Lenkija pati kurs kovos su dronais sistemą: nelauks ES „dronų sienos“
Lenkija ketina per artimiausius mėnesius pradėti kurti nacionalinę kovos su dronais sistemą, nelaukdama, kol bus įgyvendinta Europos Sąjungos „dronų sienos“ iniciatyva. Apie planus pranešė Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczyk, kuris pabrėžė, kad Varšuva palaiko bendrą Europos oro gynybos stiprinimo tikslą, tačiau pirmenybę teikia vidaus projektams.
Ministerija lapkritį planuoja paskelbti apie investicijas į technologijas, skirtas aptikti, trikdyti ir neutralizuoti priešiškus bepiločius. Nors investicijų mastas kol kas neatskleidžiamas, tikimasi, kad bent pusė sutarčių bus sudaryta su Lenkijos įmonėmis[1].
Projektas bus finansuojamas pasitelkiant naująją Europos Sąjungos gynybos kreditų programą SAFE, pagal kurią Lenkija gavo didžiausią pradinį finansavimą – 43,7 mlrd. eurų. Šis sprendimas grindžiamas šalies strategine padėtimi, turint pasienius su Rusija, Baltarusija ir Ukraina.
Vyriausybė planuoja, kad pirmieji sistemos elementai pradės veikti per tris mėnesius nuo oficialaus projekto paskelbimo, o visa sistema bus visiškai parengta per dvejus metus. Naujoji sistema taps papildomu Lenkijos oro gynybos tinklo sluoksniu, veiksiančiu kartu su jau diegiamomis vidutinio ir ilgojo nuotolio sistemomis.
Tikimasi, kad Europos Sąjungos „dronų siena“ ateityje galės papildyti nacionalinę sistemą. Sprendimą spartinti projektą paskatino rugsėjo pradžioje įvykęs incidentas, kai apie dvidešimt Rusijos bepiločių pirmą kartą pažeidė Lenkijos oro erdvę. Po šio įvykio Lenkija ir Ukraina susitarė sukurti bendrą operatyvinę grupę, skirtą bendradarbiavimui bepiločių orlaivių sistemų srityje.
Kopenhaga: ES ruošia „dronų sieną“ — jutiklių ir trikdžių tinklą rytiniams pasieniams
Spalio pradžioje Po kelių savaičių pasikartojusių oro erdvės pažeidimų Europos lyderiai susirinko Kopenhagoje aptarti, kaip apsaugoti žemyno dangų. Pagrindinis planas – vadinamoji „dronų siena“, kuri nebūtų fizinė užtvara, o technologinis tinklas iš jutiklių, stebėjimo ir neutralizavimo sistemų, sujungtų visoje Europoje. Ši iniciatyva, įtraukta į būsimo „gynybinio pasirengimo keliomatį“, turėtų užpildyti spragas NATO rytiniame flange ir sustiprinti bendrą Europos oro gynybos pajėgumą[2].
Kai kurios valstybės, tarp jų Vokietija, teigia, kad tokiai sistemai įgyvendinti gali prireikti trejų ar ketverių metų, tačiau Baltijos šalys ragina imtis veiksmų greičiau. Ekspertai pabrėžia, kad NATO oro gynyba iki šiol buvo pritaikyta kovoti su greitais, brangiais taikiniais, o ne pigiais, bet pavojingais dronais. Dronų siena leistų išplėsti jutiklių tinklą ir pagerintų įsibrovimų aptikimą bei sekimą palei rytines Europos Sąjungos ir NATO sienas.
Svarbi šios iniciatyvos dalis – Ukrainos patirtis. Šalis, turinti daugiausia praktikos kovojant su bepiločiais, jau dalijasi savo technologijomis ir specialistais. Ekspertai rekomenduoja Europai daugiau dėmesio skirti pigesnėms elektroninės kovos priemonėms – signalų trukdymui, klaidinimui ir ryšio blokavimui – vietoje brangių raketų sistemų. NATO vadovas Markas Rutte pabrėžia, kad toks projektas yra „būtinas ir laiku“, nes brangios raketos nėra racionalus būdas kovoti su kelis tūkstančius kainuojančiais dronais.
Vokietija neskuba priimti sprendimų
Tuo tarpu rugsėjo pabaigoje Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius išreiškė abejones dėl Europos Komisijos planuojamos „dronų sienos“, skirtos apsaugoti rytines ES šalis nuo Rusijos oro erdvės pažeidimų. Pasak jo, idėja yra naudinga, tačiau jos įgyvendinimas gali užtrukti trejus–ketverius metus, todėl šiuo metu svarbiau lankstūs gynybos pirkimai ir pajėgumų didinimas.
Tuo metu Rusijos dronai ir naikintuvai vis dažniau provokuoja NATO oro erdvę, o Nyderlandų ir Ukrainos lyderiai ragina imtis greitų ir efektyvių priešdroninių priemonių, pasitelkiant technologijas ir bendrą Europos bei Ukrainos patirtį.
O štai Europos Sąjungos gynybos komisaras Andrius Kubilius teigė, kad „dronų siena“ yra neatidėliotinas prioritetas, o pirmasis žingsnis – daugiau jutiklių rytinėje ES dalyje, vėliau diegiant pažangias aptikimo, sekimo ir perėmimo sistemas.
Konservatoriai nori tokios „sienos“ ir Lietuvoje
Lietuvos konservatoriai taip pat pasiūlė „dronų sienos“ idėją – integruotą technologinę sistemą, kurioje žvalgybiniai ir koviniai dronai, radarai ir dirbtinis intelektas apsaugotų valstybės sieną. Pagal planą, pirmasis kontaktas su priešu vyktų tarp technologijų, o žmogaus įsikišimas būtų minimalus.
Kaip teigta, sistema esą turėtų sudaryti penkiolikos kilometrų nepraeinamumo zoną, apimančią oro, jūros ir žemės erdves, o dronai galėtų žvalgyti, smogti taikiniams ir vykdyti logistinę funkciją pavojingose zonose. Tokia sistema, pasak konservatorių, gali kainuoti iki 0,5 mlrd. eurų.
Nepaisant ES finansavimo nebuvimo, Lietuva investuoja į dronų ir antidroninių sistemų plėtrą pasienio apsaugai. Eurokomisaras Andrius Kubilius ragina ruoštis galimoms dronų atakoms, pabrėždamas, kad saugumą lemia ne tik fiziniai barjerai, bet ir technologinis pasirengimas.
