Rusų kalba nyksta, lietuvių – tampa privaloma
Lietuvoje aštrėja diskusijos dėl lietuvių kalbos vartojimo: Seimo narys Laurynas Kasčiūnas siūlo įstatymo pataisą, pagal kurią užsieniečiai, norintys pratęsti leidimą gyventi, turėtų išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą. Šiuo metu tokio reikalavimo nėra, tačiau nuo kitų metų paslaugų sektoriaus darbuotojams privalomas bent A1 lygis.
Vyriausybė terminus atidėlioja, ypač ukrainiečiams su laikina apsauga, nors gyventojai piktinasi, kad dažnai nebegali susikalbėti lietuviškai. Tuo pat metu švietimo sistemoje sparčiai traukiasi rusų kalbos pamokos – jų populiarumas per penkerius metus sumažėjo perpus, o nuo 2026 m. siūloma rusų kalbą išbraukti iš programų, pakeičiant ją kitomis užsienio kalbomis.
Apklausos rodo, kad dauguma gyventojų pritaria griežtesniems reikalavimams dėl kalbos mokėjimo.
Politinės audros kyla: prisiminta Palucko praeities skola
Premjeras Gintautas Paluckas po 11 metų pagaliau visiškai atsiskaitė su Vilniaus savivaldybe už „žiurkių bylą“ – liepos 8-ąją sumokėjo ne tik likusią žalą, bet ir 3696 eurų delspinigius, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2012 m. pripažino jį piktnaudžiavus tarnyba ir įpareigojo atlyginti apie 16,5 tūkst. eurų žalą.
Šis vėlavimas sukėlė politinę audrą: prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad jei tyrimai atskleis premjero įtaką valstybinės ILTE paskolai ar nepaaiškinamą praturtėjimą, jis neteks posto, o konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas kaltina Palucką sąmoningai vengus vykdyti teismo sprendimą bei melavus visuomenei.
Skandalą gilina žurnalistų atskleisti faktai apie negrąžintas paskolas, abejotinus NT sandorius ir įmonių ryšius, dėl kurių jau dirba FNTT, STT ir VTEK. Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad Paluckas tampa valdžios nuosmukio simboliu, o visuomenėje didėjantis nepasitikėjimas rodo pavojingą politinės kultūros eroziją.
Premjerą purto verslo ir teisės skandalai: tyrimai vyksta, politinė krizė auga
Tuo tarpu teisėsauga tiria G. Palucko verslo ryšius, tarp jų – ES paramos lėšų panaudojimą įmonėje „Dankora“, kuri priklauso jo brolienei ir iš Paluckui priklausančios bendrovės „Garnis“ įsigijo įrangos už didžiąją dalį gautos 173 tūkst. eurų paramos. „Garnis“ anksčiau gavo lengvatinę paskolą iš valstybės banko, dėl kurios jau vyksta FNTT tyrimas, o VTEK aiškinasi, ar premjeras turėjo nusišalinti.
STT taip pat tiria Palucko ryšius su verslininkais bei jo nekilnojamojo turto sandorius Laurų gatvėje, kur teismai pripažino neteisėtą valstybinės žemės perleidimą. Skandalą paaštrino informacija, kad Paluckas tik po 11 metų grąžino savivaldybei priteistą žalą „žiurkių byloje“, o Probacijos tarnyba pripažino negalėjusi vykdyti priežiūros dėl teismo klaidos.
Londonas ir Berlynas stiprina Ukrainos gynybą, o Zelenskis ragina skubinti derybas
Jungtinė Karalystė ir Vokietija perėmė Ukrainos gynybos kontaktinės grupės vadovavimą iš JAV ir inicijavo naują gynybos paramos etapą, sutelkdamos dėmesį į Ukrainos oro gynybos stiprinimą po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė 50 dienų ultimatumą Rusijai dėl paliaubų.
Vokietija finansuos 170 mln. eurų vertės šaudmenų pirkimą, taip pat prisidės prie „Patriot“ sistemų tiekimo, kurių iš viso Ukrainai bus perduota penkios per NATO. Tuo pat metu Ukraina ragina spartinti taikos derybas: trečiasis susitikimas planuojamas Turkijoje, o Zelenskis pabrėžia paliaubų, karo belaisvių apsikeitimo ir deportuotų vaikų sugrąžinimo svarbą.
Rusija išlieka neperkalbama, reikalaudama pripažinti aneksuotus regionus ir Krymą, o karo veiksmai intensyvėja – per pastarąsias atakas Ukraina patyrė nuostolių, o Rusija taip pat skundžiasi dronų smūgiais Maskvoje. Derybų perspektyvas temdo tiek Maskvos griežta pozicija, tiek skeptiškas požiūris į Trumpo ultimatumą, kuris kol kas neprivertė Rusijos keisti strategijos.
Iranas su Rusija ir Kinija derasi dėl grėsmės atnaujinti sankcijas
Antradienį Teherane susitiko Irano, Rusijos ir Kinijos atstovai, siekdami užkirsti kelią JT sankcijų grąžinimui dėl Irano branduolinės programos. Europai vis labiau spaudžiant Teheraną susitarti iki rugpjūčio pabaigos, priešingu atveju grasinti „snapback“ mechanizmu, Iranas atsisako derybų su JAV ir kaltina Vakarus aplaidumu vykdant 2015 m. susitarimą.
Tuo tarpu urano sodrinimas Irane pasiekė 60 % ribą, o JT perspėja, kad sankcijos galėtų grįžti jau spalį, jei nebus proveržio. Konfliktą dar labiau kaitina neseni JAV ir Izraelio smūgiai Irano branduoliniams objektams, per kuriuos žuvo per 1 100 žmonių.
JAV stiprina DI strategiją ir siekia prekybos susitarimų su ES ir Japonija
Šią savaitę Trumpas Vašingtone pristatė 90 punktų dirbtinio intelekto (DI) veiksmų planą, skirtą išlaikyti JAV dominavimą technologijų lenktynėse: numatoma plėsti duomenų centrus, puslaidininkių gamybą, supaprastinti reguliavimą ir pašalinti ideologinį šališkumą DI sistemose, taip pat pasiūlyti eksporto paketus sąjungininkams, siekiant apriboti Kinijos prieigą prie pažangių technologijų.
Tuo pačiu D. Trumpas užsitikrino „istorinį“ prekybos susitarimą su Japonija – visoms prekėms taikomas 15 % tarifas, mažinami muitai automobiliams (nuo 25 % iki 15 %), o Japonija įsipareigojo investuoti 550 mlrd. JAV dolerių.
Analogiškas tarifas svarstomas ir Europos Sąjungai, tačiau derybos įtemptos: jei susitarimas žlugtų, ES žada atsakomąsias priemones už 93 mlrd. eurų, įskaitant papildomus muitus JAV produktams ir galimus draudimus paslaugų sektoriuje.
Tuo tarpu JAV pareiškė neketinanti atšaukti 50 % muito ES plienui, o nesutarus iki rugpjūčio gresia nauji tarifai. ES ruošia atsakomąsias priemones, tuo tarpu Vokietija siekia kompromiso, kad apsaugotų automobilių sektorių. Konfliktą apsunkina Kinijos prekybos perteklius ir retųjų žemių tiekimo rizika.
Prancūzija pripažins Palestiną: istorinis Macrono sprendimas sulaukė JAV ir Izraelio pasipiktinimo
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad rugsėjį JT Generalinėje Asamblėjoje jo šalis pripažins Palestiną valstybe, tapdama pirmąja G7 nare, žengusia tokį žingsnį.
Macronas tai vadina būtina taikos sąlyga, tačiau Izraelis ir JAV sprendimą pasmerkė kaip „išdavystę“ ir „neatsakingą veiksmą“, teigdami, kad jis tik skatins terorizmą. Palestinos vadovybė ir tokios šalys kaip Ispanija bei Norvegija šį sprendimą sveikina, o Prancūzijos žingsnis gali paskatinti platesnį tarptautinį pripažinimą.
