JAV palaiko 50 % muitą plienui: derybos su ES stringa
Naujausia prekybos susitarimo tarp Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) versija sukėlė rimtą nusivylimą Europos pramonėje. Paaiškėjo, kad siūlomas susitarimas neįtraukia numatomo 50 % muitų tarifo, kurį dar 2020-aisiais įvedė Donaldas Trumpas plieno importui iš ES, atšaukimo ar sumažinimo.
Šis tarifas, kartu su aukštomis energijos kainomis ir pigia Kinijos produkcija, kelia rimtą grėsmę Europos plieno sektoriui. Europos plieno pramonės asociacija „Eurofer“ įspėja, kad toks tarifas gali būti „katastrofiškas“ ir netgi sunaikinti pramonės konkurencingumą. „Prarandame didžiausią eksporto rinką, o mūsų vidinė rinka užliejama plienu, kurio JAV daugiau nebepriima“, nurodoma „Eurofer“ pareiškime.
Kol kas ES siekia kompromiso: leidžiant JAV taikyti 50 % tarifą tik toms plieno siuntoms, kurios viršija nustatytą kvotą. Tačiau diplomatų teigimu, derybos dar nebaigtos, o išimtys ir tarifo sumažinimai abiem kryptimis vis dar derinami.
Tuo metu Jungtinė Karalystė (JK), kuri jau yra pasirašiusi susitarimą su JAV, išsiderėjo žymiai palankesnes sąlygas — britiškam plienui šiuo metu taikomas 25 % tarifas, kuris turėtų sumažėti iki nulio pagal gegužės mėnesio susitarimą tarp JAV ir JK. Tai dar labiau stiprina konkurencinį spaudimą Europos pramonei.
Derybos tarp Briuselio ir Vašingtono: kompromiso kaina
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kalbėdamas apie prekybos politiką dirbtinio intelekto forume Vašingtone, patvirtino, kad šalys, kurios dar nėra sudariusios prekybos susitarimų su JAV, susidurs su tarifais nuo 15 % iki 50 %. Nors ES siūlomame susitarime daugumai prekių numatytas 15 % pagrindinis tarifas, plienas liko kaip išimtis, kuriam ir toliau galios maksimalus 50 % tarifas.
Europos Komisija siekia išvengti atviro prekybos karo su JAV, todėl siūlo kompromisinį sprendimą. Tačiau tai, jog ES eksportui numatomas didesnis tarifas nei JK (15 % vs. 10 %), vertinamas kaip papildomas smūgis Europos konkurencingumui. Derybos įgavo naują pagreitį po to, kai Trumpas išsiuntė laišką, įspėdamas apie 30 % tarifus visam ES importui, jei iki rugpjūčio 1 d. nebus pasiektas susitarimas.
Reaguodamos į grėsmes, ES valstybės narės pritarė preliminariam 93 mlrd. eurų vertės atsakomųjų tarifų paketui, kuris apimtų automobilius, orlaivius, sojų pupeles, plieną, aliuminį ir net burboną. Šie tarifai įsigalios tik tuo atveju, jei iki rugpjūčio 7 d. nebus pasiektas susitarimas su JAV. Išskyrus Vengriją, visos ES šalys balsavo už atsakomąsias priemones. Tuo pat metu Europos Komisija galės pratęsti jų įsigaliojimo datą, jei derybos būtų pažangios.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, kuris palaiko tiesioginį ryšį su Trumpu, aktyviai siekia kuo greitesnio susitarimo — ypač dėl investuotojų ir automobilių pramonės stabilumo. F. Merz, planuojantis savaitgalį apsilankyti D. Trumpo golfo aikštynuose Škotijoje, gali pasinaudoti galimybe tiesiogiai paveikti JAV prezidento poziciją.
Kinijos faktorius globalios įtampos kontekste
Tarifų problema tarp ES ir JAV kyla ne vakuume. Tuo pat metu Kinijos prezidentas Xi Jinpingas Pekine vykusiame viršūnių susitikime paragino Europą „priimti teisingus strateginius sprendimus“. Xi tvirtino, kad „ES problemos nekyla iš Kinijos“, pabrėždamas, kad tarp Kinijos ir ES nėra nei esminių interesų konfliktų, nei geopolitinių prieštaravimų.
Tačiau ES požiūris kitoks. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad ES gali būti priversta riboti atvirumą prekybai su Kinija, jei ši ir toliau palaikys milžinišką prekybos perteklių, pagrįstą „rinkos iškraipymais“ ir valstybės subsidijomis. Pasak jos, Kinija eksportuoja į ES 14,5 % savo produkcijos, bet importuoja tik 8 % ES prekių.
Vienas iš labiausiai spaudžiamų sektorių — automobilių pramonė. Dėl Kinijos taikomų retųjų žemių eksporto apribojimų Vokietijos automobilių pramonės asociacija VDA perspėjo, kad „gamybos sustabdymų jau nebegalima atmesti“. Retieji metalai, naudojami automobilių elektronikoje, tampa vis sunkiau prieinami.
Po derybų su Kinijos vadovais, von der Leyen pareiškė, kad pasiektas „praktinis sprendimas“ — įmonės galės tiesiogiai kreiptis į Europos Komisiją dėl uždelstų žaliavų tiekimo priežasčių. Nors formalaus susitarimo nepasiekta, tai laikoma nedideliu postūmiu į priekį.
Tuo tarpu ES vis aktyviau kalba apie vadinamojo anti-coercion instrumento, teisinės priemonės, leidžiančios atsakyti į JAV spaudimą paslaugų sektoriuje, įjungimą. Iki šiol Vokietija buvo skeptiška šios „bazukos“ naudojimui, bet po vakarienės tarp F. Merzo ir E. Macrono Paryžiuje abi šalys pareiškė bendrą viziją dėl tolimesnių veiksmų.
