<h2>Lietuvos paštas skaičiuoja milžiniškus nuostolius</h2>
<p>Lietuvos paštas žengia dar vieną beprecedentį žingsnį – atleidžia 600 darbuotojų ir brangina savo paslaugas, nors siuntų pervežimo paslaugos dėl padidėjusių internetinių parduotuvių apsukų ir pandeminiu laikotarpiu visiškai pasikeitusių lietuvių apsipirkimo įpročių taip išpopuliarėjo, kad siuntų pervežėjai vos spėja suktis. Tačiau Lietuvos paštui tokios tendencijos, regis, tampa ne galimybe plėsti valstybinės įmonės paslaugas, bet jas mažinti ir gerokai pabranginti. </p>
<p>Ketvirtadienį Lietuvos paštas pranešė ne tik tai, kad didins savo paslaugų įkainius, bet ir atleis 600 darbuotojų[2]. Viskas esą todėl, kad pernai paštas patyrė 6,4 mln. eurų nuostolį, o dėl jo kaltina į rinką atėjusias alternatyvius siuntimo būdus siūlančias įmones. </p>
<p>Tačiau tai, kad valstybinė įmonė nesusitvarko su kasdienybe tapusiais verslo iššūkiais, kuriuos privačios bendrovės žaibiškai išsprendžia, o ši įmonė, deja, ne, nekalbama. Pavyzdžiui, pandeminiu laikotarpiu Lietuvos paštas niekaip nepajėgė susitvarkyti net su elementariomis problemomis – koronavirusui išguldžius mobiliuosius laiškininkus, net kelis mėnesius kone visuose Lietuvos rajonuose buvo susiduriama su problema, kad esą nėra jų kuo pakeisti, tad tiek spaudos ir laiškų, tiek ir siuntų pristatymas žmonėms vėlavo tiesiog neįtikėtinai. </p>
<p>Tiesa, svarbu prisiminti ir tai, kad Lietuvos paštas pats savo noru COVID-19 pandemijos metu užvėrė savo duris klientams, kai tuo tarpu prie pasikeitusios situacijos kaipmat prisitaikė kitos įmonės, siūlančios prekes pristatančius kurjerius ir siuntų palikimą paštomatuose prie namų.</p>
<p>Žinoma, Lietuvos paštas irgi tokią paslaugą pasiūlė ir jau kiek seniau savo veiklą perorientavo ir į LP Express paštomatus, stovinčius strategiškai patogiose atsiėmimui vietose. Visgi, net ir alternatyvios siuntimo priemonės varžosi tarpusavyje, o į rinką ateina ir naujokai.</p>
<p>Atsižvelgdamas į tendencijas, kai į pašto skyrius užsuka vis mažiau žmonių, Lietuvos paštas nusprendė, kad turi per daug darbo jėgos.</p>
<blockquote>
<p>„Klientams vis dažniau renkantis alternatyvius siuntimo būdus bei mažėjant jų srautui pašto skyriuose, priėmėme sprendimą mažinti darbuotojų skaičių. Suprantame, kad šis sprendimas yra skaudus ir sudėtingas, tačiau privalome jį priimti“, – teigė Lietuvos pašto generalinė direktorė Asta Sungailienė[2].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/nuostoliai.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ir už kurjerių tarnybų paslaugas teks mokėti daugiau</h2>
<p>Tuo tarpu palankius siuntų sprendimus siūlanti įmonė kurjeriaipigiau.lt praneša, kad nuo gegužės 1-osios keičiasi daugelio siuntų paslaugų įkainiai – atsiranda ir papildoma kuro priemoka. Pranešama, kad vidutiniškas paslaugų pabrangimas priklauso nuo vežėjo, bet kai kurie alternatyvius siuntimo būdus siūlantys verslai jau skelbia, kiek vidutiniškai brangs jų teikiamos paslaugos.</p>
<p>Štai LP Express paslaugos vidutiniškai brangs 10 proc., TNT ir FedEx – vidutiniškai 15 proc., Omniva teikiamos paslaugos – maždaug 20 proc., Venipak paslaugos – vidutiniškai 30 proc.[3]</p>
<p>Tačiau gaunasi įdomi tendencija ir nėra aišku, ar ją formuoja nepailstantis verslininkų godumas, ar išaugusi paklausa taip kelia kainas? Juk dar visai neseniai, pandemijos metu, paštomatai ir kurjerių tarnybos tiesiog „lūžo“ nuo užsakymų kiekio – dėl to siuntų laukimo laikas gerokai išaugo, o palikus kurjeriui siuntą paštomate, kaipmat buvo išsiunčiamas priminimas ją kuo greičiau pasiimti, o už tai net buvo siūlomi ir prizai. Tad savaime suprantama, kad šie verslai nebadauja.</p>
<p>Visgi, kaip čia gaunasi, kad didėjant prekes užsisakančiųjų į namus kiekiui, paslauga dar labiau brangsta? Juk kurjerių tarnybos, sukaupusios milžinišką kapitalą per pandemiją, dabar laisvai kainų kilimą galėtų amortizuoti ir klientams paslaugų įkainių nekelti. O galbūt augantis poreikis diktuoja ir geresnes sąlygas vis didesniam pelnui?</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/siunta.jpg" alt="" /></p>
<h2>Elektroninių parduotuvių ir pietų į namus kaštai mažesni</h2>
<p>Ta pati įdomi tendencija stebima ir su elektroninėmis parduotuvėmis bei maitinimo įstaigomis, tiekiančiomis maistą į namus. Juk pandemija poreikį naudotis tokiomis paslaugomis kaip reikiant išaugino, tačiau kainos jose – tokios pačios kaip fizinėse, nors kaštų sunaudojama gerokai mažiau, todėl tą pačią prekę laisvai būtų galima pasiūlyti pigiau.</p>
<p>Bet čia vėlgi atsiremiame į nesibaigiantį verslininkų godumą, kurį dar labiau stiprina augančios pajamos. O per kur gauti dar didesnį pelną nei per priklausomo vartotojo kišenę? Kur jis dėsis? Išeis pas konkurentus, kur kainos – panašios? Ties tuo ir pasibaigia visas šis žaidimas. Prisipratinkime vartotojus ir gręžkime juos iki galo.</p>
<p>Tuo puikiai pasinaudojo ir pristatymo paslaugas iš maitinimo įstaigų teikiantis „Wolt“, kuris įkainius taipogi pakėlė prisidengdamas kylančių kuro kainų priedanga.</p>
<p>„Wolt“ vadovė Baltijos šalims Liisa Ristal neslėpė, kad pastaraisiais metais pavyko užmegzti daugiau kontaktų su bendradarbiaujančiais restoranais ir kurjeriais, todėl ypatingai pernai esą kilo klientų skaičius, o greta to – ir pajamos. Tačiau nepaisant to, paslaugų kainos vis tiek kyla 10–20 proc.[6]</p>
<p>Visgi, nors „Wolt“ pajamos ir auga, su darbuotojais ši bendrovė dalintis nenori. Dar praėjusių metų rugpjūtį „Wolt“ darbuotojai surengė streiką, susirinkę prie pagrindinės įmonės būstinės[5]. Įmonė darbuotojams nusprendusi mažinti bazinį apmokėjimą ne piko valandomis, o darbuotojai prašė ir tiksliau apskaičiuoti jų nuvažiuojamą atstumą.</p>
<p>Tiesa, „Bolt Food“ maisto pristatymo vadovas Baltijos šalyse Ruslanas Savičius atskleidžia, kad besinaudojantys programėle gali išvysti ir įvairiausių nuolaidų, mat restoranai, su kuriais bendradarbiaujama, mėgsta savo klientus ir palepinti.</p>
<blockquote>
<p>„<…>. Kai kurie restoranai pageidauja teikti akcijas klientams ir tai neretai būna nemokamo pristatymo iki 1–2 kilometrų pasirinkimas arba net 10–40 proc. nuolaida visam restorano meniu“, – teigė R. Savičius[6].</p>
</blockquote>
