Eksperimentas pasiteisino
Valstybės valdomai įmonei „Lietuvos paštas“ dejuojant dėl pernai patirtų 6,4 mln. nuostolių ir skelbiant apie masinius darbuotojų atleidimus (iki lapkričio ketinama atleisti 600 beveik darbuotojų), kyla klausimas, kokia jo ateitis ir ar apkritai Lietuva vis dar turės nacionalinį paštą? Tokius įtarimus ir klausimus dar labiau užaštrina ir praėjusių metų pabaigoje Pandėlio mieste vykdytas „Lietuvos pašto“ vadinamas pilotinis projektas, kurio metu paslaugos pradėtos teikti per agentą, t. y. parduotuvėje „Aibė“.
Kaip buvo rašoma „Lietuvos pašto“ lapkričio mėnesį išplatintame pranešime, „Pandėlio miesto gyventojams bus ir toliau užtikrinta pašto paslaugų kokybė, o kartu jos taps ir lengviau prieinamos – pašto paslaugos bus teikiamos visomis savaitėmis dienomis, parduotuvės darbo valandomis. Praėjus kelių mėnesių bandomajam laikotarpiui, bus vertinama projekto sėkmė bei galimybės šį pašto darbo modelį pritaikyti ir kituose miestuose“[1].
Nuo pilotinio projekto praėjus pusei metų, nauji tokio tipo pašto skyriai nebuvo įkurti. Tačiau, kaip teigė „Lietuvos pašto“ atstovė spaudai Monika Pulokė, tokių planų neatsisakoma.
„Nuolat ieškome būdų kaip klientams užtikrinti kuo geresnes ir visiems prieinamas pašto paslaugas. Pernai rudenį, Pandėlio mieste pasiūlėme Lietuvoje dar negirdėtą pašto paslaugų teikimo būdą – paslaugas pradėjome teikti per agentą, „Aibė“ parduotuvėje. Pagrindinis tokio paslaugų teikimo privalumas yra ilgas parduotuvės darbo laikas, pašto paslaugos tapo dar lengviau prieinamos.
Praėjus beveik pusei metų galime sakyti, kad šis sprendimas pasiteisino – klientų poreikiai pilnai patenkinami. Iki šiol per agentą buvo teikiamos tik pašto paslaugos, t. y. išsiųsti ar atsiimti laiškus bei siuntas, parduotuvės salėje įrengta speciali erdvė, kurioje galima supakuoti siuntas, įsigyti pakavimo priemonių, pašto ženklų ir pan. Atsižvelgdami į sėkmingą veiklą, neseniai per agentą pasiūlėme prenumeratos užsakymo paslaugą – dabar Pandėlio klientai vietinėje parduotuvėje gali užsisakyti ar pratęsti prenumeratą.
Kol kas daugiau tokių paslaugų teikimo vietų Lietuvoje nėra, tačiau projekto plėtros planų neatsisakome“, – komentavo pašto atstovė.
Niekas nepasikeitė
Apie pašto ateities likimą klausimų kyla ir stebint, kaip masiškai šis nuomoja ar išpardavinėja savo nekilnojamąjį turtą.
Dar 2019 metų lapkritį Lietuvos pašto generalinė direktorė Asta Sungailienė teigė išreiškusi susirūpinimą didžiųjų miestų centriniais paštais, apie kurių likimą, anot jos, yra kalbama jau keletą metų.
„Tai, ką radau atėjusi vadovauti bendrovei, tiesą sakant, mane šokiravo: prastos darbuotojų sąlygos, nuostolinga veikla ir lėšų stygius, kuris lėmė tai, kad į aptarnavimo tinklo atnaujinimą nebuvo investuota nuo tarybinių laikų“, – sako A. Sungailienė[2].
Tačiau net ir praėjus kiek daugiau nei dvejiems metams, anksčiau nuogąstavusi naujoji generalinė direktorė net ir apšilusi kojų situacijos, regis, nelabai pakeitė, išskyrus tai, kad centrinių paštų pastatai didžiuosiuose miestuose ir kitose „gerose“ vietose buvo parduoti. Kad ir, pavyzdžiui, 2021 metų spalį viešojo aukciono būdu už kiek daugiau nei 600 tūkst. eurų sėkmingai parduotos buvusios pašto patalpos Palangoje, Vytauto g. 53. Gautas lėšas bendrovė esą ketino investuoti į strateginius projektus: veiklos modernizaciją, pašto skyrių atnaujinimą ir darbo sąlygų gerinimą.
Pastaraisiais metais aukciono būdu buvo parduota ir daugiau Lietuvos paštui priklausiusių pastatų – išskirtiniai pastatai netruko surasti naujus savininkus, galinčius užtikrinti reikiamas investicijas pastatų atnaujinimui ir prasmingam panaudojimui. Jau žinoma, kad buvusio Vilniaus centrinio pašto patalpose įsikurs ISM universitetas, o Biržuose buvusiose pašto patalpose planuojama įrengti muziejų[3].
Nepaisant pelningų pardavimų, neseniai išplatintame Lietuvos pašto pranešime pažymima, kad grynasis 2021 m. bendrovės patirtas nuostolis buvo 6,4 mln. eurų[4].
Didžiausią įtaką neigiamam rezultatui, anot generalinės direktorės, turėjo ženklus tradicinių pašto paslaugų mažėjimas, išaugusios tarptautinės logistikos sąnaudos ir beveik nekitusios paslaugų kainos. Reaguodama į situaciją ir šiais metais toliau kylančias sąnaudas, kartu siekdama užtikrinti finansiškai tvarią veiklą, bendrovė jau priėmė sprendimus dėl paslaugų tarifų didinimo ir griežtų veiklos efektyvinimo priemonių taikymo. Taip pat bendrovė priėmė skausmingą sprendimą mažinti darbuotojų skaičių[5].
Ar liks Lietuvos paštas?
Nors pašto pranešime pabrėžiama, kad „didžiausią sąnaudų dalį Lietuvos pašte sudaro darbuotojų darbo užmokestis, 2021 m. jis sudarė apie 40 proc. visų sąnaudų. Bendrovė nuosekliai didina darbo atlygį, jis keliamas ir 2022 m.“, tačiau net ir mažinant darbuotojų skaičių bei išparduodant nekilnojamąjį turtą, pašto darbuotojai vis dar yra vieni iš mažiausiai uždirbančių darbuotojų segmente[6].
Tad darbuotojų mažėja, pastatai išparduodami, siuntų skaičius vis auga, paslaugos branginamos, tačiau Lietuvos paštas vis tebeskaičiuoja nuostolius. Bent kažkiek skaičiuojančiam žmogui sunkiai sueina galai – kur dingsta pinigai?
Lietuvos paštas – ne vienintelė valstybės valdoma įmonė, patirianti sunkumų. Anksčiau apie 2 tūkst. darbuotojų atleidimą paskelbė ir „Lietuvos geležinkeliai“, patyrę nuostolių dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai. Ekonomistai sunkumus aiškina per lėtomis reformomis.
„Tai kas yra priverstiniai pokyčiai, priverstinis darbuotojų atleidimas, tai yra pasekmė uždelsto persitvarkymo“, – mano ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas[7].
Pasak D. Misiūno, valstybė turėtų peržiūrėti ir galbūt dalį valdomų įmonių, ar jų veiklų apskritai atsisakyti.
