Oro gynybos stiprinimą vertins Valstybės gynimo taryba
Pastarųjų dienų įvykiai Lietuvos oro erdvėje dar kartą išryškino šalies oro gynybos svarbą. Trečiadienį prezidento Gitano Nausėdos šaukiama Valstybės gynimo taryba vertins, kaip Lietuvai sekasi stiprinti šiuos pajėgumus, kokių resursų jau turima ir kokių sprendimų dar gali prireikti.
Prezidentūra pabrėžia, kad Valstybės gynimo tarybos posėdis suplanuotas iš anksto ir nėra tiesiogiai susijęs su naujausiais incidentais Lietuvos oro erdvėje. Vis dėlto vienu pagrindinių susitikimo klausimų taps oro gynybos stiprinimo pažanga[1].
Prezidento patarėjo Deivido Matulionio teigimu, taryba vertins, kas šioje srityje jau padaryta ir ar šalis turi pakankamai išteklių numatytiems tikslams įgyvendinti. Posėdyje taip pat bus aptarta bendra saugumo situacija, krašto apsaugos biudžeto vykdymas bei pėstininkų kovos mašinų ir šarvuočių įsigijimo eiga.
Saugumo ir geopolitinė padėtis trečiadienį bus nagrinėjama ir Seime. Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetai ketina aptarti padėtį Lietuvos oro erdvėje. NSGK pirmininkas Rimantas Sinkevičius yra teigęs, kad pirmiausia dėmesys bus skiriamas būtent oro erdvės saugumui.
Uždarame posėdyje taip pat numatoma kalbėti apie rugpjūčio pabaigoje vykusį JAV Centrinės žvalgybos agentūros direktoriaus Johno Ratcliffe’o vizitą Maskvoje. Užsienio žiniasklaida skelbė, kad vizito metu Rusijos pareigūnai buvo perspėti vengti konflikto eskalavimo su NATO sąjungininkėmis, tarp jų – Lietuva, Latvija ir Estija.
Po numušto drono – didesnis dėmesys oro erdvės saugumui
Saugumo klausimai tapo dar aktualesni po antradienio naktį užfiksuoto incidento. Iš Baltarusijos į Lietuvos teritoriją įskridusį droną Kaišiadorių rajone numušė šalyje dislokuoti NATO naikintuvai. Vėliau nustatyta, kad bepilotis turėjo sprogmenų, kuriuos neutralizavo Lietuvos išminuotojai.
Tai pirmasis atvejis, kai, tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą, dronas buvo numuštas Lietuvos oro erdvėje. Panašių incidentų anksčiau būta Latvijoje ir Estijoje. Bepiločiui skrendant per Lietuvos teritoriją, Vilniaus ir Kauno apskričių gyventojai sulaukė perspėjimų apie galimą oro pavojų.
Pastaraisiais mėnesiais tokių perspėjimų Lietuvoje būta ir daugiau, tačiau ne visi atvejai pasitvirtino. Praėjusį sekmadienį daliai pietryčių Lietuvos gyventojų buvo pranešta apie galimą oro pavojų, bet vėliau paaiškėjo, kad radarai užfiksavo paukščių būrį.
Tą pačią dieną ties Varėna tarnybos pastebėjo ir kitą Lietuvos teritoriją kirtusį objektą, kuris, kaip įtariama, vėliau pateko į Rusijos Kaliningrado sritį. Objektas galėjo būti atskridęs iš Baltarusijos, tačiau dėl informacijos trūkumo oro pavojus tąkart nebuvo paskelbtas.
Lietuva kreipsis į Baltarusiją ir konsultuosis su NATO
Po drono incidento Lietuva rengiasi imtis ir diplomatinių veiksmų. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pranešė, kad Baltarusijai bus įteikta oficiali nota dėl Lietuvos oro erdvės pažeidimo[2].
„Visais atvejais, kai įvyksta oro erdvės pažeidimai, gauname karinių oro pajėgų pranešimą, kada, kur, vieta, koordinatės, kas įvyko, visais atvejais rengiame notą ir visais atvejais ją įteikiame tai šaliai, iš kurios, sakykime, orlaivis ar kitas objektas įskrido. Tai šiuo atveju kalbame apie Baltarusiją“, – žurnalistams Seime antradienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Tolesni Lietuvos veiksmai esą priklausys nuo tyrimo rezultatų ir specialistų išvadų, kurios turėtų padėti nustatyti bepiločio kilmę. Apie incidentą jau informuoti šalies partneriai, o Vilnius sieks platesnių konsultacijų tiek NATO, tiek Europos Sąjungoje dėl oro erdvės apsaugos ir regiono saugumo.
Pasak ministro, dažnėjant panašiems incidentams būtina ne tik stiprinti Lietuvos oro gynybos pajėgumus, bet ir didinti sąjungininkų pajėgumus NATO rytiniame flange. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama bepiločių aptikimui, neutralizavimui ir kritinės infrastruktūros apsaugai. Vis dėlto konsultacijos pagal NATO 4-ąjį straipsnį kol kas nelaikomos būtinos – pirmiausia laukiama incidento tyrimo išvadų.
