Trumpas skelbia istorinį susitarimą su Uzbekistanu: 100 mlrd. dolerių investicijos į Amerikos pramonę
Prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienio vakarą paskelbė naują, istorinį prekybos ir ekonominį susitarimą tarp Jungtinių Valstijų ir Uzbekistano – šį kartą kalbama ne apie simbolinius gestus, o apie realias investicijas į Amerikos darbo vietas ir pramonę.
„Per artimiausius trejus metus Uzbekistanas pirks ir investuos beveik 35 milijardus dolerių, o per artimiausius 10 metų – daugiau kaip 100 milijardų dolerių į pagrindinius Amerikos sektorius, įskaitant kritinius mineralus, aviaciją, automobilių detales, infrastruktūrą, žemės ūkį, energetiką, chemikalus, informacines technologijas ir kitus,“ – paskelbė D. Trumpas savo įraše Truth Social.
Prezidentas padėkojo Uzbekistano lyderiui Šavkatui Mirzijojevui už bendradarbiavimą ir pabrėžė, kad laukia „ilgo ir produktyvaus santykių laikotarpio“ tarp abiejų šalių. Pasak D. Trumpo, šis susitarimas yra dar vienas žingsnis link to, kad JAV vėl taptų pasaulinės ekonomikos varikliu, o ne vien pirkėja iš užsienio[1].
Trumpo užsienio politika: nuo žodžių prie veiksmų
Susitarimas buvo aptartas per susitikimą su penkių Centrinės Azijos šalių vadovais – Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano, Turkmėnistano ir Uzbekistano. Šių valstybių regionas yra strategiškai svarbus dėl gausių retųjų žemių metalų atsargų, reikalingų išmaniosioms technologijoms, elektrinėms transporto priemonėms ir gynybos pramonei.
„Šios tautos kadaise buvo senovinio Šilko kelio dalis, jungusi Rytus ir Vakarus,“ – priminė Trumpas. „Deja, ankstesni JAV prezidentai šį regioną visiškai apleido. Mes tai keičiame.“
Jo administracija siekia sumažinti JAV priklausomybę nuo Kinijos ir Rusijos tiekimo grandinių, stiprindama ryšius su patikimais partneriais Azijoje. Baltieji rūmai pabrėžė, kad šis susitikimas išplėtė C5+1 partnerystę – iniciatyvą, skirtą ekonominiam, energetiniam ir saugumo bendradarbiavimui.
Uzbekistano prezidentas Š. Mirzijojevas susitikimą pavadino „naujos eros pradžia“ ir pasiūlė įsteigti nuolatinį regioninį sekretoriatą, kuris koordinuotų Centrinės Azijos šalių ir JAV bendrus projektus.
Bus kuriamos darbo vietos amerikiečiams
Vienas ryškiausių pavyzdžių – Uzbekistano oro linijų sutartis su „Boeing“, pagal kurią planuojama įsigyti iki 22 „787 Dreamliner“ lėktuvų už daugiau nei 8 mlrd. dolerių. Šis sandoris, kaip pabrėžė Trumpas, padės išlaikyti dešimtis tūkstančių amerikiečių darbo vietų.
„Tai puikus susitarimas su Boeing ir didžiulė pergalė Amerikos darbininkams,“ – sakė jis. „Mes vėl kuriame, gaminame ir parduodame pasauliui geriausius produktus.“
Uzbekistano vadovas pabrėžė, kad glaudesnis bendradarbiavimas su JAV yra „tvaraus augimo ir inovacijų pagrindas“, ypač finansų, energetikos, infrastruktūros ir technologijų srityse.
D. Trumpo administracija neapsiriboja vien ekonomika
Šiemet Vidaus saugumo departamentas kartu su Uzbekistanu sėkmingai įgyvendino neteisėtų imigrantų deportacijos programą. Uzbekistano vyriausybė visiškai finansavo 131 neteisėto migranto sugrąžinimą į tėvynę[2].
„Dėkojame prezidentui Šavkatui Mirzijojevui už lyderystę ir bendrą darbą užtikrinant saugumą bei teisinės valstybės principus,“ – tuomet sakė Vidaus saugumo sekretorė Kristi Noem.
Tai dar vienas įrodymas, kad Trumpo vadovaujamos JAV stiprina santykius su šalimis, kurios nori dirbti kartu, gerbti įstatymus ir kurti stabilumą. Nors kai kurie ekspertai vis dar laukia oficialių dokumentų apie 35 mlrd. dolerių vertės investicijas, pats susitarimo faktas rodo, kad Trumpas atgaivina JAV įtaką pasaulyje.
Po metų, kai ankstesnės administracijos ignoravo Centrinę Aziją, dabartinė politika aiškiai signalizuoja – Amerika grįžta kaip lyderė, o ne stebėtoja. Kaip rašė vienas Trumpo patarėjų, „tai ne tik ekonominis susitarimas – tai strateginis žingsnis, užtikrinantis, kad ateities technologijos, energetika ir pramonė būtų kuriama čia, JAV, o ne Pekine ar Maskvoje.“
