Kai reikėjo kritikuoti dyzelius, kalbų netrūko
Praėjo beveik trys savaitės nuo Lietuvą talžiusios audros, tačiau jos padariniai kai kur vis dar juntami. Audros piko metu be elektros buvo likę daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų, o elektros tinkle užfiksuota apie 11 tūkst. pažeidimų.
Su 77.lt savo įžvalgomis pasidalijusi skaitytoja Jolanta sako visame šiame chaose pasigedusi vienos temos – elektromobilių.
Jos teigimu, pastaraisiais metais visuomenė nuolat girdėjo apie dyzelinių automobilių taršą, jų trūkumus, buvo diskutuojama apie didesnį taršių automobilių apmokestinimą, o elektromobiliai pristatinėti kaip modernesnė, švaresnė ir valstybės skatinama alternatyva.
„Kai reikėjo aiškinti, kuo blogas dyzelis, kalbų buvo per akis. Mokesčiai, tarša, senų automobilių atsisakymas, elektromobilių skatinimas. O dabar, kai tūkstančiai žmonių dienomis neturėjo elektros, apie elektromobilius kažkaip stebuklingai nutilta“, – piktinosi Jolanta.
Skaitytojai esą labiausiai kliūva tai, kad po audros išsamiai skaičiuojamas sugedęs maistas, generatoriai, kuras ir kitos išlaidos, tačiau beveik negirdėti diskusijos apie tai, ką ilgalaikis elektros dingimas reiškė elektrinio transporto savininkams.
Elektromobilį skatino pirkti, o kas vyksta dingus elektrai?
Jolantos nuomone, problema ypač aktuali už didžiųjų miestų ribų, kur automobilis dažnai nėra komforto prekė. Be jo gali būti sunku pasiekti darbą, gydytoją, parduotuvę ar pasirūpinti artimaisiais.
Jeigu vienintelė šeimos transporto priemonė – elektromobilis, o jo baterija prieš sutrikimą buvo beveik išsikrovusi, kelias paras trunkantis elektros tiekimo sutrikimas gali reikšti ir tai, kad automobiliu paprasčiausiai nėra kaip naudotis.
„Žmonėms buvo nuolat rodoma kryptis – pirkite elektromobilius, čia ateitis. Gerai. Bet tada pasakykite ir kitą pusę: ką tam žmogui daryti, jeigu elektros nėra tris, penkias ar dešimt dienų?“ – klausė skaitytoja.
Didmiesčiuose alternatyvų daugiau – viešasis transportas, taksi, pavežėjimo paslaugos, didesnis įkrovimo stotelių tinklas. Tačiau kaime ar vienkiemyje situacija gali būti visiškai kitokia.
„Jeigu žmogus gyvena atokiau ir automobilis jam yra vienintelis susisiekimas su pasauliu, tai jau nebe klausimas, ar patogu krauti elektromobilį. Klausimas – ar jis apskritai gali išvažiuoti iš savo kiemo“, – teigė Jolanta.
Apie silpnąsias elektromobilių vietas – nepatogi tyla?
Skaitytoja pabrėžia nesanti prieš elektromobilius. Tačiau, jos nuomone, jeigu viena transporto rūšis buvo aktyviai skatinama kaip alternatyva taršesniems automobiliams, visuomenė turi teisę girdėti ne tik apie jos privalumus.
Ilgalaikis elektros tiekimo sutrikimas, Jolantos manymu, kaip tik turėjo tapti proga rimtai aptarti, kiek elektrinis transportas yra atsparus ekstremalioms situacijoms.
„Kai kalbama apie elektromobilius, paprastai girdime apie ekologiją, mažesnes eksploatacijos išlaidas, subsidijas, įkrovimo tinklą. Bet dabar atsirado labai konkretus išbandymas realiomis sąlygomis – ir kur diskusija? Kodėl niekas garsiai neklausia, kiek žmonių negalėjo pasikrauti automobilių?“ – stebėjosi ji.
Viešų duomenų, kiek elektromobilių vairuotojų per šią audrą realiai susidūrė su tokia problema, kol kas nėra. Tačiau būtent tai, Jolantos nuomone, ir yra keista – šis klausimas beveik nekeliamas.
Ji taip pat klausia, ar valstybė yra numačiusi rezerviniu maitinimu aprūpintas įkrovimo vietas, mobiliąsias stoteles ar kitus sprendimus ilgalaikių elektros sutrikimų atvejais.
„Jeigu elektromobiliai tikrai yra mūsų ateitis, apie jų atsparumą krizei turėtų būti kalbama taip pat garsiai, kaip anksčiau buvo kalbama apie dyzelinių automobilių taršą“, – sakė Jolanta.
Už sugedusį maistą – kompensacijos. O apie prarastą mobilumą?
Tuo tarpu skelbta, kad ESO jau pradėjo mokėti kompensacijas dėl užsitęsusių elektros tiekimo sutrikimų tiesioginių nuostolių patyrusiems gyventojams. Pirmosios išmokos pervestos 91 klientui, o prašymų buvo pateikta daugiau nei 5 tūkst.
53 proc. prašymų buvo susiję su generatoriais, 44 proc. – su sugedusiu maistu, dar 3 proc. – su laikinu apgyvendinimu.
Už sugedusį maistą numatyta galimybė kompensuoti iki 60 eurų, už generatoriaus įsigijimą – iki 220 eurų, jo nuomą – iki 40 eurų už parą, kurą – iki 90 eurų už parą.
Jolantai būtent šie skaičiai ir kelia didžiausią nuostabą. Valstybė ir energetikos bendrovė skaičiuoja šaldytuvuose prarastus produktus, generatorių nuomą ir degalus, tačiau viešojoje erdvėje beveik nėra kalbos apie žmones, kurių transportas taip pat buvo tiesiogiai priklausomas nuo dingusios elektros.
„Niekas nesako, kad sugedusio maisto nereikia kompensuoti. Žinoma, reikia. Bet kodėl apie vienus elektros dingimo padarinius kalbame garsiai ir skaičiuojame kiekvieną eurą, o apie kitus apskritai neklausiame? Kai elektromobilius reikėjo reklamuoti, jų tema tiko visiems. Kai atsirado nepatogus klausimas – staiga tyla“, – apibendrino skaitytoja.
Šiame tekste išsakytos mintys ir vertinimai yra skaitytojos nuomonė ir nebūtinai sutampa su 77.lt redakcijos pozicija.
