Vyriausybė atmetė KGB bylų išslaptinimą, auganti skola ir LRT auditas kelia naujų iššūkių valstybei
Šią savaitę I. Ruginienės vadovaujama Vyriausybė nepritarė siūlymui išslaptinti buvusių KGB bendradarbių duomenis, motyvuodama, kad tai keltų grėsmę nacionaliniam saugumui, pažeistų teisėtus lūkesčius ir konstitucinius teisinio tikrumo principus.
Tuo pat metu Valstybės kontrolė įspėjo apie sparčiai augančią valstybės skolą, kuri 2024 m. pabaigoje siekė beveik 30 mlrd. eurų, o iki 2028 m. gali viršyti 50 proc. BVP, grasindama fiskaliniam stabilumui ir gynybos finansavimui.
Viešajame sektoriuje auditas atskleidė trūkumų LRT veikloje – darbuotojų atrankoje, sutarčių skaidrumo ir programų prieinamumo srityse, o premjerė paragino vadovybę nedelsiant juos ištaisyti.
Politiniame taikinyje – Kultūros ir Krašto apsaugos ministerijos
Šią savaitę Vyriausybėje išryškėjo dvi aštrios politinės krizės – dėl Kultūros ministerijos vadovo ir krašto apsaugos ministro kandidatūros. Kultūros ministerija neturi nuolatinio ministro, tad ją laikinai kuruoja R. Popovienė, o darbą pradėjo trys viceministrai, tačiau kultūros bendruomenė kritikuoja neaiškius politinės komandos formavimo kriterijus.
Tuo tarpu socialdemokratai siūlo Robertą Kauną į krašto apsaugos ministrus, tačiau jis sulaukė aštrios kritikos dėl patirties trūkumo, europinių projektų finansavimo neatskleidimo ir abejonių dėl skaidrumo – konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas jo paskyrimą vadina pavojinga avantiūra, o visuomenė ragina prezidentą tokio sprendimo neskirti.
O štai penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda surengė susitikimą su R. Kaunu, kur buvo aptartos galimos ministrų kandidatūros ir ministerijų komandų sudėtys, akcentuojant technokratinę kompetenciją bei specialistų prioritetą, nors galutiniai sprendimai dėl kandidatūrų dar nėra priimti ir laukia partinių derinimų.
Tuo metu R. Kaunas sulaukė kritikos dėl patirties trūkumo gynybos srityje bei viešųjų lėšų naudojimo, o Vilniuje kilo protestai, abejotinai vertinant jo skyrimą.
Politiniame kontekste socialdemokratai perima kontrolę Kultūros ministerijoje – siūloma V. Aleknavičienė į nuolatinės ministrės pareigas, po to kai „Nemuno aušros“ kandidatūra kompromitavosi, o viceministrų komandoje įvyko pasikeitimai, siekiant užtikrinti ministerijos darbų tęstinumą ir pasiruošimą svarbiems projektams, įskaitant Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai.
Tūkstančiai Lietuvos vilkikų įstrigo Baltarusijoje – nuostoliai jau viršija 6 mln. eurų, Vyriausybė laukia Minsko sprendimo
Po Lietuvos sprendimo laikinai uždaryti pasienio punktus su Baltarusija, tūkstančiai vilkikų įstrigo pasienyje – tiek Baltarusijos, tiek Lietuvos pusėje. Šiuo metu apie 1,5–2 tūkst. Lietuvos vilkikų laukia Baltarusijoje, o prie uždaryto Šalčininkų–Benekainių posto stovi per 400 transporto priemonių. Tuo tarpu Medininkų punktu įleidžiama vos keliolika vilkikų per parą, nors galėtų būti apie 200.
Vienos transporto priemonės prastova kainuoja apie 200 eurų per dieną, todėl nuostoliai jau viršijo 6 mln. eurų ir gali gerokai didėti. Situaciją apsunkina Baltarusijos atsakomieji draudimai Lietuvos ir Lenkijos vilkikams bei ribojimai judėti kitais pasienio punktais, dėl ko vežėjai negali gabenti greitai gendančių krovinių ir praranda rinkos pozicijas.
Vyriausybė siekia susitarti su Minsku dėl transporto grąžinimo per Medininkus, svarsto pralaidumo didinimą ir laikinos ekonominės pagalbos galimybes, tačiau oficialaus atsakymo iš Baltarusijos dar nėra, o užsitęsusi krizė kelia grėsmę ne tik transporto sektoriui, bet ir visai Lietuvos ekonomikai bei rytiniam prekybos koridoriui Europai–Kinijai.
ES griežtina vizas rusams, o Lenkija skuba kurti nacionalinę dronų gynybą
Europos Sąjunga griežtina vizų politiką Rusijos piliečiams: dauguma jų gaus tik vienkartines Šengeno vizas, išskyrus humanitarinius atvejus, o Lietuvoje įsigaliojo papildomi ribojimai, pagal kuriuos rusai gali netekti leidimų gyventi, jei dažnai keliaus į Rusiją ar Baltarusiją.
Tuo pat metu Lenkija imasi savarankiškų saugumo priemonių, kurdama nacionalinę kovos su dronais sistemą, kad apsaugotų oro erdvę nuo Rusijos bepiločių orlaivių, nelaukdama ES „dronų sienos“ iniciatyvos.
Šios priemonės atspindi ES ir rytinių kaimynių pastangas stiprinti saugumą, kontroliuoti judėjimą į Šengeno erdvę bei apsaugoti oro erdvę nuo technologinių grėsmių iš Rusijos.
Belgijos veto ES paskolai Ukrainai kelia grėsmę TVF paramai ir šalies biudžetui
Belgijos veto ES daugiamilijardinei paskolai Ukrainai kelia grėsmę šalies finansiniam stabilumui ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) sprendimui skirti apie 8 mlrd. dolerių paramą per trejus metus, nes Kyjivo biudžetas kenčia nuo didžiulio deficito, o JAV parama pastaruoju metu sumažėjo.
ES planavo skirti Ukrainai 140 mlrd. eurų paskolą iš įšaldytų Rusijos aktyvų, tačiau Belgijos nepritarimas atidėjo sprendimą iki gruodžio vidurio, kai vyks lemiamas TVF posėdis, o ES išvadose dabar tik rekomenduojama pateikti galimus finansavimo variantus, be konkrečių sumų ar terminų.
Siūlomas modelis numato, kad Ukraina grąžintų paskolą tik tuo atveju, jei Rusija sumokėtų reparacijas arba karas baigtųsi, tačiau kol Belgija blokuoja sprendimą, šalies finansinė ateitis išlieka neapibrėžta, o bet kokia nesutarimų grandinė gali sukelti pasitikėjimo krizę investuotojų akyse.
Trumpas sutvirtina JAV ekonomiką: Uzbekistano ir Kinijos milijardai, vidaus krizė spaudžia
Per pastarąsias savaites JAV ekonominė ir užsienio politika sulaukė kelių svarbių posūkių: prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė istorinius susitarimus su Uzbekistanu ir Kinija, kurie numato šimtamilijardines investicijas į Amerikos pramonę, kritinių žaliavų tiekimą bei sojų ir žemės ūkio produktų pirkimus, siekiant stiprinti darbo vietas ir sumažinti priklausomybę nuo Kinijos bei Rusijos.
Tuo pat metu šalies vidaus ekonomika patyrė smūgį dėl vyriausybės uždarymo, kuris sustabdė finansavimo grandines, ribojo oro susisiekimą ir sukėlė 14 mlrd. dolerių nuostolių, nors ekspertai prognozuoja spartų atsigavimą 2026 m.
Šie žingsniai rodo Trumpo strategiją derinti tarptautinius ekonominius susitarimus su vidaus stabilizavimu, tačiau pasaulio ekonomikoje vis dar didėja BRICS šalių įtaka, keliančia ilgalaikes konkurencines grėsmes JAV pozicijoms.
