Pandemijos metu Lietuvos valdžia švaistėsi milijonais, tačiau medikamentų COVID-19 gydymui nepirko
Sveikatos teisės institutas (STI), atlikdamas COVID-19 finansų tyrimą nustatė, kad kad pandemijos metus, Lietuvoje net 4 kartus daugiau lėšų buvo skirta apsaugos priemonėms nuo koronaviruso nei COVID-19 gydymui ir medikamentams.
Domėdamasis Lietuvos politika pateikiant atsaką į pandemiją, STI susisiekė su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir paprašė pateikti atsakymus į klausimus apie tai, kiek Lietuva nusipirko vakcinų, kiek už jas sumokėjo, kiek vakcinų buvo panaudota ir kiek buvo padovanota arba utilizuota.
STI klausė, kiek šalies biudžeto lėšų buvo paskirta COVID-19 skiepų transportavimui ir saugojimui, taip pat, kiek pinigų buvo numatyta panaudoti išmokoms už vakcinaciją.
SAM sureagavo į STI užklausą ir pateikė oficialų atsaką. Jame detalizuota, kad Lietuvoje panaudota maždaug 4,5 mln. COVID-19 vakcinų dozių. Jų transportavimas 2021–2022 m. kainavo – 781 758 Eur, o sandėliavimas – 117 172 Eur[1].
Išmokoms už vakcinaciją senjorams atsiėjo 16 mln. Eur, o išmokoms už gydytojo paslaugų suteikimą sumokėta 14 537 Eur. Medikams, už aktyvų pacientų raginimą skiepytis, prireikė dar 222 277 Eur. STI teigimu, šios lėšos yra net keturiais kartais didesnės nei tos, kurios buvo skirtos medikamentiniam viruso gydymui.
SAM vaistus nuo koronaviruso įsigijo tik dabar, kai poreikio visuomenėje nebėra
Tokie vakcinų saugojimui bei vakcinacijos skatinimui skirti pinigų mastai stebina, ypač atsižvelgiant į tai, kad švaistydama milijonus vakcinoms, kurių dalis net nebuvo panaudota, Vyriausybė tuo pat metu vengė pirkti medikamentų, kurie būtų pasitarnavę koronavirusu susirgusių pacientų gydymui.
Vaistas nuo COVID-19, kurio veikliosios medžiagos yra nirmatrelviras ir ritonaviras, prieinamas Lietuvoje tapo tik praėjusią savaitę, kai sergamumo mastai tiek mūsų šalyje yra pasiekę žemiausią lygį nuo viruso išplitimo pradžios.
Gegužės 23 d. duomenimis, per parą visoje Lietuvoje buvo užfiksuoti 68 nauji užsikrėtimo atvejai. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 31,2 atvejo, 7 teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 9 proc[2].
Remiantis 2023 m. sausio mėnesio duomenimis, bent kartą koronavirusu Lietuvoje sirgo 1 292 278 gyventojai[3].
SAM dabar hipokritiškai skelbia, kad vaistas gali būti skiriamas tiems COVID-19 pacientams, kuriems nereikia papildomos deguonies terapijos ir kuriems kyla didesnė progresavimo į sunkios eigos COVID-19 rizika[4]. Vis dėlto, pandemijos piko metu sirgę ar net mirę asmenys, anksčiau šios galimybės taip ir neturėjo.
O valdžios galimybes reaguoti į sveikatos apsaugos krizes dabar demonstruoja ir tai, kad Lietuva ir šį vaistą įsigijo per Europos Komisijos (EK) bendruosius vakcinų ir kitų vaistų nuo COVID-19 ligos profilaktikos ir gydymo pirkimus.
Nors skelbiama, kad EK organizuojami COVID-19 vaistų pirkimai padėjo išsiderėti geresnes pirkimo sąlygas ir stabilų tiekimą, galima kvestionuoti, ar dabar, kai koronavirusu sergančiųjų skaičius yra itin žemas, įsigytos 13 tūkst. vaisto pakuočių iš tiesų bus panaudotos, ar ilgainiui, bus utilizuotos kaip ir vakcinos.
Vakcinacijos skatinimo pastangos kelia vis daugiau klausimų: atskleidžiama skiepų žala širdžiai ir net regėjimui
Tuo tarpu pasaulyje daugėja tyrimų, įrodančių galimą COVID-19 vakcinų žalą žmogaus organizmui. Nors jau anksčiau kai kurie mokslininkai vakcinas nuo koronaviruso buvo susieję su išaugusia miokardito rizika, keli pastarieji tyrimai tokią teoriją tik įtvirtino.
Prestižinio Jeilio universiteto Medicinos mokyklos mokslininkai atliko tyrimus su 23 pacientų grupe, kuriems vakcinacija buvo susieta su miokardito arba perikardito apraiškomis.
Tyrėjai nustatė, kad šias sveikatos problemas sukėlė ne pačiose vakcinose buvę antikūnai, bet natūralus organizmo imuninis atsakas į vakciną[5].
Visi tyrime dalyvavę pacientai prieš skiepą sveikata nesiskundė, tačiau po vakcinacijos „Pfizer“ doze, vidutiniškai per keturias dienas, pasireiškė nerimą keliantys simptomai.
Nors mokslininkai nagrinėjo kelias galimas miokardito ar perikardito priežastis, galiausiai buvo padaryta išvada, kad pavojų asmenų sveikatai sukėlė būtent vakcinos sukeltas perdėtas imuninis atsakas.
Tuo tarpu kitas „Nature“ moksliniame žurnale paskelbtas tyrimas atskleidė, kad COVID-19 vakcinos gali būti susijusios su akių ligomis.
Atliktas tyrimas parodė, kad vakcinos nuo koronaviruso yra susijusios net su keliomis akių ligomis, pavyzdžiui, tinklainės kraujagyslių okliuzija. Skiepytiems asmenims šios ligos rizika išaugo praėjus dvejiems metams po vakcinacijos[6].
Valdžios pozicija dėl apsauginių veido kaukių dėvėjimo taip pat pasirodė esanti klaidinga
Tačiau vis garsiau kalbama ne tik apie galimą COVID-19 vakcinų riziką žmogaus sveikatai, tačiau ir apie pavojingą apsauginių veido kaukių dėvėjimą.
Naujausiame „Cell Press“ tyrime nustatyta, kad ilgalaikis apsauginės kaukės dėvėjimas gali padidinti sėklidžių ligų riziką, o jas dėvinčioms nėščioms moterims sukelia papildomą riziką, kad naujagimis gali neišgyventi.
Net po to, kai daugumoje pasaulio šalių buvo panaikintas privalomas kaukių dėvėjimas, dauguma gydymo įstaigos vis dar išlaikė reikalavimus ar bent jau rekomendacijas dėvėti kaukes.
Tačiau įvertinus paskutiniojo tyrimo duomenis, balandžio 18 d. akademiniame medicinos žurnale „Annals of Internal Medicine“ keli gydytojai ir infekcinių ligų specialistai skatino visiškai panaikinti kaukių dėvėjimo reikalavimus sveikatos priežiūros įstaigose.
Ekspertai jau anksčiau įspėjo, kad ilgalaikis kaukių dėvėjimas ir iš to kilę pasikeitę žmogaus elgesio modeliai gali turėti įtakos net ir dantų ligoms.
Juk kaukę dėvint ilgą laiką, žmonės pradeda kvėpuoti per burną, o ne per nosį. Taip burna gali išdžiūti ir imti vystytis, pavyzdžiui, dantenų ligos.
Negana to, dėvint veido kaukę visą dieną, ji gali pakenkti odos apsauginiam barjerui ir sukelti neigiamą poveikį: dirginimą, sausumą, paraudimą, niežėjimą, perštėjimą. Taip pat gali užsikimšti veido poros, iškilti spuogai, atsirasti vadinamoji „masknė“.
Kinijoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 407 sveikatos priežiūros specialistai, parodė, kad 49 proc. jų pranešė apie veido odos reakcijas, susijusias su kaukės dėvėjimu.
