Espenas Barthas Eide perspėjo dėl Izraelio politinės ateities
Norvegijos užsienio reikalų ministras Espenas Barthas Eide pareiškė, kad premjero Benjamino Netanyahu vadovaujamos vyriausybės politika veda Izraelį „labai pavojinga kryptimi“. Interviu „Euronews“ jis pabrėžė, kad kritikuoja ne Izraelio valstybės egzistavimą, o konkrečius vyriausybės sprendimus Gazos Ruože ir okupuotame Vakarų Krante.
Pasak ministro, Norvegija dešimtmečius dirbo siekdama dviejų valstybių sprendimo ne tik dėl palestiniečių, bet ir dėl pačių izraeliečių saugumo. Jo vertinimu, Palestinos valstybės perspektyvos naikinimas ilgainiui ne sustiprina Izraelį, o palieka jį be politiškai įgyvendinamo konflikto sprendimo.
E. B. Eide pripažino, kad izraeliečiai turi pagrįstų saugumo baimių ir susiduria su teroristinėmis organizacijomis. Tačiau jis teigė, kad vien karinėmis priemonėmis neįmanoma užtikrinti tvarios taikos, jeigu palestiniečiams nesuteikiama galimybė gyventi savo valstybėje.
Vakarų Krante sparčiai plečiamos žydų gyvenvietės
Norvegijos susirūpinimas pirmiausia susijęs su Izraelio politika okupuotame Vakarų Krante. B. Netanyahu koalicijoje dalyvaujančios nacionalistinės partijos remia žydų gyvenviečių plėtrą ir pasisako už nuolatinę Izraelio kontrolę teritorijoje, kurioje palestiniečiai siekia įkurti savo valstybę.
Didžioji tarptautinės bendruomenės dalis gyvenvietes Vakarų Krante laiko neteisėtomis pagal tarptautinę teisę. Izraelis su tokiu vertinimu nesutinka, remdamasis istoriniais ir saugumo argumentais bei teigdamas, kad galutinis teritorijų statusas turi būti nustatytas tiesioginėmis derybomis.
Ypač daug kritikos sulaukė gyvenviečių projektai, galintys padalyti palestiniečių teritoriją į tarpusavyje sunkiai susisiekiančias dalis. Kritikai perspėja, kad tęsiant tokią plėtrą geografiškai vientisos Palestinos valstybės sukūrimas gali tapti praktiškai nebeįmanomas.
Norvegija kaltina valdžią toleruojant naujakurių smurtą
E. B. Eide ne kartą kritikavo smurtaujančius Izraelio naujakurius ir teigė, kad jų veiksmai kartais yra toleruojami ar net remiami valstybės struktūrų. Vakarų Krante pastaraisiais metais daugėjo išpuolių prieš palestiniečių gyventojus, jų namus, žemės ūkio valdas ir automobilius.
Izraelio vyriausybė tvirtina, kad neteisėtas smurtas nėra priimtinas, o kaltininkai turi būti baudžiami. 2026 metų rugsėjį B. Netanyahu nurodė pašalinti dalį be oficialaus leidimo pastatytų naujakurių postų. Šis sprendimas priimtas didėjant tarptautiniam ir JAV spaudimui suvaldyti smurtą.
Tačiau kritikai pažymi, kad pavieniai postų griovimai nekeičia platesnės politikos. Vakarų Krante veikia apie 146 Izraelio oficialiai pripažintos gyvenvietės ir šimtai įvairaus dydžio nepatvirtintų postų. Gyvenviečių plėtros šalininkai B. Netanyahu koalicijoje priešinasi jų šalinimui.
Izraelis saugumo kontrolę vadina būtina apsauga nuo terorizmo
Izraelio valdžia savo politiką aiškina saugumo poreikiais. Po 2023 metų spalio 7 dieną „Hamas“ surengto išpuolio, per kurį buvo nužudyti civiliai ir paimti įkaitai, šalies visuomenėje smarkiai išaugo nepasitikėjimas galimybe susitarti su palestiniečių politinėmis jėgomis.
B. Netanyahu argumentuoja, kad Palestinos valstybė be griežtų saugumo garantijų galėtų tapti baze naujiems išpuoliams. Jis reikalauja, kad Izraelis išlaikytų bendrą saugumo kontrolę teritorijoje į vakarus nuo Jordano upės, net jeigu palestiniečiams būtų suteikta ribota savivalda.
Izraelio pareigūnai taip pat kaltina Palestinos Administraciją nepakankamai kovojant su ginkluotomis grupuotėmis ir mokant išmokas už teroristinius nusikaltimus nuteistų asmenų šeimoms. Palestiniečiai savo ruožtu tvirtina, kad okupacija, karinės operacijos, gyvenviečių plėtra ir ekonominiai ribojimai nuolat silpnina nuosaikesnes politines jėgas.
Palestinos Administraciją slegia gili finansinė krizė
Norvegijos ministras ragina Izraelį pervesti Palestinos Administracijai priklausančias muitų ir mokesčių pajamas. Pagal Oslo susitarimų sistemą šias lėšas palestiniečių vardu surenka Izraelis, tačiau jų perdavimas ne kartą buvo stabdomas arba ribojamas.
Mokesčių pajamos sudaro vieną svarbiausių Palestinos Administracijos finansavimo šaltinių. Negavusi jų, valdžia susiduria su sunkumais mokėdama atlyginimus gydytojams, mokytojams, policijos pareigūnams ir kitų viešųjų paslaugų darbuotojams.
Izraelis aiškina lėšų ribojimą saugumo ir politinėmis priežastimis, įskaitant palestiniečių mokėjimų sistemą kalinių šeimoms. Norvegija perspėja, kad visiškas Palestinos Administracijos finansinis žlugimas paliktų politinį vakuumą, kuriuo pirmiausia galėtų pasinaudoti radikalios grupuotės.
Norvegijos poziciją formuoja Oslo susitarimų palikimas
Norvegija Izraelio ir palestiniečių konflikte užima išskirtinę vietą. Būtent slaptos derybos Osle padėjo parengti 1993 metais pasirašytus susitarimus tarp Izraelio ir Palestinos išsivadavimo organizacijos. Jie turėjo tapti laipsniško taikos proceso pradžia.
Oslo susitarimai įtvirtino Palestinos Administraciją ir numatė pereinamąjį laikotarpį, per kurį turėjo būti susitarta dėl sienų, Jeruzalės statuso, saugumo, gyvenviečių ir palestiniečių pabėgėlių. Tačiau galutinis susitarimas taip ir nebuvo pasiektas.
Abi pusės viena kitą kaltina susitarimų pažeidimais. Izraelis pabrėžia palestiniečių terorizmą ir neįvykdytus saugumo įsipareigojimus, o palestiniečiai – besitęsiančią okupaciją ir gyvenviečių plėtrą. Praėjus daugiau kaip trims dešimtmečiams, teritorijoje atsiradusi tikrovė gerokai skiriasi nuo to, ką įsivaizdavo pirminio taikos proceso rengėjai.
Palestinos pripažinimas pablogino Norvegijos ir Izraelio santykius
2024 metų gegužę Norvegija kartu su Ispanija ir Airija oficialiai pripažino Palestinos valstybę. Oslas aiškino, kad toks sprendimas turėtų išsaugoti dviejų valstybių sprendimo perspektyvą ir sustiprinti nuosaikias palestiniečių politines jėgas.
Izraelis sprendimą griežtai pasmerkė. Jo vyriausybė teigė, kad Palestinos pripažinimas po „Hamas“ išpuolio gali būti suprastas kaip atlygis už terorizmą ir mažina paskatas palestiniečiams derėtis tiesiogiai.
Norvegija atsakė, kad Palestinos valstybės pripažinimas nereiškia paramos „Hamas“. Oslas šią organizaciją laiko atsakinga už teroristinį išpuolį, reikalauja paleisti įkaitus ir pabrėžia, kad būsima Palestinos valstybė turi būti valdoma teisėtos civilinės administracijos.
Sankcijos Izraelio ministrams tapo dar vienu konflikto tašku
2025 metais Norvegija kartu su Jungtine Karalyste, Kanada, Australija ir Naująja Zelandija įvedė sankcijas dviem kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Izraelio ministrams – Itamarui Ben-Gvirui ir Bezaleliui Smotrichui.
Šalys juos apkaltino smurto prieš palestiniečius kurstymu ir priverstinio gyventojų perkėlimo idėjų propagavimu. Sankcijos apėmė turto įšaldymą bei kelionių apribojimus ir buvo nukreiptos prieš konkrečius asmenis, o ne visą Izraelio valstybę.
Izraelio vyriausybė šį žingsnį pavadino nepriimtinu kišimusi ir šališku požiūriu į konfliktą. B. Netanyahu sąjungininkai teigia, kad Europos valstybės daug griežčiau vertina Izraelio veiksmus nei „Hamas“, Irano remiamų grupuočių ar kitų regiono jėgų keliamas grėsmes.
Dviejų valstybių sprendimas lieka tarptautiniu tikslu, bet tolsta nuo tikrovės
Norvegija ir dauguma Europos valstybių toliau remia Izraelio bei Palestinos valstybių sambūvį. Pagal šią formulę Izraelis turėtų gauti pripažintas ir saugias sienas, o palestiniečiai – suverenią valstybę Vakarų Krante ir Gazos Ruože.
Tačiau įgyvendinti šį modelį darosi vis sunkiau. Izraelio politikoje sustiprėjo jėgos, atmetančios Palestinos valstybę, o palestiniečių visuomenė yra susiskaldžiusi tarp Vakarų Krantą administruojančios Palestinos Administracijos ir „Hamas“, ilgą laiką valdžiusio Gazos Ruožą.
E. B. Eide perspėjimas pirmiausia nukreiptas į ilgalaikį pasirinkimą: ar Izraelis sieks politinio susitarimo, ar mėgins neribotą laiką kontroliuoti milijonus palestiniečių, nesuteikdamas jiems pilnų politinių teisių. Norvegijos ministras mano, kad antrasis kelias būtų pavojingas palestiniečiams, Izraeliui ir visam regionui. Izraelio vyriausybė atsako, kad joks sprendimas negali būti priimtas ignoruojant terorizmo ir šalies saugumo grėsmę.
Šaltiniai
„Reuters“. (2024). Norway Condemns Israeli Decision to ‘Legalise’ Settlement Outposts. https://www.reuters.com/world/norway-condemns-israeli-decision-legalise-settlement-outposts-2024-07-04/
„Associated Press“. (2025). UK and Others Sanction Two Far-right Israeli Cabinet Ministers for ‘Inciting Extremist Violence’. https://apnews.com/article/e9ab86f5561af8afbdbf34709efe504e
„The Guardian“. (2026). EU Foreign Ministers Reject Proposal to Suspend Association Agreement With Israel. https://www.theguardian.com/world/2026/apr/21/eu-foreign-ministers-reject-proposal-suspend-association-agreement-israel
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai pateikia Norvegijos užsienio reikalų ministro nuomonę apie Izraelio vyriausybės veiksmus ir jų galimas pasekmes, todėl jis yra vertingas ir aktualus lietuvių skaitytojams.
Straipsnis pateikia aiškią informaciją apie Norvegijos užsienio reikalų ministro nuomonę ir jos pasekmes, atitinka tikslumo ir nešališkumo kriterijus, todėl gali būti publikuojamas.
Straipsnis yra aktualus, nes nagrinėja Izraelio politikos poveikį regiono stabilumui, kas yra svarbi tema šiuolaikinėje geopolitikoje. Be to, Norvegijos užsienio reikalų ministro komentarai gali paskatinti diskusijas apie tarptautinius santykius ir taiką.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Izraelio politiką ir jos galimas pasekmes regiono stabilumui, kas yra aktualu tarptautinei bendruomenei. Jame taip pat siūlomos konstruktyvios idėjos, kaip galima skatinti dialogą ir taiką.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie Norvegijos užsienio reikalų ministro nuomonę, be emocinės manipuliacijos. Jame skatinamas dialogas ir taika, kas yra psichologiškai saugu.
