G. Paluckas savo skolą savivaldybei padengė su visais delspinigiais
Premjeras Gintautas Paluckas pagaliau visiškai atsiskaitė su Vilniaus miesto savivaldybe – liepos 8-ąją jis pervedė ne tik paskutinę beveik dešimtmetį vilkintos skolos dalį, bet ir papildomus 3696 eurus delspinigių. Tai užbaigė ilgai trukusią istoriją, susijusią su jo padaryta žala savivaldybei, kurią dar 2012 metais konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Teismo sprendimu tuometis Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius G. Paluckas pripažintas piktnaudžiavęs tarnyba – jis protegavo graužikų naikinimo paslaugas teikusią savivaldybės įmonę. Už tai jam buvo skirta dvejų metų lygtinė bausmė ir nurodyta atlyginti apie 16,5 tūkst. eurų žalą. Nors nuosprendis įsiteisėjo dar prieš daugiau nei dešimt metų, visa suma buvo sumokėta tik dabar – paskutinis skolos pervedimas įvykdytas 2025 metų liepą[1].
Pirmąją įmoką – 40 tūkst. litų (apie 11,6 tūkst. eurų) – G. Paluckas pervedė 2014-aisiais. Tąkart, kaip teigiama, lėšos buvo surinktos šeimos ir artimųjų, daugiausia grynaisiais pinigais. Tačiau beveik 5 tūkst. eurų liko negrąžinta dar kone dešimtmetį. Tuo metu savivaldybė aktyviai dėl skolos politikui nebepriminė, o įsiskolinimas ir delspinigiai vėl buvo priminti tik šiemet.
Ši istorija iškilo į paviršių po „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ paskelbtų tyrimų, kurie atskleidė, kad premjeras visiškai atsiskaitė su savivaldybe tik šių metų liepą. Po publikacijų Vilniaus savivaldybė suskaičiavo ir delspinigius, kuriuos G. Paluckas taip pat sumokėjo.
Nausėdos ultimatumas: jei Paluckas darė įtaką paskolai ar praturtėjo neteisėtai – premjeru likti nebegalės
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pareiškė aiškią ir griežtą poziciją: jei tyrimai atskleis, kad premjeras darė įtaką banko paskolai ar neskaidriai praturtėjo, jis privalės trauktis iš pareigų. Pasak šalies vadovo, šioje istorijoje, kurioje, anot jo, „be galo daug visokiausių aspektų“, svarbiausi yra du kertiniai klausimai[2].
„Pirma – ar premjeras, būdamas premjeru, turėjo įtakos tai ILTE paskolai suteikti. Antra – ar nėra nusikalstamo praturtėjimo požymių, kitaip tariant, ar galima paaiškinti visas tas pajamas, už kurias buvo įsigytas nekilnojamasis turtas“, – teigė G. Nausėda interviu LRT televizijai.
Prezidentas pabrėžė, kad šių klausimų tyrimas – Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atsakomybė. Jų pateiktos išvados, pasak Nausėdos, lems premjero likimą.
„Jeigu bent vienu iš šitų klausimų atsakymas bus „taip“ – be abejo, kad premjeras nebegalės toliau dirbti savo darbo“, – pabrėžė prezidentas.
G. Nausėda laikosi griežtos pozicijos premjero klausimu. Stop kadras
V. Čmilytė-Nielsen: Paluckas tampa valdžios nuosmukio simboliu
Savo poziciją šiuo klausimu išreiškė ir Liberalų sąjūdžio lyderė V. Čmilytė-Nielsen. Pasak jos, Vakarų demokratijose valdžia visada matuojama aukštesniu standartu – tai esminis skirtumas, kurio Lietuva, regis, sparčiai atsisako[3].
„Pastarąjį pusmetį Lietuva greitai, stebėtinai greitai virsta šalimi, kurioje valdžiai galioja žemesni standartai nei paprastam piliečiui.“ Gintautas Paluckas, jos teigimu, tampa šio nuosmukio simboliu – žmogumi, kuriam atleidžiamos „žmogiškos klaidos“, kurios kitam būtų karjeros pabaiga.
Paskola nuosavam verslui, abejotini NT sandoriai, dešimtmečio vėlavimas sumokėti teismo priteistą žalą – tai ne vien atskiri faktai, bet vis didėjantis politinės kultūros erozijos įrodymas.“
Pasak buvusios Seimo pirmininkės, problema – ne tik konkretūs politikai, o jų grąžinamas požiūris, kad politikoje „nebegalioja jokie standartai“. Toks požiūris gimdo ne tik visuomenės nusivylimą, bet ir sisteminį nepasitikėjimą.
„Tai visuomenėje gimdo nusivylimą ir didžiulį nepasitikėjimą, laikmečiu, kai reikia totalaus pasitikėjimo“, – rašo ji.
Buvimas valdžioje, pasak jos, yra ne tik privilegija, bet ir pareiga vengti net tų situacijų, kurios kitose profesijose būtų laikomos „neproblematiškomis“. Todėl bet kokios išimtys ar tolerancija politiniam neatsakingumui yra tiesioginė grėsmė demokratijai.
Vis dėlto, pasak Liberalų sąjūdžio lyderės, dar yra autoritetų, kurie galėtų sustabdyti šią kryptį.
„Prezidentas tokį žmonių pasitikėjimą vis dar turi, bet juo naudotis nenori, nes darbo su praeita vyriausybe trauma, atrodo, yra per gili. Nors čia pakaktų tiesiog būti visiems vienodai teisingu.“
V. Čmilytė-Nielsen rėžė, kad kol socialdemokratams dar nesugrįžo per rinkimus jų pačių sukelta atsakomybė, žiniasklaidai, pilietinei visuomenei ir institucijoms teks sunki užduotis – narstyti „premjero skeletų kaulelius“, kol valdžia nuo tiesos slapstysis po tyrimų priedanga.
