Jungtinė Karalystė ir Vokietija vadovaus naujam gynybos Ukrainai tiekimo etapui
Jungtinė Karalystė ir Vokietija pirmadienį paskelbė apie naują bendrą iniciatyvą, skirtą sustiprinti Ukrainos oro gynybą. Sprendimas priimtas po to, kai Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė 50 dienų ultimatumą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl paliaubų.
„Kartu turime sustabdyti šią karo mašiną — sutelkę jėgas visomis išgalėmis paremti Ukrainą,“ pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius prieš nuotolinį Ukrainos gynybos kontaktinės grupės (UDCG) susitikimą[1]. „Pirmiausia tai reiškia skubų Ukrainos oro gynybos stiprinimą.“
Sekmadienį Rusija prieš Ukrainą paleido daugiau nei 450 dronų ir raketų. Ukrainos oro gynyba numušė apie pusę jų — 23 dronai pataikė į taikinius, padaryta žala Kijivo, Charkivo ir Ivano-Frankivsko regionuose. Žuvo du žmonės, dar 15 buvo sužeisti.
Vokietija finansuos britų vadovaujamą šaudmenų pirkimą
Jungtinė Karalystė ir Vokietija, perėmusios UDCG pirmininkavimą iš JAV po D. Trumpo išrinkimo, pranešė, kad Vokietija finansuos 170 milijonų eurų vertės šaudmenų pirkimą, vadovaujamą Jungtinės Karalystės. Vokietija skirs 220 tūkstančių vienetų 35 mm šaudmenų „Gepard“ priešlėktuvinėms sistemoms ir įsigys ilgojo nuotolio dronus, pagamintus Ukrainoje[2].
Europa taip pat įgyvendina anksčiau duotą pažadą Ukrainai perduoti penkias „Patriot“ oro gynybos sistemas. „Kaip tai bus įgyvendinta, koordinuosime artimiausiomis dienomis,“ sakė B. Pistorius, padėkodamas Belgijai, Danijai, Švedijai ir Norvegijai už indėlį.
Vienas iš svarstomų variantų: perduoti sistemas iš turimų nacionalinių atsargų, o vėliau jas papildyti naujais užsakymais iš JAV. NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas generolas Alexusas Grynkewichas trečiadienį susitiks su kai kuriais NATO atstovais šiuo klausimu.
Praėjusią savaitę JAV informavo Šveicariją, kad atidės „Patriot“ sistemų tiekimą, nes prioritetas teikiamas Ukrainos aprūpinimui. Pasak „The Wall Street Journal“, šis žingsnis padės įgyvendinti Vokietijos kompensacinius užsakymus.
Ukraina gauna gynybos sistemas per NATO, o Vakarų šalys prisiima finansinius įsipareigojimus
Pirmadienį B. Pistorius patvirtino, kad JAV ir Vokietija susitarė perduoti Ukrainai penkias „Patriot“ sistemas. Jas pristatys per NATO — tai ženkliai pakeičia D. Trumpo poziciją, nes jo administracija anksčiau buvo laikinai sustabdžiusi ginkluotės tiekimą. „Mes siunčiame ‚Patriot‘ sistemas NATO, o aljansas jas paskirstys,“ liepos 11 dieną CBS News sakė D. Trumpas.
„Patriot“ sistemos yra pajėgios aptikti ir perimti įvairius oro taikinius, ypač balistines raketas. Dėl to jos laikomos viena pažangiausių oro gynybos technologijų pasaulyje.
Praėjusią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Romoje vykusioje Ukrainos atstatymo konferencijoje pareiškė, kad Vokietija finansuos dvi iš šių sistemų, o Norvegija — vieną. Pirmadienį Norvegijos premjeras Jonas Gahr Støre patvirtino, kad šalis yra pasirengusi prisidėti prie sistemos finansavimo.
Norvegija, viena iš NATO steigėjų, pažadėjo Ukrainai ne tik perduoti naikintuvus F-16, bet ir 7 milijardų dolerių paramą per penkerius metus. JAV jau perdavė Ukrainai tris „Patriot“ baterijas, Vokietija — dar tris. Papildomą bateriją pateikė Europos šalių koalicija, tačiau ne visos sistemos šiuo metu veikia dėl techninės priežiūros rotacijų.
Liepos 17 dieną Šveicarija pranešė, kad JAV gynybos departamentas nukreipia jai skirtą „Patriot“ sistemų užsakymą Ukrainai. Neaišku, ar šveicariški įrenginiai keliaus tiesiai į Ukrainą, ar pakeis kitų šalių atsargas, perduodamas Kijivui. Sistemos, kurių vertė — keli milijardai dolerių, Šveicarijai turėjo būti pristatytos 2027–2028 metais, tačiau JAV informavo apie galimą vėlavimą.
