Milijonai amerikiečių be pašalpų, ekonomikos duomenys įstrigę
Jungtinių Valstijų vyriausybės uždarymas, prasidėjęs spalio 1 d., tapo ne tik ilgiausiu šalies istorijoje, bet, pasak ekonomistų, ir vienu žalingiausių. Nors ankstesni uždarymai paprastai turėdavo trumpalaikį poveikį, šis, trukęs jau 36 dienas, smarkiai paveikė didžiausią pasaulio ekonomiką.
Daugiau nei 1,4 mln. valstybinių tarnautojų negauna atlygio, nors daugelis jų toliau dirba. Milijonai amerikiečių prarado teisę gauti maisto kuponus (SNAP), o finansų rinkos bei politikos formuotojai nežino realios šalies ekonominės padėties, nes vyriausybė sustabdė duomenų skelbimą[1].
„Šis uždarymas, panašu, turės didžiausią ekonominį poveikį per visą istoriją,“ – rašė „Goldman Sachs“ vyriausiasis politinis ekonomistas Alecas Phillipsas.
Pagal skaičiavimus, net jei uždarymas baigtųsi artimiausiomis dienomis, BVP augimas ketvirtąjį ketvirtį gali sumažėti 1–2 procentiniais punktais. Kongreso biudžeto biuras (CBO) skaičiuoja, kad tarp 7 ir 14 mlrd. dolerių ekonominės vertės bus prarasta visam laikui.
Ekonomikos smukimas jaučiamas plačiai – nuo oro uostų iki darbo rinkos
Ekonomistai teigia, kad šis vyriausybės darbo nutraukimas paveiks šalį labiau nei bet kuris ankstesnis, nes sustabdyta visa vyriausybės finansavimo grandinė, o ne tik dalis jos, kaip 2018–2019 m. uždarymo metu. „Goldman Sachs“ prognozuoja, kad ketvirtojo ketvirčio ekonomikos augimas kris iki 1 proc. – tai ryškus sulėtėjimas nuo trečiojo ketvirčio 3–4 proc. tempo.
Tuo metu Federalinė aviacijos administracija (FAA) pranešė, kad nuo penktadienio mažins skrydžių skaičių 40 pagrindinių JAV oro uostų, siekdama užtikrinti saugumą esant darbuotojų trūkumui. Dėl šio sprendimo gali būti atšaukta iki 1 800 skrydžių, o tai atitinka daugiau nei 260 tūkst. vietų keleiviams.
Oro eismo kontrolieriai dirba be atlygio jau daugiau nei mėnesį, daugelis jų – šešias dienas per savaitę. „Tokios situacijos dar niekada neturėjome,“ – pripažino FAA vadovas Bryanas Bedfordas[2].
Ekonomikos duomenų stoka kelia nerimą ir Federaliniam rezervų bankui: dėl vyriausybės uždarymo nebuvo paskelbti pagrindiniai rodikliai, įskaitant darbo rinkos ir infliacijos ataskaitas. Fed vadovas Jerome’as Powellas pripažino, kad institucijai „tenka vairuoti rūke“. Dėl to centrinis bankas gali atidėti sprendimus dėl palūkanų mažinimo iki tol, kol situacija taps aiškesnė.
Prognozuojamas atsigavimas 2026-aisiais, bet nuostoliai neišvengiami
Ekonomistai sutaria, kad vyriausybei atnaujinus darbą, ekonomika greičiausiai greitai atsigaus. „Goldman Sachs“ vertinimu, per pirmąjį 2026 m. ketvirtį BVP augimas gali šoktelėti iki 3,1 proc., nes valstybės tarnautojai grįš į darbą, o uždelsti mokėjimai bus kompensuoti. Vis dėlto dalis nuostolių išliks – CBO skaičiuoja, kad iki 14 mlrd. dolerių liks nebeatgauta.
Papildomą įtampą kelia ir tai, kad Baltieji rūmai kol kas nepatvirtino, ar visi atleisti darbuotojai gaus kompensacijas, nors įstatymas, numatantis tokią galimybę, buvo priimtas dar per D. Trumpo pirmąją kadenciją. Jei šių išmokų nebus, ekonominiai nuostoliai gali būti dar didesni.
JAV kelionių asociacija įspėjo, kad užsitęsęs uždarymas „kenkia pasitikėjimui oro transportu“ ir verčia pramonę daryti „sudėtingus sprendimus, kurie trikdo keliones ir žaloja šalies įvaizdį“. Tuo metu milijonai amerikiečių, netekusių valstybės paramos ar darbo užmokesčio, patiria vis didesnį finansinį spaudimą.
Nors ekspertai tikisi, kad ekonomika po uždarymo atsigaus, šis laikotarpis jau dabar žymi vieną skaudžiausių smūgių JAV valdymo ir pasitikėjimo sistemai per pastaruosius dešimtmečius.
