<p><strong>Ekonominę krizę valstybėje užsimota spręsti gerokai „prašluojant“ valstybinių įstaigų darbuotojų gretas. „Lietuvos geležinkeliai“ jau pranešė planuojantys atleisti 2 tūkst. darbuotojų. „Raganų medžioklė“ netrukus gali prasidėti ir kitose įstaigose. Dėl neefektyviai naudojamų finansų ruošiamasi ne tik stipriai optimizuoti valstybės valdomas įstaigas, bet ir atiduoti jas į akcinių bendrovių rankas. Tuo tarpu vis daugiau privačių įmonių taip pat jau susiduria su finansiniais sunkumais ir nemokumo rizika.</strong></p>
<h2>Jau kalbama apie darbuotojų atleidimą</h2>
<p>Krizę, kurią sukėlė Vakarų sankcijos Rusijai dėl šios pradėto karo Ukrainoje, pirmiausia pajuto „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė. Tarp jos atleidžiamų bemaž 2 tūkst. darbuotojų yra ir maždaug ketvirtadalis įvairaus lygmens vadovų[2].</p>
<blockquote>
<p>Bendrovė pranešė atleidžiamų darbuotojų išeitinėms išmokoms skirsianti 6 mln. eurų.</p>
</blockquote>
<p>Apie 1,2 tūkst. numatomų atleisti žmonių dirba antrinėje įmonėje „LTG Cargo“, maždaug 500 iš jų dirba „LTG Infra“ ir apie 300 – LTG. Bendrai grupės bendrovėse dirba apie 9,2 tūkst. darbuotojų.</p>
<p>Tai, kad bendrovė atsidūrė ties tokia praraja ir yra priversta atleisti dvi dešimtis tūkstančių specialistų, lėmė krovinių praradimas. Pavyzdžiui, šiemet „Lietuvos geležinkeliai“ perveš net dukart mažiau krovinių, o tai lems ir maždaug 150 mln. eurų pajamų netekimą.</p>
<blockquote>
<p>Dėl ES ir JAV sankcijų „Belaruskalij“ trąšoms, bendrovė jau prarado maždaug 61 mln. eurų pajamų. Bendrovės gaunamoms pajamoms nemažą įtaką padarys ir sankcijos „Lifosos“ savininkui, mat dėl to įmonė praras dar 2,6 mln. tonų trąšų pervežimų ir 12,8 mln. eurų pajamų.</p>
</blockquote>
<p>„Lietuvos geležinkelius“ neabejotinai palies ir ES sankcijos rusiškai angliai, mat LTG dėl to praras 12 mln. eurų pajamų. Baltarusijai uždraudus per jos teritoriją naftą bei jos produktus ir trąšas, nebebus pervežta 1,4 mln. tonos krovinių. Dėl to bendrovė praras dar 17 mln. eurų[2].</p>
<p>Vienintelė paguoda atleidžiamiems darbuotojams – užimtumo tarnyba ir laukiančios išeitinės išmokos. Tačiau ateinant tokiai didžiulei bedarbių bangai, vargu, ar vos besilaikančios Lietuvos įmonės ryšis visus šiuos darbuotojus ir įdarbinti.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/nemokumas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Valstybės valdomos įmonės prašosi pertvarkos</h2>
<p>Tačiau darbuotojų „iššlavimas“ – ne vienintelis planuojamas kelias krizei įveikti.</p>
<p>Ekonomikos ir inovacijų ministerija Vyriausybei jau pateikė atnaujintą Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių planą.</p>
<blockquote>
<p>Šiuo planu siekiama „pašalinti“ įmones, kurios neturi jokių aiškių tikslų ir ambicijų uždirbti „svarią grąžą valstybei“.</p>
</blockquote>
<p>Anot ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Amonaitės, tokia verslo aplinka yra būtina norint pritraukti kuo daugiau užsienio investuotojų[4].</p>
<p>Ministerija užsimojo ilgainiui išvis atsisakyti valstybinės įmonės teisinės formos, o valstybės įmonės, vykdančios komercinę veiklą, būtų pertvarkomos į akcines bendroves, viešąsias įstaigas ir pan. Tikima, kad tokia pertvarka padėtų joms efektyviau panaudoti finansinius resursus ir generuoti didesnę grąžą valstybei.</p>
<p>O štai valstybės įstaigos, vykdančios ne komercinę, o viešųjų paslaugų ir viešojo administravimo veiklą bei atitinkančios visus biudžetinei įstaigai būdingus veiklos požymius, būtų pertvarkomos į biudžetines įstaigas[4].</p>
<p>Būtinybę imtis veiksmų pastebėjo ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai, kurių vertinimu, Lietuva dar gerokai atsilieka nuo EBPO vidurkio. O štai pasitaiko ir atvejų, kai valstybės valdomos bendrovės pradeda konkuruoti su privačiomis bendrovėmis. Todėl kova su tuo kaip ir aiški – tokių valstybės valdomų įmonių veikla optimizuojama, jos pertvarkomos, reorganizuojamos, o kai kurios mažesnės įmonės – jungiamos arba likviduojamos.</p>
<p>Siekiama pamažu mažinti ir valstybės valdomų įmonių skaičių, mat šiuo metu jų yra 49, o šį skaičių sumažinus, likusių priežiūra bus koncentruojama keliose ministerijose.</p>
<blockquote>
<p>Tai reiškia, kad biudžetininkų laukia atleidimo banga, daugelis tokiose įstaigose metų metus dirbančių darbuotojų turės iš naujo ieškoti savo nišos ir įgytus įgūdžius pritaikyti kitur. Kitaip tariant, panašu, kad valstybė palaipsniui „parduodama“ verslui.</p>
</blockquote>
<div class="input_body description_edit_box
">
<div class="input_field">
<div id="img_preview_box_2" class="img_preview_box">
<div id="image_sample_2_8510" class="image-list-element private" data-index="image_sample_2_3"><img src="77_CDN_URL/images/pertvarka.jpg" alt="" /></div>
</div>
</div>
</div>
<h2>Iš biudžetinių įstaigų – į akcines bendroves</h2>
<p>Biudžetinių įstaigų pertvarka yra šios Vyriausybės prioritetų sąraše, todėl šiuo klausimu nedelsta ir jau lapkričio mėnesį buvo pritarta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktam planui, pagal kurį iš esamų 47 valstybės valdomų įstaigų liktų ne daugiau kaip 35-ios[5].</p>
<p>Ši pertvarka neabejotinai palies ir tokias svarbias funkcijas atliekančias įstaigas kaip VĮ Registrų centrą, VĮ „Regitrą“, VĮ Valstybinių miškų urėdiją, VĮ Lietuvos oro uostus ir kitas įstaigas. O štai daugiausia pokyčių numatoma Žemės ūkio ministerijos valdomose įstaigose – bus jungiamos ir privatizuojamos 7 šio sektoriaus įmonės.</p>
<p>Pirmąjį smūgį valstybės valdomoms įmonėms sudavė COVID-19 pandemija. ypatingai neigiamas pasekmes pajuto susisiekimo sektorius. 2021 m. pastebėta, kad bendras tokių įmonių pelnas susitraukė per 0,6 proc. arba 0,7 mln. eurų. O tam neigiamos įtakos esą turėjo ir 32 proc. susitraukęs energetikos sektoriaus įmonių grynasis pelnas.</p>
<h2>Su nemokumo rizika susiduria šimtai įmonių</h2>
<p>Tačiau daugybė problemų slegia ne tik valstybinių įmonių pečius. Jos visu smarkumu užgriuvo ir nemažai privačių įmonių.</p>
<p>Finansų ministerija praneša, kad dėl gresiančio nemokumo į Ankstyvojo perspėjimo sistemą (APS), skirtą prevenciškai padėti su finansiniai iššūkiais susidūrusiam smulkiajam ir vidutiniam verslui išvengti nemokumo, konsultacijoms dėl kylančių finansinių sunkumų užsiregistravo 41 bendrovė[6].</p>
<p>Kas ketvirtį tiek užsiregistravusių konsultacijoms, tiek ir kitų šalies įmonių galimą nemokumo riziką vertina Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pagal pelno mokesčio, PVM deklaracijas, finansinės atskaitomybės ataskaitas ir kitus duomenis.</p>
<blockquote>
<p>Kad situacija šiuo metu yra ne iš lengvųjų, rodo ir tai, kad iš viso, skaičiuojant nuo praėjusių metų liepos, nemokumo rizika nustatyta net 739 įmonėms, iš kurių 117 įmonių susijusios su maitinimo ir gėrimų tiekimo veikla, 78 įmonės – su mažmenine prekyba (išskyrus motociklų ir variklinių transporto priemonių prekybą) ir 71 įmonė – su pastatų statyba.</p>
</blockquote>
<p>Štai VMI įvertinus, kad įmonei kyla nemokumo rizika, inspekcija išsiunčia įspėjimo laiškus per Mano VMI. Norintys sulaukti pagalbos verslai tuomet gali registruotis į Ankstyvojo perspėjimo sistemą (APS) ir užpildyti anketą bei kreiptis į Inovacijų agentūrą, kad ši suteiktų informaciją apie galimas pagalbos priemones.</p>
<blockquote>
<p>Viena iš valstybės pagalbos formų verslui – informacijos pateikimas apie restruktūrizavimo ar bankroto procedūrų inicijavimo galimybes.</p>
</blockquote>
<p> </p>
