Nausėda: greičiausiai tai nebuvo tyčinis veiksmas prieš Lietuvą
Antradienio naktį Lietuvos oro erdvėje užfiksuotas išskirtinis incidentas – Kaišiadorių rajone buvo numuštas iš Baltarusijos pusės atskridęs bepilotis orlaivis. Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, turima informacija leidžia manyti, kad dronas buvo skirtas atakuoti Ukrainą, tačiau nukrypo nuo numatyto maršruto ir pateko į Lietuvos teritoriją.
„Šiuo metu, pagal esamą informaciją, tai buvo „Gerbera“ tipo dronas“, – žurnalistams po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio trečiadienį sakė G. Nausėda[1].
Prezidentas taip pat pabrėžė, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog bepiločio įskridimas į Lietuvą buvo sąmoningai nukreiptas prieš šalį.
Dronas buvo sunaikintas Kaišiadorių rajone, netoli Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės. Jį numušė Šiauliuose dislokuoti Italijos naikintuvai. Bepiločiui judant per Lietuvos teritoriją, Vilniaus ir Kauno apskričių gyventojams buvo išsiųsti perspėjimai apie galimą oro pavojų.
Tai pirmas toks atvejis Lietuvos oro erdvėje
Nors tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą Lietuvos gyventojai pastaraisiais mėnesiais ne kartą buvo perspėti apie galimą pavojų iš oro, toks atvejis šalyje užfiksuotas pirmą kartą – iki šiol dronas Lietuvos oro erdvėje nebuvo numuštas. Panašių incidentų anksčiau jau būta Latvijoje ir Estijoje.
Oro pavojaus perspėjimų Lietuvoje būta ir visai neseniai. Praėjusį sekmadienį dalis pietryčių Lietuvos gyventojų taip pat sulaukė įspėjimų, tačiau vėliau paaiškėjo, kad radarai buvo užfiksavę paukščių būrį.
Tą pačią dieną tarnybų dėmesį patraukė dar vienas objektas ties Varėna. Įtariama, kad jis galėjo atskristi iš Baltarusijos, kirsti Lietuvos teritoriją ir vėliau patekti į Rusijos Kaliningrado sritį. Tąkart oro pavojus nebuvo paskelbtas, nes turimų duomenų nepakako galimai grėsmei patvirtinti.
Po incidento – dėmesys oro gynybai ir sąjungininkų veiksmams
Pastarieji įvykiai Lietuvos oro erdvėje dar labiau išryškino būtinybę stiprinti šalies oro gynybą. Valstybės gynimo taryboje numatoma įvertinti, kokia pažanga šioje srityje jau pasiekta, ar Lietuva turi pakankamai išteklių numatytiems planams įgyvendinti ir kokių papildomų sprendimų gali prireikti ateityje.
Posėdyje taip pat bus aptariama bendra saugumo situacija, krašto apsaugos finansavimas bei svarbiausių kariuomenės modernizavimo projektų eiga. Oro erdvės saugumui papildomo dėmesio ketina skirti ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetai.
Tuo tarpu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė, kad dėl Lietuvos oro erdvės pažeidimo Baltarusijai bus įteikta oficiali nota. Pasak ministro, tolesni žingsniai priklausys nuo tyrimo rezultatų ir specialistų išvadų, padėsiančių tiksliau nustatyti bepiločio kilmę bei incidento aplinkybes.
Apie incidentą esą informuojami ir Lietuvos partneriai, o Vilnius ketina šį klausimą kelti konsultacijose su NATO bei Europos Sąjungos valstybėmis. Dėmesį numatoma sutelkti ne tik į Lietuvos oro gynybos stiprinimą, bet ir į efektyvesnį bepiločių aptikimą, jų neutralizavimą bei NATO rytinio flango ir svarbios infrastruktūros apsaugą.
