2025 m. spalio 29 d. Lietuvos Vyriausybė priėmė sprendimą nepritarti trijų įstatymų projektų paketui, kuriuo buvo siūloma išslaptinti arba sutrumpinti buvusių sovietų specialiosioms tarnyboms slapta talkinusių ir prisipažinusių asmenų duomenų slaptinimo laikotarpį. Vyriausybė nurodė, kad tokie siūlymai keltų grėsmę valstybės saugumui, prieštarautų teisiniam tikrumui ir pažeistų prisipažinusių asmenų teisėtus lūkesčius[1].
Kaip nurodyta, šiai pozicijai pritarta remiantis Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengta išvada, kurioje teigiama, kad pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą prisipažinusių asmenų duomenys ir taip yra valstybės paslaptis.
„Nėra aiškūs siūlomo teisinio reguliavimo tikslai ir uždaviniai bei įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys“, – teigiama KAM dokumente. Ministerija taip pat pažymėjo, kad nėra pagrindo manyti, jog siūlomas reguliavimas sukurtų kokią nors pridėtinę vertę valstybės saugumui, teisės pažeidimų prevencijai ar kitoms sritims.
Kodėl I.Ruginienės Vyriausybė nepritarė siūlymui išslaptinti KGb bendradarbius
Pagal galiojantį įstatymą, duomenys apie prisipažinusius slapta bendradarbiavusius asmenis laikomi valstybės paslaptimi ir įslaptinti 75 metams. Siūlyta šį terminą panaikinti ir suteikti viešą prieigą prie dokumentų, esančių Lietuvos ypatingajame archyve bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre. Tačiau, kaip pažymėta Vyriausybės nutarime, „nėra aiškūs siūlomo teisinio reguliavimo tikslai ir uždaviniai“, nes tokia informacija jau dabar yra įslaptinta pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą.
Vyriausybė atkreipė dėmesį, kad aiškinamuosiuose raštuose nepateikta argumentų, kokius aukštesnius valstybės ar visuomenės interesus siekiama apginti. Kaip nurodoma dokumente, teisės į privataus gyvenimo gerbimą ir asmens duomenų apsaugą ribojimas turi būti būtinas, proporcingas ir neviršyti to, kas griežtai būtina. Cituojamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas, kuriame pabrėžiama, kad „automatiškai teikti pirmenybę vienam tikslui, palyginti su teise į asmens duomenų apsaugą, negalima“.
Krašto apsaugos ministerijos įspėjimai: atskleidimas silpnintų nacionalinį saugumą
Kaip nurodo KAM, siūlomi pakeitimai galėtų sudaryti sąlygas paviešinti duomenis apie prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius, o tokios informacijos atskleidimas sukurtų galimybes priešiškų valstybių tarnyboms nustatyti asmenis, kurie neprisipažino bendradarbiavę su SSRS specialiosiomis tarnybomis, ir šią informaciją panaudoti savo tikslams.
Ministerijos teigimu, jei būtų pritarta Remigijaus Žemaitaičio ir Arvydo Anušausko siūlymams, tai suponuotų galimybę valstybės paslaptimi laikomą informaciją, šiuo metu įslaptintą 75 metams, išviešinti netrukus – nuo jos įslaptinimo nepraėjus nė 30 metų. Pasak KAM, prisipažinę asmenys galėjo sieti savo sprendimą bendradarbiauti su nepriklausomos Lietuvos institucijomis su pažadu įslaptinti duomenis apie juos, todėl šių garantijų atsisakymas reikštų valstybės atsitraukimą nuo anksčiau prisiimtų įsipareigojimų.
Išslaptinimas gali būti panaudotas prieš Lietuvos interesus
Vyriausybės išvada pabrėžia, kad įstatymų pakeitimai galėtų sudaryti prielaidas atskleisti itin jautrią informaciją, „kuri buvo svarbi Lietuvos saugumui ir vystymuisi atkuriant valstybę“. Tokios informacijos paviešinimas, pasak dokumento, „sukurtų galimybes priešiškų valstybių žvalgyboms identifikuoti asmenis, kurie neprisipažino bendradarbiavę“, ir šią informaciją panaudoti prieš Lietuvos nacionalinius interesus.
Dar viena svarbi priežastis – valstybės prisiimti įsipareigojimai. 2000 m. asmenys, prisipažinę apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, tai darė turėdami aiškų valstybės pažadą, kad jų pateikti duomenys liks įslaptinti 75 metams. Todėl, anot nutarimo, ankstyvas išslaptinimas reikštų „esminį valstybės pozicijos pakeitimą – atsitraukimą nuo anksčiau prisiimtų įsipareigojimų“ ir pažeistų konstitucinius teisėtų lūkesčių bei teisinio saugumo principus. Dokumente cituojamas Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d. nutarimas, kuriame pažymima, kad „neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise“.
Seimas yra po pateikimo pritaręs tiek Arvydo Anušausko, tiek Remigijaus Žemaitaičio projektams
Žemaitaičio pataisos numato išslaptinti valstybei žinomus su sovietų struktūromis bendradarbiavusius politikus, teisėjus, valstybės pareigūnus, žurnalistus ir viešųjų įstaigų vadovus. Tuo tarpu Anušausko siūlymas numato, kad pasibaigus įslaptinimo terminui duomenų naudojimo tvarką nustatytų Vyriausybės įgaliotos institucijos.
Pagal Anušausko projektą, savanoriškai prisipažinusiems asmenims neliktų dabartinės 75 metų slaptumo garantijos – liktų 30 metų laikotarpis. Toks pasiūlymas faktiškai keistų 2015 m. Seimo nustatytą nuostatą, pagal kurią duomenys apie prisipažinusius KGB bendradarbius yra saugomi tris ketvirčius amžiaus.
Pagal galiojantį 2000 m. įstatymą, buvę KGB darbuotojai ir slapti bendradarbiai galėjo prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje mainais už pažadą, kad jų duomenys bus įslaptinti 15 metų. Šiam terminui artėjant prie pabaigos, 2015 m. Seimas priėmė pataisą, kuri numatė 75 metų įslaptinimą. Vis dėlto net ir dabar egzistuoja išimtys: jei toks asmuo kandidatuoja į prezidento, Seimo ar savivaldybės tarybos nario pareigas, jo prisipažinimas nebelaikomas valstybės paslaptimi ir apie tai privaloma paskelbti viešai.
Valstybė privalo saugoti paslaptis, jei jos gali pakenkti nacionaliniams interesams
Vyriausybė taip pat nurodė, kad išslaptinimas ar duomenų viešinimas sukurtų nelygiavertę teisinę padėtį tarp tų, kurie prisipažino, ir tų, kurie ne. Tai prieštarautų Konstitucinio Teismo praktikai dėl asmenų lygiateisiškumo ir teisinio nuoseklumo. 2024 m. sausio 24 d. nutarime teismas pabrėžė, kad valstybės sprendimai negali paneigti teisėtų lūkesčių ir privalo būti grindžiami teisinio tikrumo principais.
Be to, nutarime primenama, kad valstybė turi pareigą saugoti informaciją, kurios atskleidimas galėtų pakenkti nacionaliniams interesams. „Prisipažinimo faktas bei asmens pateikti duomenys laikytini žiniomis, kurių atskleidimas ar praradimas gali pakenkti nacionaliniams interesams“, – teigiama dokumente, cituojant Konstitucinio Teismo 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimą.
Vyriausybės nutarimą pasirašė Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė ir vidaus reikalų ministras, laikinai einantis krašto apsaugos ministro pareigas, Vladislav Kondratovič. Dokumentas aiškiai parodo Vyriausybės poziciją: bandymai išslaptinti buvusių KGB bendradarbių duomenis šiuo metu laikomi ne tik teisiškai nepagrįstais, bet ir pavojingais Lietuvos valstybės saugumui bei visuomenės pasitikėjimui valstybe.
KAM, savo anksčiau pateiktoje išvadoje pabrėžė, jog pats tikslas – viešinti neprisipažinusius buvusius sovietų slaptuosius bendradarbius – iš principo yra suprantamas, tačiau siūlomos priemonės netinkamos ir prieštarauja teisėkūros logikai.
„Neturint naujų duomenų apie Lietuvos valstybei neprisipažinusių asmenų slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, įstatymo projekto nuostata, kad minėti duomenys išviešinami nuo 2026 metų sausio 1 dienos, įgyvendinamumo požiūriu neatitinka teisėkūros aiškumo principo“[2], – rašoma išvadoje, kuriai vėliau pritarė Vyriausybė.
Ministerija taip pat atkreipė dėmesį, jog tokiu projektu būtų sukuriama pareiga teikti informaciją, kurios valstybė neturi ir neturi pareigos kaupti, todėl jis būtų savitikslis ir praktiškai neįgyvendinamas.
Pasak Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenų, 1989 metais KGB slaptų talkininkų tinklą Lietuvoje sudarė per 6 tūkstančius įvairių kategorijų bendradarbių, o paskelbus liustracijos laikotarpį 2000 metais prisipažino apie 1,5 tūkstančio. Daroma prielaida, kad 1940–1991 metais su KGB slapta galėjo bendradarbiauti apie 118 tūkstančių asmenų.
