Socialinių tinklų milžinams – kaltinimai dėl žalos vaikams ir jaunimui

Feisbuką, „Google“ ir „TikTok“ valdančioms kompanijoms - teisinis smūgis

Kompanija „Meta“, valdanti feisbuką ir instagramą, Kinijos įmonė „ByteDance“, kuri valdo „TikTok“, „Alphabet“, valdanti „Google“ bei „Snap“, kuri valdo „Snapchat“ yra minimos dešimtyje teisinių ieškinių, kuriuose jų platformos kaltinamos tiesioginiu kenkimu vaikams.

O dabar JAV federalinis teismas nusprendė, kad „Meta“, „ByteDance“, „Alphabet“ ir „Snap“ negali nusigręžti nuo savo atsakomybės, dangstytis teisinėmis išlygomis ir turi dalyvauti procesuose, vykdomuose dėl ieškinio, kuriame teigiama, kad jų socialinės platformos daro neigiamą poveikį vaikų psichikos sveikatai^[1].

Tokia žinia paskelbta po to, kai JAV apygardos teisėja Yvonne Gonzalez Rogers nepatenkino socialinės žiniasklaidos milžinių prašymo atmesti dešimtis ieškinių, kuriuose bendrovės kaltinamos dėl priklausomybės, kurią sukelia vaikams ir paaugliams.

Ieškinius prieš socialinių tinklų bendroves pateikė dešimtys JAV mokyklų apygardų, jau kuris laikas akcentavusios tai, kad socialinės žiniasklaidos platformos „daro fizinę ir emocinę žalą vaikams“.

Anksčiau, 42 JAV valstijos pateikė ieškinį prieš „Meta“, nurodant, kad kompanija „pakeitė jaunų amerikiečių kartos psichologinę ir socialinę tikrovę“.

Technologijų kompanijos dangstytis Konstitucija nebegalės

Naujausioje byloje, susijusioje su „Meta“, „ByteDance“, „Alphabet“ ir „Snap“, didžiausias dėmesys skiriamas JAV Konstitucijos Pirmajai pataisai ir jos 230 straipsniui; jame teigiama, kad „interneto platformos neturėtų būti traktuojamos kaip trečiųjų šalių turinio leidėjai“.

Teismas tuo pasinaudojo nustatant, kad kompanijos dėl to negali būti apsaugotos nuo atsakomybės šioje byloje, ypač, būtinybės nurodyti priklausomybę sukeliančių algoritmų naudojimą ir laiko, praleidžiamo platformose, nepakankamą ribojimą.

Vis dėlto, teisėja Y. Gonzalez-Rogers pažymi ir tai, kad daugelis ieškovų išdėstytų reikalavimų nėra žodžio ar saviraiškos laisvė; jie yra susiję su tariamais pačių platformų trūkumais. Teisėja pabrėžia, kad kalbant apie žalą vaikams, būtina kalbėti ir apie nepakankamą tėvų kontrolę, sudėtingą socialinių tinklų paskyrų apribojimo ar jų panaikinimo vaikams procesą^[2].

„Norint pašalinti šiuos trūkumus, nereikėtų, kad atsakovai pakeistų tai, kaip ar kokią kalbą jie naudoja. Pavyzdžiui, pranešimai tėvams, galėtų patikimai įgalinti tėvus apriboti savo vaikų prieigą prie platformos arba aptarti su jais naudojimąsi platforma ir to pavojus“, – sako teisėja.

„Alphabet“ per savo atstovą spaudai pavadino kaltinimus neteisingais ir teigė, kad vaikų apsauga „visada buvo mūsų darbo pagrindas“. „TikTok“ atstovas spaudai sakė, kad jų platformoje taikoma „patikima saugumo politika ir tėvų kontrolė“. „Snap“ ir „Meta“ atsisakė pakomentuoti situaciją.

„Šiandienos sprendimas yra reikšminga pergalė šeimoms, kurioms pakenkė socialinės žiniasklaidos pavojai. Teismo sprendimu atmetamas pernelyg platus ir neteisingas „Big Tech“ teiginys, kad 230 skirsnis arba Pirmoji pataisa turėtų suteikti jiems visuotinį imunitetą už žalą, kurią jie daro savo naudotojams“, – bendrame pareiškime teigia pagrindiniai ieškovams atstovaujantys teisininkai Lexi Hazam, Previnas Warrenas ir Chrisas Seegeris.

Šis teismo sprendimas gali turėti įtakos ir ateities byloms. Iki šiol, daugelyje tokių ieškinių buvo teigiama, kad interneto platformose yra ydingų funkcijų, kurios kenkia naudotojams; dėl to, dažnai nukentėjusių asmenų ieškiniai buvo atmesti teisme.

Nors šiuo sprendimu nėra nustatoma, kad socialinės platformos daro žalą, ir joms netaikoma teisinė atsakomybė už tai, tačiau jis vis tiek gali atverti kelią daugybei ieškinių dėl saugumo net ir be naujų įstatymų – ir apsunkinti teisinę gynybą nuo jų.

Vartotojų priklausomybė kompanijoms neša pelną

Dar 2021 m. buvęs „Meta“ darbuotojas Kongrese liudijo, kad socialinės žiniasklaidos bendrovės vadovai priėmė rinkodaros ir verslo sprendimus, kurie kėlė pavojų vartotojams paaugliams; buvęs kompanijos darbuotojas įstatymų leidėjams sakė, kad feisbukas puikiai žinojo, jog jos platformos daro žalingą poveikį paaugliams, tačiau jokių veiksmų nesiėmė^[3].

2019 m., atlikus 41 atskiro tyrimo metaanalizę buvo padaryta išvada, kad probleminis išmaniųjų telefonų naudojimas, dar vadinamas priklausomybe, turėtų būti laikomas psichiatrine būkle. 2021 m. atliktas tyrimas parodė, kad beveik 40 proc. universiteto studentų naudojosi išmaniaisiais telefonais taip, kad tai turėjo įtakos jų miegui, mokymosi rezultatams, sveikatai^[4]. Tais pačiais metais, į viešumą nutekėjusios „Meta“ vidinių tyrimų kopijos atskleidė, kad kompanija nustatė, jog instagramas yra žalingas paauglėms mergaitėms.

Apie priklausomybę nuo interneto, išmaniųjų įrenginių ir socialinių tinklų kalbama vis garsiau, tai verslininkams tai nerūpi. Juk socialinės žiniasklaidos bendrovių pajamos ir pelnas tiesiogiai priklauso nuo naudotojų platformoje praleidžiamo laiko. Daugiau naudotojų, praleidžiančių daugiau laiko feisbuke ar „TikTok“ reiškia ir daugiau pinigų.

Būtent dėl šios priežasties, socialinės žiniasklaidos bendrovės nuolat pritaiko savo išmaniąsias technologijas taip, kad maksimaliai padidintų vartotojų įsitraukimą.

Tai jos daro naudodamos sudėtingus algoritmus, sukurtus siekiant išnaudoti žmogaus psichologiją. Socialinės žiniasklaidos bendrovės nuolat atnaujina ir keičia savo produktus, kuria naudotojų sąsajas, kuriose sąmoningai rodomas turinys, itin paveikus jauniems naudotojams. Daugumos socialinės žiniasklaidos platformų jauniems naudotojams nuolat rodo nesibaigiantį turinio srautą, kurį algoritmas kuruoja remdamasis naudotojo interesų profilio duomenimis.

Tai galiausiai sukelia vis didesnę priklausomybę, o ypač paveikiami yra lengvai pažeidžiami jaunieji vartotojai. Šiems pažeidžiamiems vartotojams priklausomybė nuo socialinės žiniasklaidos gali būti labai žalinga ir sukelti tokius dalykus kaip valgymo sutrikimai, depresija, o kai kuriais atvejais, gali paskatinti ir mintis savižudybę.

O problema yra itin plataus masto: 90 proc. visų JAV paauglių naudojasi socialinės žiniasklaidos platformomis.Tyrimų duomenimis, vidutinis paauglys kasdien praleidžia apie 3 valandas naudodamasis socialinės žiniasklaidos platformomis.

Socialinių tinklų žala ypač jaučiama vertinant vaikus ir paauglius

Moksliniai tyrimai rodo, kad paauglystėje žmogaus smegenys vis dar vystosi. Tuomet smegenyse nėra visiškai išsivysčiusios sritys, susijusios su rizikos vertinimu, emocijų kontrole ir impulsų valdymu. Deja, bet didžiausių socialinės žiniasklaidos platformų naudojami algoritmai tai sąmoningai išnaudoja.

Kapitalistinis verslo modelis, didesnio pelno ir įtakos siekis tampa galutiniu rezultatu, o paauglių naudotojų smegenyse dar iki galo neišsivysčiusios impulsų ir emocijų kontrolės funkcijos, įrankiu jį pasiekti.

Kai paaugliai socialinėje žiniasklaidoje sulaukia daugiau dėmesio ar „patiktukų“, jų smegenyse išsiskiria euforiją sukeliantis dopaminas. Tačiau vos tik išsiskyrus dopaminui, jo lygis staiga nukrenta.

Naudojant įprastas pozityvios stimuliacijos formas, po trumpo sumažėjimo periodo smegenys grįžta į neutralią padėtį. Tačiau socialinės žiniasklaidos algoritmai sukurti taip, kad išnaudotų natūralų žmogaus polinkį neutralizuoti nusivylimą grįžtant prie malonumo šaltinio ir gaunant dar vieną euforijos dozę.

Ilgainiui, kai šis modelis tęsiasi mėnesius ir metus, padidėja neurologinis bazinis paauglių vartotojų dopamino reakcijų sužadinimo lygis. Tada paaugliai ir toliau naudojasi socialiniais tinklais, bet jau ne dėl malonumo, o tiesiog norėdami jaustis normaliai. Kai paaugliai, kurie bando bent kiek atitolti nuo socialinės žiniasklaidos, patiria universalius abstinencijos simptomus, įskaitant nerimą, dirglumą, nemigą.

Kai kurie ekspertai sako, kad nepilnamečių priklausomybę sukeliantis socialinės žiniasklaidos naudojimas psichologiškai ir neurologiškai yra analogiškas priklausomybės nuo interneto žaidimų sutrikimui, o Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir kitos visuomenės sveikatos agentūros, priklausomybę nuo žaidimų pripažįsta psichikos liga.