Vis daugiau JAV valstijų atsisako NT mokesčio
Respublikonų vadovaujamose valstijose, pavyzdžiui, Floridoje, Ilinojuje, Kanzase ir Pensilvanijoje, kur įstatymų leidėjai pateikė pasiūlymus sumažinti arba panaikinti nekilnojamojo turto mokesčius. Išaugus nekilnojamojo turto vertei, padidėjo nekilnojamojo turto mokesčio sąskaitos, o tai vargina namų savininkus, ypač tuos, kurie turi pastovias pajamas. Tuo tarpu Lietuva žengia priešinga linija ir jau svarsto įvesti visuotinį būsto mokestį.
Floridoje pagal siūlomą įstatymo projektą valstijos pareigūnai turėtų parengti planą, kaip palaipsniui panaikinti nekilnojamojo turto mokesčius, o Ilinojaus įstatymų leidėjai nori atleisti nuo mokesčių namų savininkus, kurie mokesčius mokėjo 30 metų[1].
Kanzasas ir Pensilvanija taip pat svarsto alternatyvas, kaip pakeisti pajamas iš nekilnojamojo turto mokesčio, pavyzdžiui, didinti pardavimo mokesčius arba panaikinti mokesčių lengvatas. Jei pavyks, šios valstijos galėtų būti pirmosios, visiškai panaikinusios nekilnojamojo turto mokesčius.
Ne viskas auksas, kas auksu žiba – dėl to gali kentėti patys amerikiečiai?
Tačiau kritikai įspėja, kad panaikinus nekilnojamojo turto mokesčius valstijų ir vietos valdžios institucijoms gali labai pritrūkti lėšų, nes šie mokesčiai yra labai svarbūs tokioms paslaugoms kaip švietimas ir infrastruktūra finansuoti.
Jei nebus nekilnojamojo turto mokesčių, vyriausybėms gali tekti mažinti paslaugų apimtis arba didinti kitus mokesčius. Ekonomistų teigimu, tokie pokyčiai gali padidinti finansinę nelygybę tarp turtingų ir skurdesnių bendruomenių.
Kai kurie ekspertai nekilnojamojo turto mokesčius laiko viena patikimiausių mokesčių formų, nes jie užtikrina stabilias pajamas, kurių sunku išvengti. Tęsiantis diskusijoms, pastangos panaikinti nekilnojamojo turto mokesčius gali smarkiai paveikti tai, kaip valstijų ir vietos valdžios institucijos finansuoja pagrindines paslaugas, o tai gali sukelti ilgalaikių fiskalinių ir politinių problemų.
Ispanija uždės apynasrius čia NT perkantiems ne ES piliečiams?
Tuo tarpu tęsiantis būsto krizei lietuvių itin pamėgtoje Ispanijoje, ši pranešė apie savo ketinimus įvesti naują radikalų mokestį ne ES gyventojų įsigyjamam nekilnojamajam turtui, kuris gali siekti iki 100 proc. turto vertės[2].
Ši priemonė, apie kurią paskelbė Ministras Pirmininkas Pedro Sánchezas, yra dalis šalies pastangų spręsti tebesitęsiančią būsto krizę. P. Sánchezas teigė, kad ne ES pirkėjai, kurie 2023 m. įsigijo 27 000 nekilnojamojo turto objektų, dažnai perka būstą kaip investiciją, o ne kaip gyvenamąją vietą, todėl Ispanijoje dar labiau didėja būsto trūkumas.
Nors detalių pateikiama vis dar nedaug, tokiu siūlymu esą siekiama pažaboti užsieniečių, kurie nėra ES piliečiai, pirkimus, ir tikimasi, kad jis bus galutinai parengtas po tolesnio tyrimo. Taip sekama tokių šalių, kaip Danija ir Kanada, kuriose galioja panašūs mokesčiai, pavyzdžiu.
Lietuvos gyventojai kyla į protestą prieš visuotinio NT mokesčio įvedimą
Balandžio 27-ąją Vilniuje ketinama surengti mitingą, kuriame sostinės gyventojai ir visi kiti, nepritariantys planuojamam visuotiniam NT mokesčiui, kviečiami garsiai išreikšti savo nepritarimą. Tiesa, tikslią renginio datą ir laiką organizatoriai dar ketina tikslinti, kai tik bus gautas savivaldybės leidimas mitingui rengti.
Protesto organizatorius Raimondas Šimaitis teigia, kad mokesčio iniciatyvos atsakingi trys valdžios atstovai – premjeras Gintautas Paluckas, „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, o jų sprendimus remia ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Nors pats R. Žemaitaitis viešai kritikuoja šią mokesčio idėją, jis pats turi 400 tūkst. eurų vertės būstą, todėl mokesčiai jam reikštų papildomus 2 tūkst. eurų per metus, o prezidentui Nausėdai – 3 tūkst. eurų, kas būtų mažiau, nei dabar priklauso kasmet sumokėti.
Lietuvoje planuojama papildomai apmokestinti beveik visus būstus
Seime šiuo metu svarstomas naujas visuotinis NT mokestis, kuris gali paliesti didesnę dalį gyventojų. Jei šie pakeitimai įsigalios, mokesčių slenkstis bus ženkliai sumažintas, ir daugelis žmonių, kurie iki šiol nemokėjo NT mokesčio, greičiausiai turės jį mokėti. Tai reiškia, kad mokesčių našta gali tekti didžiajai daliai būsto savininkų, įskaitant tuos, kurių turtas vertinamas mažesnėmis sumomis.
Naujoji mokesčių sistema taip pat sukelia baimių dėl ilgalaikių pasekmių. NT vertės perkainojimas kas penkerius metus gali reikšti, kad net tie, kurie iki šiol nemokėjo, gali būti įtraukti į mokesčių sąrašą.
Per pastaruosius penkerius metus NT kainos išaugo 70–80 proc., o tai gali ženkliai padidinti mokėtojų skaičių – nuo 37 tūkst. iki 760 tūkst. gyventojų. Tuo tarpu mokestinė našta neaplenks ir tų, kurie dar tik išsimokės paskolas už savo būstą, nes šie žmonės turės mokėti už turtą, kuris, kol pilnai neatsiskaitoma su banku, formaliai priklauso finansų institucijai.
Žmonės baiminasi, kad dėl to gali tekti palikti savo seną būstą ir persikelti į pigesnį, tačiau šis sprendimas gali būti itin sudėtingas, ypač garbaus amžiaus senjorams.
