Naujam ES biudžetui reikia beveik 2 trln. eurų
2025 metų liepos 16 dieną Europos Komisija pristatė savo pasiūlymą naujai daugiametei finansinei programai (DFP) 2028–2034 metams – biudžetui, kurio dydis dabartinėmis kainomis siekia beveik 2 trilijonus eurų (2025 metų kainomis – 1,763 trilijono eurų), arba 1,26 proc. bendrų 27 valstybių narių bendrųjų nacionalinių pajamų. Tai reikšmingas šuolis, palyginti su dabartiniu 2021–2027 metų biudžetu, kuris siekia apie 1,3 trilijono eurų. Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šį pasiūlymą pavadino „plačiausiu užmojų biudžetu“ Sąjungos istorijoje.
Toks padidėjimas nėra atsitiktinis. Nuo 2028 metų ES turės pradėti grąžinti skolą, susidariusią dėl bendro skolinimosi COVID-19 pandemijos metu pagal programą „NextGenerationEU“ – šis mokėjimas savaime pareikalaus papildomų lėšų. Prie to prisideda ir gynybos poreikiai: NATO valstybės įsipareigojo iki 2035 metų gynybai skirti 5 proc. BVP, o programa „ReArm Europe“ jau sutelkė 800 milijardų eurų gynybos investicijų visame žemyne. Naujajame biudžete numatytas Europos konkurencingumo fondas su net 131 milijardo eurų gynybos ir kosmoso investicijų langu.
Kad atsirastų vietos šiems naujiems prioritetams, keičiasi ir tradicinių sričių dalis biudžete. Žemės ūkio ir regioninė parama, kartu sudarančios apie 60 proc. dabartinio biudžeto, pagal Komisijos siūlymą sumažėtų iki maždaug 44 proc. viso biudžeto – nors nominali suma eurais išliktų panaši, jos santykinė dalis reikšmingai krenta kitų prioritetų naudai.
Komisija siūlo penkis naujus ES pajamų šaltinius
ES biudžetas šiuo metu finansuojamas iš vadinamųjų nuosavų išteklių – muitų, valstybių narių mokamų PVM pagrįstų įnašų, tiesioginių įnašų pagal bendrąsias nacionalines pajamas (BNP) bei nesurinktų plastiko pakuočių atliekų mokesčio. Kad nereikėtų nei didinti valstybių BNP įnašų, nei mažinti išlaidų, Komisija siūlo penkis naujus pajamų šaltinius, kurie kartu su susijusiomis priemonėmis nuo 2028 metų sausio 1 dienos turėtų kasmet duoti apie 58,2 milijardo eurų (2025 metų kainomis).
Konkrečiai siūloma: dalis pajamų iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ETS) – apie 9,6 mlrd. eurų per metus; dalis pajamų iš pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (CBAM) – apie 1,4 mlrd. eurų; vienodo tarifo mokestis už nesurinktas elektroninės įrangos atliekas – apie 15 mlrd. eurų; akcizo priedas tabako gaminiams – apie 11,2 mlrd. eurų; bei naujas „Europos bendrovių ištekliaus“ (CORE) mokestis – fiksuota metinė įmoka bendrovėms, kurių metinė apyvarta viršija 100 milijonų eurų, taikant keturių pakopų sistemą nuo 100 tūkst. iki kelių šimtų tūkstančių eurų priklausomai nuo apyvartos dydžio.
Šie pasiūlymai nėra visiškai nauji – analogiškos idėjos dėl ETS ir CBAM pajamų dalies buvo teiktos dar 2021 ir 2023 metais, tačiau Taryboje iki šiol nesulaukė realios pažangos. Naujiems nuosavų išteklių sprendimams priimti reikalingas vieningas visų 27 valstybių narių pritarimas, o kai kuriais atvejais – dar ir nacionalinių parlamentų ratifikavimas, todėl kelias iki jų įgyvendinimo lieka ilgas ir netikras.
„Taupieji“ ir „Sanglaudos draugai“ ginčijasi dėl sumos
Prieš Komisijos siūlymą griežtai nusistatė vadinamoji „taupiųjų penketukas“ – Vokietija, Nyderlandai, Austrija, Suomija ir Švedija, didžiausios grynosios ES biudžeto mokėtojos. Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo žodžiais, pasiūlytas biudžetas yra „nepriimtinas ir nesubalansuotas“; kai kurie pranešimai teigia, kad Vokietija reikalauja sumažinti biudžetą maždaug 450 milijardų dolerių verte.
Priešingoje barikadų pusėje – 16 daugiausia pietų ir rytų Europos valstybių, gegužės 26 dieną pasirašiusios dokumentą, kuriame save vadina „Sanglaudos draugais“. Šios šalys reikalauja išsaugoti finansavimą sanglaudos politikai, bendrai žemės ūkio ir bendrai žuvininkystės politikai, perspėdamos, kad šios – piliečiams labiausiai matomos – ES politikos sritys negali būti aukojamos didėjančių gynybos išlaidų naudai.
Europos Parlamentas eina dar toliau: balandžio 28 dieną balsavimu (370 balsų prieš 201) pareikalavo padidinti biudžetą beveik 200 milijardų eurų daugiau, nei siūlo Komisija, siekiant 1,27 proc. BNP vietoje siūlomų 1,26 proc. Parlamentas taip pat primygtinai reikalauja, kad naujų nuosavų išteklių paketas siektų bent 60 milijardų eurų per metus, o penkerius metus trunkantį Tarybos neveiklumą šioje srityje vadina „politiniu pasirinkimu“, kurio kaina – reali.
Airijos pirmininkavimas turi parengti spalio susitikimą
Birželio 18–19 dienomis vykęs Europos Vadovų Tarybos susitikimas galutinio susitarimo dėl konkrečių skaičių nedavė – vienintelis pasiektas susitarimas buvo pavesti į pareigas įžengiančiai pirmininkaujančiai valstybei iki spalio mėnesio susitikimo parengti naujas finansavimo idėjas. Prieš tai pirmininkavusi Kipras siūlė kompromisinį 2 proc. – 32,8 milijardo eurų vertės – biudžeto sumažinimą, bandydamas suartinti taupiąsias ir sanglaudos šalis.
Nuo liepos 1 dienos Europos Sąjungos Tarybai pirmininkauja Airija – pirmą kartą nuo įstojimo į Bendriją 1972 metais tapusi grynąja biudžeto mokėtoja, o ne gavėja. Airijai pavesta iki metų pabaigos pasiekti politinį susitarimą dėl viso biudžeto paketo.
Laiko spaudimas realus: jei susitarimas nebus pasiektas iki 2026 metų pabaigos, 2027-aisiais nespės būti priimti sektoriniai teisės aktai, o tai atidėtų lėšų prieinamumą nuo 2028 metų sausio. Papildomos rizikos kelia ir tai, kad 2027-aisiais rinkimai vyks beveik trečdalyje bloko valstybių – Prancūzijoje, Italijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Estijoje, Suomijoje ir Slovakijoje – tad bet koks vilkinimas gali derybas dar labiau apsunkinti.
Galutinį sprendimą turės priimti visos 27 valstybės
Bet koks susitarimas dėl daugiametės finansinės programos reikalauja vieningo visų 27 valstybių narių pritarimo bei Europos Parlamento sutikimo – tai struktūriškai aukšta kartelė, dėl kurios vėlavo ir ankstesni biudžetai. Dabartinis 2021–2027 metų biudžetas buvo galutinai suderintas tik 2020 metų gruodį, praėjus septyniems mėnesiams nuo laikotarpio, kuriam jis turėjo galioti, pradžios.
Analitikai išskiria tris pagrindinius neišspręstus klausimus: bendrą biudžeto dydį, struktūrinių ir sanglaudos fondų architektūrą bei naujus pajamų šaltinius. Prie to prisideda ir platesnė reforma, keičianti pačią lėšų programavimo logiką – Komisija siūlo pereiti prie nacionalinių ir regioninių partnerystės planų, kurie sujungtų regioninę plėtrą ir žemės ūkio finansavimą į vieną valstybėms narėms pritaikytą paketą.
Nuo to, kokį sprendimą pavyks priimti, tiesiogiai priklausys ES galimybės septynerius metus finansuoti paramą Ukrainai, gynybos stiprinimą ir konkurencingumo iniciatyvas. Kol kas aišku viena – pinigų klausimas neišspręstas liks bent iki rudens.
Šaltiniai
Euronews. (2026). EU’s €2 trillion budget talks risk becoming ugly and delayed
https://www.euronews.com/my-europe/2026/05/12/eu-faces-budget-showdown-as-parliament-demands-extra-200bn
Bruegel. (2026). Financing the EU budget: an assessment of five proposals for new resources
https://www.bruegel.org/analysis/financing-eu-budget-assessment-five-proposals-new-resources
European Commission Representation in Ireland. (2026). EU budget
https://ireland.representation.ec.europa.eu/strategy-and-priorities/eu-budget-ireland-european-commission_en
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir išsamiai pristato Europos Sąjungos biudžeto pokyčius, todėl jis yra vertingas ir suprantamas paprastam skaitytojui, besidominčiam ES reikalais.
Straipsnis pateikia tikslią ir išsamią informaciją apie ES biudžeto pasiūlymus, remiasi oficialiais šaltiniais ir aiškiai nurodo finansinius aspektus, todėl atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus, nes nagrinėja svarbius Europos Sąjungos biudžeto pokyčius, kurie turės tiesioginį poveikį Lietuvai ir kitoms valstybėms narėms. Derybos dėl naujų pajamų šaltinių ir biudžeto struktūros yra aktualios tiek ekonominiu, tiek politiniu aspektu.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Europos Sąjungos biudžeto planus ir derybas, kas yra aktualu ir naudinga visuomenei, norinčiai suprasti finansinius sprendimus, kurie paveiks visų valstybių narių gyventojus.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie ES biudžeto pokyčius ir naujus pajamų šaltinius, nesukeldamas nepagrįsto nerimo ar emocinės manipuliacijos. Jis yra informatyvus ir subalansuotas.
