Didelė dalis lietuvių pagrindiniais valdžios veikėjais nepasitiki
Artėjant tiek prezidento, tiek ir Seimo bei Europos Parlamento (EP) rinkimų vajui, Lietuvos visuomenė demonstruoja, jog ir toliau nepasitiki valdžia. Kritiškai mūsų šalyje vertinami visi trys šalies vadovai: nuo prezidento, iki ministrės pirmininkės arba Seimo vadovės.
Naujausių „Baltijos Tyrimų“ apklausų duomenys rodo, kad gyventojai kiek palankiau vertina tik dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą: šis palankumo rodiklis siekia 79 proc.
Nepalankiausiai praėjusių metų gruodžio mėnesį Lietuvos gyventojai vertino ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę: ją nepalankiai vertino net 72 proc. apklaustųjų.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen yra atsidūrusi šešėliuose. Visuomenė ją tiek teigiamame, tiek ir neigiamame kontekstuose išskiria menkai, o patį Liberalų sąjūdį palankiai vertina vos 6 proc. respondentų.
Kaip šalies vadovus vertina jie, paklausėme ir „77.lt“ skaitytojų. Pateikus klausimą, kurį gi iš trijų pagrindinių šalies vadovų derėtų patį pirmą atleisti iš pareigų, sulaukta įvairių atsakymų.
15 proc. „77.lt“ skaitytojų mano, kad atleisti iš pareigų pirmąjį reikėtų prezidentą G. Nausėdą. 5 proc. mano, kad pakeisti derėtų Seimo pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen. Tačiau net rekordinis 70 proc. „77.lt“ skaitytojų yra įsitikinę, kad pirmiausia atleisti iš pareigų būtina premjerę I. Šimonytę. Vos 10 proc. mano, kad nei vieno iš pagrindinių trijų valstybės vadovų atleisti nereikia, jie neva dirba puikiai.
I. Šimonytės „perliukai“: nuo arogancijos, iki atsakomybės stokos
Tai, kad visuomenė ypač kritiškai vertina premjerę I. Šimonytę nėra naujiena. Juk pastaruosius metus ministrės pirmininkės pareigas einanti politikė sulaukia gausios kritikos.
Visuomenėje ji kritikuojama tiek dėl COVID-19 pandemijos valdymo, tiek ir dėl savojo ministrų kabineto darbo. Taip pat, dėl kontraversiškų savo pasisakymų, arogancijos ir atsakomybės stokos.
Pavyzdžiui, Lietuvoje pernai buvo plačiai apkalbėtas garsusis „čekiukų“ skandalas, kai paaiškėjo, kad šalies politikai švaistūniškai naudojo savivaldos lėšas.
Visuomenė pasipiktino, disukusijos kilo ir Seime, buvo pradėta abejoti, ar nusikaltę ministrai gali tęsti darbus. Iškilus dvejonėms dėl visos Vyriausybės likimo, I. Šimonytė tada skambiai pareiškė, kad tikrai neis „į šitą Seimą tikrintis pasitikėjimo, nes tai yra absurdiška“.
Tokią aroganciją greitai pakeitė premjerės atsitraukimas. Konservatoriai įregistravo nutarimo projektą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų, o I. Šimonytė teigė, kad jei nebus pritarta pirmalaikiams rinkimams, ji liepos viduryje, po NATO viršūnių susitikimo Vilniuje, atsistatydins.
Dalis tikrai patikėjo, kad politikė savo žodį tęsės, tačiau netrukus ji jau teigė, kad taip kalbėdama leido sau šiek tiek per daug, o galiausiai, eiti ministrės pirmininkės pareigų ji liko ir toliau.
Dar anksčiau Seime kilo konfliktinė situacija tarp premjerės ir parlamentarės Agnės Širinskienės. Tuomet žiniasklaidoje plačiai kalbėta apie cirku tapusį visuomenininko ir komiko Olego Šurajevo pasirodymą Seime.
Šio asmens elgesiu pasipiktinusi A. Širinskienė O. Šurajevą ironiškai vadino „premjerės patarėju“. Po tokių teiginių I. Šimonytė kolegę apskundė etikos sargams, o vėliau politikių konfliktas buvo pratęstas feisbuke, kur premjerė pareiškė, A. Širinskienė „maudosi šūde“.
Daugumą I. Šimonytės rėmėjų nemaloniai nustebino ir situacija, kai po šalį sukrėtusio pedofilijos skandalo, susijusio su buvusiu Seimo nariu Kristijonu Bartoševičiumi, I. Šimonytė teigė, jog nemato poreikio tirti, kas nutekino informaciją apie jį, nes tai esą jau „net nebe vakarykščiai barščiai“.
Prezidentui labiausiai koją kiša jo neveiksnumas
Nors įvairios apklausos rodo, kad G. Nausėdą Lietuvos žmonės vertina palankiai, šalies vadovas taip pat sulaukia kritikos.
Dalis piliečių atkreipia dėmesį į tai, kad per savo prezidento kadenciją politikas nenuveikė nieko svarbaus, dalį laiko net laikėsi tam tikro nuošalumo, viešojoje erdvėje ne vienas net pašaipiai kvestionavo kur gi prezidentas dingo, juokais skelbė jo paieškas. O jo jau vizitine kortele tapusios kalbos apie gerovės valstybės koncepto puoselėjimą nėra pagrindžiamos jokiais realiais darbais, veikiau priešingai.
Pavyzdžiui, nors akcentavo kultūros svarbą, per pastaruosius kelerius metus, kai G. Nausėda vadovauja šaliai, daugybė kultūrinių įstaigų buvo uždaryta.
Daug ir garsiai G. Nausėda kalbėjo ir apie švietimo kokybės pažangą, tačiau per jo prezidentavimą šalyje uždaryta daugiau nei keli šimtai mokyklų, ženkliai sumažėjo pedagogų, nors moksleivių skaičius augo.
G. Nausėda, kalbėdamas apie gerovės valstybę Lietuvą, ne kartą palietė ir sveikatos apsaugos sektoriaus problemas, bet jų tikrai neišsprendė.
Neramina ir tai, kad per pastaruosius metus Lietuvoje ligoninių lovų skaičius mažėja, medikų stygius tampa vis aktualesniu klausimu.
Dar vienas rinkėjams labiausiai nepatikti galintis aspektas yra ir tai, kad G. Nausėda anksčiau buvo siejamas su konservatoriais, kurie sulaukia daugybės kritikos.
Dar 2020 m. Kovo 11-osios dienos renginyje, G. Nausėda viešai liaupsino ir Vytautą Landsbergį už esą svarbią jo lyderystę, net vadino jį Lietuvos prezidentu.
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen pasitraukė į politines paraštes
Pastaruoju metu kiek mažiau kalbama apie Seimui vadovaujančią V. Čmilytę-Nielsen. Kita vertus, nors ji visuomenėje aptarinėjama kiek mažiau nei prezidentas ar premjerė, tačiau taip pat sulaukia kritikos.
Pernai Seime prasidėjus opozicijos inicijuotai neeilinei sesijai, kurios tikslas buvo nustatyti, ar buvusiam parlamentarui K. Bartoševičiui, kaltinamam dėl mažamečių prievartavimo, buvo nutekinta informacija, Seimo pirmininkė atsidūrė įvykių epicentre.
Tuomet V. Čmilytei-Nielsen teko viešai aiškintis dėl to, kiek informacijos ji žinojo iki jos nutekėjimo į viešumą.
„Nenurodydama konkrečių Baudžiamojo kodekso straipsnių ji informavo mane, kad vienas iš Seimo narių įtariamas sunkiais nusikaltimais, taip pat nurodė, kad tai susiję su nepilnamečio asmens ar asmenų tvirkinimu, ir pasakė, kokia laisvės atėmimo bausmė gresia už šias veikas“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen, kalbėdama apie savo komunikaciją su prokuratūra.
Jau gerokai vėliau, kai Apeliacinis teismas pripažino kaltais „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintus asmenis, teismas taip pat kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažino ir anksčiau išteisintus juridinius asmenis byloje – „MG Grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją. Juridiniams asmenims buvo paskirtos piniginės baudos.
Reaguodami į Apeliacinio teismo verdiktą, opozicijos atstovai ragino stabdyti Seimo darbą, atkreiptas dėmesys, kad nuteistos partijos lyderė V. Čmilytė-Nielsen taip pat vadovauja ir Lietuvos Seimui. Tuomet pradėta abejoti, ar politike galima pasitikėti, buvo kalbama apie jos pasitraukimą. Vis dėlto, pati Seimo pirmininkė posto neužleido, o ir premjerė I. Šimonytė pareiškė pasitikėjimą kolege.
