Suprasti akimirksniu
  • Tyrimas su gyvūnais rado sąsajas tarp kaukių dėvėjimo ir gimdymo komplikacijų
  • Medicinos ekspertai teigia, kad ligoninės turėtų atsisakyti kaukių reikalavimų
  • Kaukes privalėjo dėvėti iki pat šių metų balandžio
  • Kaukių dėvėjimas gali sukelti ir dantų ligas
  • Kaukės dėvėjimas kenkia ir odos sveikatai
Šaltiniai
kaukės
Ilgalaikis kaukės dėvėjimas gali sukelti daug sveikatos sutrikimų. Noah / Unsplash.com nuotrauka

Tyrimas su gyvūnais rado sąsajas tarp kaukių dėvėjimo ir gimdymo komplikacijų

Naujas „Cell Press“ paskelbtas tyrimas rodo, kad ilgalaikis kaukės dėvėjimas gali padidinti sėklidžių ligų riziką, o jas dėvinčioms nėščioms moterims didina tikimybę, kad naujagimis mirs dar įsčiose.

Vokiečių mokslininkų grupė iškėlė teoriją, kad ilgalaikis kaukės dėvėjimas sukelia toksiško anglies dioksido kaupimąsi kaukės „negyvosios erdvės“ kišenėje, dėl kurios atsiranda daugybė medžiagų apykaitos problemų.

Tyrimas parodė, kad nėščios žiurkės, gavusios 3 proc. daugiau anglies dioksido, patyrė gerokai daugiau negyvų palikuonių gimdymų.

Tyrimas taip pat parodė, kad pelių patinai, keturias valandas veikiami 2,5 proc. anglies dioksido, patyrė sėklidžių ląstelių ir spermos sunaikinimą. 

Kitas tyrimas atskleidė, kad ilgalaikis anglies dioksido poveikis tiek nėščioms žiurkėms, tiek jaunoms pelėms sukėlė „neuronų sunaikinimą... padidino nerimą ir pablogino atmintį bei palikuonių mokymąsi po gimimo“.

Tyrėjai pažymėjo, kad yra „netiesioginių įrodymų“, siejančių kaukių naudojimą su reikšmingu negyvų kūdikių gimdymų padaugėjimu visame pasaulyje. 

Tačiau tyrimas negalėjo įtikinamai įrodyti, kad kaukės buvo tiesiogiai atsakingos už bet kurią iš šių komplikacijų.

Tačiau ląstelių ir molekulinės biologijos doktorantas Kevinas Bassa paskelbė, kad naujasis dokumentas yra perdėm aštrus.

„Neturime jokių tikrų įrodymų apie ilgalaikį kaukės dėvėjimo poveikį, todėl nėra įrodymų, kad toks poveikis pasireiškia nėščioms moterims.

Viskas, ką turime, yra tyrimai su gyvūnais ir aiškus požymis, kad kaukes nešiojančių asmenų kraujyje pasikeičia CO2 koncentracija“, – sakė jis[1].

Medicinos ekspertai teigia, kad ligoninės turėtų atsisakyti kaukių reikalavimų

Net po to, kai daugumoje pasaulio šalių buvo panaikintas privalomas kaukių dėvėjimas, daugelyje jų gydymo įstaigos vis dar išlaikė reikalavimus ar bent jau rekomendacijas dėvėti kaukes.

Vis dėl to medicinos ekspertai sako, kad tokie reikalavimai ir net rekomendacijos yra perteklinės.

Balandžio 18 d. akademiniame medicinos žurnale „Annals of Internal Medicine“ keli gydytojai, įskaitant infekcinių ligų specialistus, rašė, kad laikas panaikinti kaukių dėvėjimo reikalavimus sveikatos priežiūros įstaigose.

„Nors ankstesniais pandemijos etapais tai buvo labai svarbu, mes įžengėme į stabilesnį etapą su dideliu gyventojų imunitetu, ilgalaike apsauga nuo sunkių ligų, daugybe mažiau virulentiškų variantų ir kitų svarbių bei palankių pokyčių“, – teigiama pranešime. 

Žurnalo straipsnyje autoriai atkreipė dėmesį, kad kaukės sveikatos priežiūros įstaigose buvo tinkama apsaugos priemonė pandemijos pradžioje, siekiant apriboti ligos plitimą tarp medicinos personalo, pacientų ir lankytojų.

Tačiau kai gyventojai įgijo didesnį imunitetą ir COVID įžengė į „stabilesnį etapą“, gydytojai išvadose nurodė, kad maža nauda, ​​jei bus tęsiamas reikalavimas dėvėti kaukes.

Medikai nurodė, kad kaukės turi neigiamų pusių, pavyzdžiui, pablogėjęs bendravimas ir sutrikęs žmonių ryšys. Esame pandemijos etape, kai dabar prasminga nutraukti privalomą kaukių dėvėjimą. 

Tarp kaukių trūkumų tyrimo autoriai nurodė „padidėjusį pažinimo krūvį“ gydytojams, kurie bando klausytis pacientų, dėvinčių veidą dengiančią kaukę. Jiems sunkiau suprasti paciento nusiskundimus, nepavyksta susidaryti pilno vaizdo matant tik paciento akis. 

„Kaukės užgožia veido išraišką; prisideda prie izoliacijos jausmo ir neigiamai veikia žmonių ryšį, pasitikėjimą ir empatijos suvokimą“, – rašė autoriai[2].

Kaukes privalėjo dėvėti iki pat šių metų balandžio

Štai Vilniaus Santaros klinikos tik balandžio 11 dieną panaikino privalomų kaukių dėvėjimą.

„Nuo 2023 m. balandžio 11 d. Santaros klinikose atsisakoma privalomo reikalavimo dėvėti medicinines kaukes, išskyrus tuos atvejus, kai asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos imunosupresuotiems pacientams ir pacientams priėmimo – skubios pagalbos skyriuose.

Atkreipiame dėmesį, jog dėvėti kaukes rekomenduojame kontaktuojantiems su ypatingai saugomų ir užkrečiamų pacientų grupėmis.


Vadovaudamiesi Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) rekomendacijomis, kviečiame visus saugoti save bei kitus, todėl rekomenduojame dėvėti medicinines kaukes tiems, kurie jaučia peršalimo simptomus.

Kaukių dėvėjimas, saugaus atstumo laikymasis, patalpų vėdinimas – priemonės, padedančios riboti virusų plitimą visuomenėje“, – rašoma Santaros klinikų pranešime visuomenei[3].

Kaukių dėvėjimas gali sukelti ir dantų ligas

Ekspertai jau anksčiau įspėjo, kad ilgalaikis kaukių dėvėjimas ir iš to kilę pasikeitę žmogaus elgesio modeliai gali turėti įtakos net ir dantų ligoms. 

 „SmileDirectClub“ vyriausiasis medicinos ekspertas dr. Jefris Sulitzeeris sako, kad kaukę dėvint ilgą laiką žmonės kartais pradeda kvėpuoti per burną, o ne per nosį. Taip burna gali išdžiūti ir imti vystytis, pavyzdžiui, dantenų ligos. 

„Nosies ir burnos uždengimas ilgam laikui paveikia kvėpavimą ir priverčia labiau kvėpuoti per burną nei per nosį. Dėl šios priežasties apribojama drėgmė burnoje, o tai gali išdžiovinti burnos ertmę. Išdžiūvusi burna yra geresnė terpė formuotis kariesui, dantenų ligoms ir blogam burnos kvapui. Jei ilgą laiką dėvite kaukę, reikėtų suintensyvinti savo burnos higienos įpročius, vartoti becukres pastiles arba kramtomąją gumą, kad burnoje būtų daugiau seilių“, – sako specialistas[5].

Kaukės dėvėjimas kenkia ir odos sveikatai

Dėvint kaukę visą dieną ji gali pakenkti odos apsauginiam barjerui ir sukelti neigiamą poveikį: dirginimą, sausumą, paraudimą, niežėjimą, perštėjimą. Taip pat gali užsikimšti veido poros, iškilti spuogai (dar vadinami „masknė“ = kaukė + aknė) ir kt.

Tai ypač aktualu, jei jūsų oda jautri, greitai reaguojanti į aplinkos poveikį, dirgli.

Kaukė iš tikrųjų gali sukelti netikėtą odos reakciją arba sustiprinti jau egzistuojančias odos problemas (aknę, rožinę, seborėjinį dermatitą, atopinį dermatitą).

Dėl besikaupiančios drėgmės po kauke gali atsirasti didelių odos problemų. 

Kinijoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 407 sveikatos priežiūros specialistai, parodė, kad 49 % iš jų pranešė apie veido odos reakcijas, susijusias su kaukės dėvėjimu. Dažniausiai pasireiškė niežėjimas (14,9 % pacientų), eritema (12,6 %) ir odos sausumas (11,6 %). Be to, 43,6 % žmonių, sergančių akne, 100 % žmonių, sergančių rožine ir 37,5 % seborėjiniu dermatitu sergančių žmonių pranešė apie savo ligos paūmėjimą[4].