Visuotiniam NT mokesčiui nepritariantys gyventojai kviečiami į mitingą
Balandžio 27-ąją vilniečiai ir visi kiti planuojamam visuotiniam nekilnojamojo turto (NT) mokesčiui neabejingi piliečiai kviečiami į mitingą garsiai išreikšti savo nepritarimą dar vienai prievolei. Protesto organizatorius Raimondas Šimaitis pridūrė, kad tiksli data ir vieta dar gali būti tikslinama, kai bus gautas oficialus savivaldybės leidimas.
Visuomenės veikėjas aiškina, kad už visą planuojamą mokestinę naštą esą atsakinga valdančioji trijulė – premjeras Gintautas Paluckas, „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. O štai priešaky esą stovi ir Jo Ekscelencija Gitanas Nausėda[1].
Pasak R. Šimaičio, ta pati trijulė atsidūrusi nepavydėtinoje situacijoje, kai juos visus ėmė ir „pergudravo“ prezidentas.
Štai, R. Žemaitaičio, esą viešai pergyvenančio dėl tokio NT mokesčio, būstas, pasak R. Šimaičio, vertas 400 tūkst. eurų, tad įvedus šį mokestį, kasmet esą papildomai valstybei tektų sumokėti 2 tūkst. eurų (kas yra 750 eurų daugiau nei dabar).
O tuo tarpu priėmus šias įstatymo pataisas, šalies vadovui, kurio NT vertė siekia 600 tūkst. eurų, mokesčiai nuo 2026-ųjų atsieis nebe 4,5 tūkst., bet 3 tūkst. eurų.
R. Žemaitaitis dėl mokestinės karuselės kritikuoja prezidentą
Tuo tarpu valdančiojoje koalicijoje esantis R. Žemaitaitis, nors pats prieš visuotinį NT mokestį piestu nestoja, dėl visų mokesčių lavinos atsakomybę meta prezidentui[2].
Anot politiko, G. Nausėda yra ne tik susipažinęs su valdančiosios koalicijos siūlomais mokesčių pakeitimais, bet ir juos palaiko. Pasak R. Žemaitaičio, šie pakeitimai nebuvo sugalvoti vien tik valdančiosios daugumos – juos inspiravo ir pats prezidentas.
„Aušriečių“ lyderis pabrėžia, kad Jo Ekscelencija apie visus mokesčių pakeitimus buvo informuotas, aktyviai dalyvavo jų svarstyme ir palaikė priimamus sprendimus, tad tai esą nėra vien G. Palucko ar jo paties iniciatyva, nes prezidentas taip pat kėlė reikalavimus dėl reformos, todėl dabar turi prisiimti atsakomybę už jos įgyvendinimą.
Anot Žemaitaičio, Nausėdos įtaka šiame procese buvo reikšminga, todėl negalima teigti, kad tai vien valdančiųjų sprendimas.
„Reikia paminėti, kad prezidentas Gitanas Nausėda apie visus mokesčius žino, jis yra informuotas, jis juos visus palaiko. Tai nėra valdančiosios daugumos vien idėjos, šie mokesčiai lygiai taip pat inspiruoti Gitano Nausėdos. Nėra taip, kad sugalvojo viską Gintautas Paluckas ir Remigijus Žemaitaitis. Kadangi prezidentas kėlė reikalavimą, tai ir jis atsakingas už visą reformą“, – praėjusią savaitę „Žinių radijui“ kalbėjo R. Žemaitaitis.
NT mokesčio reikia, bet jis neturi būti visuotinis?
Tuo tarpu Seimo pirmininkas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis, nors ir teigė, kad Lietuva turi įgyvendinti NT mokesčio pertvarkas, antraip, praras milijardus iš ES, kovo viduryje tikino, kad šis mokestis turėtų atrodyti kiek kitaip, nei dabar siūlomas[3].
Politiko nuomone, visuotinis NT mokestis nėra pagrįstas, nes vienintelis argumentas jį mokėti būtų turto turėjimas.
Todėl S. Skvernelis mano, kad vietoje to reikėtų tobulinti esamą sistemą, kuri apmokestina tik brangesnį NT, ieškoti kompromisų dėl tarifų ir neapsunkinti gyventojų papildoma finansine našta.
Tuo, kad lietuvių toks sprendimas nedžiugins, S. Skvernelis teigė nė neabejojantis, mat mūsų tautai jau įgimta tradiciškai siekti nuosavo būsto kaip stabilumo garantijos.
Tikrasis „baubas“ – NT perkainojimas?
Lietuvoje bręstant visuotinio NT mokesčio įvedimui, gyventojai baiminasi ne tik naujos finansinės naštos, bet ir reguliaraus NT perkainojimo pasekmių. Pagal dabar galiojančią tvarką, kas penkerius metus NT vertė yra perskaičiuojama, ir beveik visada ji kyla.
Ekspertai skaičiuoja, kad per pastaruosius penkerius metus NT kainos Lietuvoje išaugo 70–80 proc., o tai reiškia, jog net tie, kurie iki šiol mokesčio nemokėjo, po naujojo perkainojimo gali būti įtraukti į mokėtojų sąrašą. Jei dabar NT mokestį moka 37 tūkst. gyventojų, po reformų jų gali būti net 760 tūkst.
Tad kyla klausimas: ar visuotinis NT mokestis yra didžiausia problema? Net jei valdžia dabar nustatys tam tikrą ribą, ją perkainavus po kelių metų vis daugiau žmonių gali atsidurti mokesčių mokėtojų gretose. Tai ypač palies būsto paskolas mokančius žmones bei senjorus, gyvenančius didesnės vertės būstuose.
Kritikai atkreipia dėmesį, kad tokia sistema jau dabar atrodo kaip „lėtai verdančios varlės“ principas – kartelė bus nuleista, bet tikroji mokesčių našta išryškės po kelių metų, kai turtas bus dar kartą pervertintas ir įkainotas didesne suma.
