Jaunimas jaučiasi geriausiai, vyresniųjų sveikata – gerokai prastesnė
Nors nemaža dalis lietuvių savo savijautą vis dar vertina palankiai, naujausi duomenys atskleidžia kur kas niūresnį bendrą vaizdą. Daugiau nei pusė šalies gyventojų susiduria su lėtinėmis ar ilgalaikėmis sveikatos problemomis, sparčiai daugėja depresijos simptomų, antsvorio turinčių žmonių, o patekti pas gydytojus tampa vis sudėtingiau.
Valstybės duomenų agentūros 2025 metais atlikto tyrimo duomenimis, gerai arba labai gerai savo sveikatą vertino 48 proc. gyventojų. Tačiau vertinimai smarkiai skyrėsi priklausomai nuo amžiaus. Tarp 15–24 metų žmonių gerai besijaučiančių buvo 88 proc., o tarp 75 metų ir vyresnių – vos 7 proc. Beveik pusė vyriausių apklaustųjų savo sveikatą apibūdino kaip blogą arba labai blogą[1].
Skirtumų matyti ir tarp vyrų bei moterų. Vyrai savo sveikatą vertino palankiau: gera arba labai gera ją laikė 56 proc. vyrų ir 42 proc. moterų. Tuo metu prastai savo sveikatą vertino 11 proc. vyrų ir 18 proc. moterų.
Ilgalaikiai sveikatos sutrikimai palietė daugiau nei pusę gyventojų. Apie juos pranešė 52 proc. apklaustųjų, o tarp moterų ši dalis siekė 57 proc., tarp vyrų – 44 proc. Ypač ryški problema vyresniame amžiuje – ilgalaikių sveikatos bėdų turėjo maždaug aštuoni iš dešimties 65 metų ir vyresnių žmonių.
Depresijos simptomų ir antsvorio – vis daugiau
Vienas ryškiausių pokyčių – gerokai išaugęs depresijos simptomų paplitimas. 2025 metais apie juos pranešė 27 proc. gyventojų, kai 2019 metais tokių buvo 18 proc., o 2014-aisiais – 12 proc. Depresijos požymius dažniau jautė moterys. Tarp 75 metų ir vyresnių moterų juos nurodė beveik kas antra apklaustoji.
Kita vis labiau matoma problema – antsvoris. 2025 metais antsvorio turėjo arba buvo nutukę 61 proc. pilnamečių Lietuvos gyventojų. 2019 metais ši dalis siekė 57 proc. Nutukusių žmonių dalis per šešerius metus išaugo nuo 19 iki 22 proc., o normalaus kūno masės indekso gyventojų sumažėjo.
Mažiau rūkoma ir geriama, tačiau prastėja mitybos įpročiai
Kai kurie gyvensenos rodikliai vis dėlto gerėja. Kasdien rūkančių žmonių dalis per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo nuo 20 iki 16 proc., o 81 proc. apklaustųjų teigė apskritai nerūkantys. Tačiau kartu populiarėja elektroninės cigaretės. Jas bent kartais vartojo 6 proc. gyventojų, o tarp jaunesnių žmonių šis rodiklis buvo gerokai didesnis.
Rečiau nei anksčiau vartojamas ir alkoholis. Bent kartą per savaitę alkoholinių gėrimų vartojo 10 proc. apklaustųjų, palyginti su 13 proc. 2019 metais. Daugiau nei trečdalis žmonių teigė per metus iki apklausos alkoholio visai nevartoję.
Tuo metu mitybos įpročiai juda priešinga kryptimi. Kasdien vaisių valgančių gyventojų dalis sumažėjo nuo 47 proc. 2019 metais iki 37 proc. 2025-aisiais. Daržoves kasdien valgė 45 proc. žmonių, nors prieš šešerius metus tokių buvo 54 proc.
Fizinis aktyvumas taip pat išlieka nedidelis. Bent pusvalandį per dieną sportuojančių ar kitaip aktyviai laiką leidžiančių gyventojų buvo vos 11 proc. Aktyviausi – 15–24 metų jaunuoliai, o mažiausiai judėjo 65 metų ir vyresni žmonės.
Eilės pas gydytojus ilgėja, vaistų vartojimas auga
Dar viena problema – vis sunkiau laiku gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Dėl ilgų eilių vizitą ar gydymą per metus iki apklausos atidėjo 24 proc. žmonių. 2019 metais tokių buvo 20 proc., o 2014 metais – tik 11 proc.
Per metus į šeimos gydytoją kreipėsi keturi iš penkių šalies gyventojų, o beveik pusė lankėsi pas gydytoją specialistą ar chirurgą. Pastarasis rodiklis, palyginti su 2019 metais, išaugo 13 procentinių punktų.
Augo ir vaistų vartojimas – receptinius preparatus per dvi savaites iki apklausos vartojo 55 proc. gyventojų – gerokai daugiau nei 2019 metais. Nereceptinius vaistus, vitaminus ar vaistažolių preparatus naudojo 69 proc. apklaustųjų.
Valstybės duomenų agentūros gyventojų sveikatos tyrimas vyko 2025 metų rugsėjo–lapkričio mėnesiais. Jame dalyvavo daugiau kaip 5,2 tūkst. 15 metų ir vyresnių šalies gyventojų. Tyrimas pagal vienodą metodiką atliekamas visose Europos Sąjungos valstybėse.
