LRT auditas atskleidė spragas darbuotojų atrankoje ir programų prieinamume
Valstybės kontrolės atliktas auditas įvertino Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) 2021–2024 metų veiklą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu. Audito metu buvo nustatytos kelios problemos, susijusios su darbuotojų socialinėmis garantijomis, programų turinio prieinamumu, autorinių ir paslaugų sutarčių praktika bei viešųjų pirkimų skaidrumu.
Pats nacionalinis transliuotojas teigė vertinantis auditą teigiamai ir žadėjo įgyvendinti rekomenduojamus pokyčius, įskaitant nemokamos kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos transliavimą, darbuotojų atrankos principų atnaujinimą, autorinių sutarčių peržiūrą, laidų prieinamumo žmonėms su negalia stiprinimą bei pirkimų vidaus kontrolės tobulinimą[1].
Auditas atskleidė, kad LRT darbuotojų atranka ir atlyginimų skyrimo principai nėra aiškiai reglamentuoti. 2021–2024 m. net 38 proc. nuolatinių darbuotojų buvo priimti pagal atrankos išimtis, o dokumentacija apie atrankas nebuvo tinkamai vedama, dėl ko nebuvo užtikrinamas skaidrumas ir atsekamumas.
Taip pat auditas parodė, jog autorinių ir paslaugų sutarčių skaičius sparčiai augo, ypač 2024 m., tačiau šių sutarčių forma dažnai palankesnė darbdaviui nei darbuotojui, mažinant socialines garantijas ir stabilumą. Valstybės kontrolė rekomendavo LRT atsisakyti atrankos išimčių, dokumentuoti procesus ir įvertinti autorinių sutarčių poreikį, užtikrinant socialinį teisingumą.
Darbuotojų atlyginimai LRT vidutiniškai buvo didesni už viešojo sektoriaus, tačiau mažesni už kai kurių privačių medijų. Auditas atkreipė dėmesį į papildomas naudas, pvz., nemokamą elektromobilių krovimą, kurios darbuotojams turėtų būti apmokestintos, kad nekenktų socialinių įmokų bazei.
LRT buvo atliktas auditas, kurio metu buvo nustatyta pažeidimų. 77.lt nuotrauka
Rasta trūkumų vykdant viešuosius pirkimus
Nustatyta, kad šiuo metu dar nėra pakankamas prieinamumas ir asmenims su negalia. Programų su lietuviškais subtitrais dalis 2021–2024 m. padidėjo vos 1 proc., o programos lietuvių gestų kalba nepasiekė nustatytos ribos. Audito rekomendacija – nustatyti metinius rodiklius ir jų įgyvendinimo grafiką. Be to, per dideli pakartojimų kiekiai LRT Plius programoje (56,4 proc.) kelia riziką turinio įvairovei, todėl būtina didinti programų įvairovę.[2]
Rimtų trūkumų buvo nustatyta ir viešųjų pirkimų srityje: 4 iš 12 vertintų viešųjų pirkimų ir visi 12 programų pirkimų buvo vykdomi neskaidriai, dažniausiai kreipiantis į konkretų tiekėją. 2024 m. tokių pirkimų vertė siekė 12,74 mln. Eur, arba 53 proc. visų pirkimų. Siekiant racionaliau naudoti biudžeto lėšas, Valstybės kontrolė rekomendavo stiprinti vidaus kontrolę ir patikslinti Vyriausybės nutarimus dėl pirkimų tvarkos.
Auditas taip pat nurodė, kad LRT taryba turi labiau rūpintis veiklos priežiūra, tikslingiau naudoti įgaliojimus, didinti nepriklausomų narių dalyvavimą komitetuose ir kasmet vertinti savo kompetencijas. LRT jau pradėjo taisyti pastebėtus neatitikimus audito metu, pagerindama programų prieinamumą, darbuotojų atrankas bei viešųjų pirkimų skaidrumą.
LRT įsipareigojo mažinti neskelbiamų apklausų apimtį pirkimuose, stiprinti vidaus kontrolę, atnaujinti pirkimų ir sutarčių vykdymo procedūras, formų, registrų ir mokymų sistemą. Autorinių sutarčių taikymas bus peržiūrėtas, siekiant užtikrinti teisingą jų naudojimą, ypač specialių transliacijų, tokių kaip rinkimų laidų ar „Dainų šventės“ transliacijų metu.
LRT vadovybė pabrėžė, kad finansiniai ištekliai planuoti tinkamai, o veikla vykdoma skaidriai ir efektyviai. Audito metu LRT atsakė į beveik 1300 klausimų ir įgyvendino 10 pokyčių, kurie jau pagerino pirkimų ir programų prieinamumo procesus.
Visos audito pastabos ir rekomendacijos skirtos LRT veiklos efektyvumo, rezultatyvumo ir ekonomiškumo didinimui, o jas įgyvendinus tikimasi užtikrinti geresnę programų prieinamumą visuomenei, didesnį darbuotojų socialinį saugumą ir aukštesnę pirkimų skaidrumo kokybę.
Premjerė I. Ruginienė: „Raginu LRT vadovybę kuo skubiau išspręsti trūkumus“
Į audito rezultatus sureagavo ir Vyriausybės vadovė Inga Ruginienė, pabrėžusi kuo skubesnę atrastų trūkumų pašalinimo svarbą. Premjerė ragino LRT vadovybę neatidėlioti rekomenduojamų pokyčių, kad visuomeninis transliuotojas taptų dar arčiau savo žiūrovų ir užtikrintų skaidresnę bei atsakingesnę veiklą[3].
I. Ruginienė akcentavo, kad Valstybės kontrolės atliktas auditas atskleidė kelias kritines sritis: darbuotojų socialinių garantijų rizikas, per didelį transliuojamos mokamos informacijos kiekį bei viešųjų ir programų pirkimų trūkumus. Pasak premjerės, šios sritys privalo būti sustiprintos, kad viešieji pirkimai nekeltų abejonių, o darbuotojams būtų užtikrintos visos reikiamos socialinės garantijos.
„Viešieji pirkimai neturi kelti niekam jokių abejonių, o darbuotojams privalo būti suteiktos visos reikiamos socialinės garantijos. Apie poreikį LRT daugiau dėmesio skirti socialinėms temoms esu kalbėjusi ir anksčiau – visuomeninio transliuotojo misija yra užtikrinti tai, kas svarbiausia visuomenei. Tai patvirtina ir rekomendacijos, raginančios didinti programų prieinamumą asmenims su negalia.“ – savo feisbuko paskyroje rašė I. Ruginienė.
I. Ruginienė tikisi, kad greitu metu bus pašalinti audito nustatyti trūkumai. Youtube stop kadras
Auditui labai priešinosi LRT bendruomenė
Tuo tarpu dar metų pradžioje LRT tarybos inicijuotas žurnalistų politinio neutralumo auditas sukėlė aštrią reakciją žurnalistų bendruomenėje. Tarybos posėdyje buvo svarstoma, kaip LRT darbuotojai laikosi politinio neutralumo principų, tačiau aiškių paaiškinimų dėl audito tikslų nebuvo pateikta.
Žurnalistai ir profesinės asociacijos išreiškė susirūpinimą, kad auditas gali riboti redakcinę laisvę ir skatinti savicenzūrą. Jie ragina užtikrinti skaidrumą, viešas diskusijas bei įtraukti žurnalistus į audito procesą.
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė kritikavo audito metodiką, pabrėždama, kad transliuotojas jau turi savireguliacinę žurnalistų etikos komisiją, reguliarius mokymus ir yra Tarptautinio faktų tikrinimo tinklo narys. Pasak vadovės, auditui būtinas aiškus tikslas ir nešališkumo garantijos, kad nebūtų pakenkta profesionalumui.
