduria su psichinės sveikatos problemomis ar sunkumais gyvenime.

Tad specialistai mano, kad vaikų psichinei sveikatai svarbu užtikrinti tiek pakankamą prieigą prie informacijos, tiek apsaugą nuo neigiamo turinio.

„Meta“ siūlė užkrauti amžiaus patikrinimą programėlių parduotuvėms, o ne socialiniams tinklams

„Facebook“ ir „Instagram“ valdančios kompanijos „Meta“ atstovė Mia Garlick išreiškė susirūpinimą dėl naujųjų taisyklių įgyvendinimo. Ji aiškino, kad bendrovė jau sukūrė keletą saugumo įrankių, skirtų paaugliams, tačiau siūlo, kad amžiaus patikrinimas turėtų būti įgyvendintas per mobiliųjų programėlių parduotuves. Tokiu būdu, pasak M. Garlick, būtų užkraunama mažesnė našta socialinių tinklų platformoms ir tėvams^[6].

Tiesa, Australijos premjeras atmetė šį pasiūlymą teigdamas, kad vyriausybė siekia laikytis savo nustatyto plano. A. Albanese taip pat pripažino, kad ši priemonė vargu ar bus pilnai veiksminga, tačiau tai yra svarbus žingsnis apsaugant vaikus. Šis įstatymas primena Australijos bandymus suvaldyti didžiąsias technologijų milžines, kurios, pasak A. Albanese, daropernelyg didelę įtaką visuomenei.

Kitos didžiosios technologijų įmonės, tokios kaip „TikTok“ ir „X“, dar nėra viešai pareiškusios savo pozicijos dėl naujųjų taisyklių. Tačiau technologijų sektorius skeptiškai vertina šiuos apribojimus, nes daugelis įmonių mano, kad tokie draudimai nėra praktiškai įgyvendinami ir gali sukelti daugiau problemų, nei jas išspręsti.