Susitikimo metu aptartos galimos ministrų kandidatūros: prioritetas – specialistai ir technokratai
Prezidentas penktadienį surengė susitikimą su socialdemokratų į krašto apsaugos ministrus siūlomu Robertu Kaunu, kuriame buvo aptartos galimos kandidatūros į ministrų pozicijas bei ministerijų komandų sudėtis. Pokalbio metu daugiausia dėmesio buvo skirta kandidatų kompetencijai, technokratiniam požiūriui ir partiniam derinimui, kuris dar tik laukia galutinio sprendimo.
„Galimas kandidatūras aš dar bet kuriuo atveju turėsiu aptarti ir partiniu lygmeniu“, – sakė prezidentas, pabrėždamas, kad sprendimai dar nėra galutiniai ir bet koks pavardžių skelbimas šiuo metu būtų per ankstyvas.
R. Kaunas domėjosi, kiek kandidatų bus svarstoma ir ar bus daug dėmesio skiriama esamiems ar naujiems siūlomiems asmenims. Prezidentas atsakė, kad dar nenori spekuliuoti, kol partiniai derinimai nebus atlikti.
Sieks į vieną vietą suburti savo srities profesionalus
Vienas susitikimo akcentų buvo ministrų kompetencijos klausimas. Prezidentas pabrėžė, kad ministrai, kurie kuruoja siauresnes ar specifines sritis, turėtų būti technokratai – kitaip tariant, savo srities specialistai.
„Tokią ministerijų komandą aš matau“, – sakė prezidentas, pabrėždamas, jog technokratinis požiūris yra svarbus užtikrinant efektyvų ministerijų darbą.
Diskusijoje taip pat aptarti klausimai dėl galimų ministerijų komandų ir vadovų kandidatūrų. G. Nausėda pažymėjo, kad nors galutiniai sprendimai dar nėra priimti, jis tikisi, jog rezultatai bus konstruktyvūs ir padės valstybės valdymo procesams. „Procesas kartais būna ilgesnis negu norėtume, bet tikėkime, kad rezultatas bus geras“, – sakė jis.
Galutinių sprendimų prezidentas neskubėjo teikti
R. Kaunas taip pat teiravosi, ar buvo kokių nors prezidento nuogąstavimų dėl kandidatūrų viešinimo ar galimų reakcijų iš politinių jėgų.
Tačiau Jo Ekscelencija užtikrino, kad į visus klausimus buvo atsakyta, o galutiniai sprendimai priklauso nuo atsakingų institucijų. Jis taip pat pažymėjo, kad sprendimų datos dar nėra tvirtos – jie gali būti priimti jau šią savaitę, artimiausią pirmadienį arba vėliau, priklausomai nuo partinių derinimų.
Šalies vadovo teigimu, tik tokia tvarka užtikrins, kad ministerijų vadovai ir jų pavaduotojai galėtų efektyviai vykdyti savo funkcijas ir prisidėti prie valstybės institucijų veiklos skaidrumo bei efektyvumo.
R. Kaunas sulaukė kritikos dėl patirties trūkumo ir viešųjų lėšų naudojimo
Kita vertus, R. Kaunas šią savaitę sulaukė aštrios kritikos dėl kandidatūros į krašto apsaugos ministrus. Socialdemokratų siūlomas kandidatas, Seime dirbantis nuo pernai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete – vos kelis mėnesius, todėl konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas teigia, kad jo skyrimas krizės laikotarpiu būtų „pavojinga avantiūra“. Kritikai taip pat pabrėžia, kad Kaunas neturi ilgametės patirties vadovaujant valstybės institucijoms ar formuojant nacionalinę politiką gynybos srityje.
Be patirties trūkumo, R. Kaunas sulaukė priekaištų dėl viešųjų lėšų naudojimo savo verslui. Žurnalistė Birutė Davidonytė socialiniuose tinkluose nurodė, kad kandidatas neigė akivaizdžius faktus apie ES finansuojamus projektus, kuriuos jo įmonė įgyvendina kartu su partneriais.
Pagal jos pateiktą informaciją, vienam iš projektų skirtos lėšos siekia daugiau nei 319 tūkst. eurų, o projektai turėtų būti užbaigti iki metų pabaigos. Kritikai teigia, kad tokie neigiami pareiškimai kelia abejonių dėl skaidrumo ir patikimumo.
Vilniuje surengtuose protestuose ir politinių stebėtojų vertinimuose abejojama Kauno kompetencija gynybos srityje. Be to, kritikai atkreipia dėmesį į kandidato ankstesnius pasisakymus apie NATO, ES ir JAV, kurie galėtų kelti diplomatinių santykių problemų. Dėl to tiek piliečiai, tiek opozicija ragina prezidentą neskirti Kauno ministru, pabrėždami, kad nepagrįsta kandidatūra kelia grėsmę valstybės saugumui ir valdžios kokybei.
