Derybos trečiadienį tęsis Turkijoje – trečias bandymas rasti taikų sprendimą
Trečiadienį Turkijoje planuojamas trečias Rusijos ir Ukrainos taikos derybų etapas. Tai patvirtino Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pirmadienio vakaro kreipimesi pranešęs, kad apie susitikimo detales kalbėjosi su Ukrainos saugumo tarybos vadovu Rustemu Umerovu. Pasak prezidento, Umerovas informavo, kad susitikimas jau suplanuotas.
Ankstesni du derybų raundai, vykę gegužės 16 ir birželio 2 dienomis Stambule, didelio proveržio neatnešė. Nors šie susitikimai leido pasiekti plataus masto karo belaisvių apsikeitimo susitarimus, jie neprivedė prie realių žingsnių, galinčių sustabdyti daugiau nei trejus metus trunkantį karą.
Rusijos pusė kol kas nepatvirtino konkrečios datos, tačiau Kremlius jau anksčiau pranešė, kad derybų planavimas vyksta. Vis dėlto Rusijos pareigūnai viešai neskubėjo kelti lūkesčių, pabrėždami, kad priešaky – ilgas diplomatinis kelias.
Ukraina siekia konkrečių žingsnių: nuo paliaubų iki vaikų sugrąžinimo
Ukraina teigia, kad yra pasirengusi taikos deryboms, bet kartu iškelia aiškias sąlygas. Pirmiausia – tai paliaubų paskelbimas, leidžiantis toliau derėtis dėl platesnio konflikto sprendimo.
Tarp kitų svarbių reikalavimų yra karo belaisvių apsikeitimas, vaikų, kuriuos Rusija išvežė iš Ukrainos teritorijos, sugrąžinimas, taip pat civilių paleidimas iš nelaisvės.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis yra pareiškęs, kad yra pasirengęs tiesioginiam susitikimui su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, jei tik tai galėtų priartinti realų taikos susitarimą.
„Susitikimas vadovų lygiu reikalingas tam, kad būtų pasiektas tikras, ilgalaikis taikos susitarimas. Ukraina pasirengusi tokiam susitikimui“, – sakė V. Zelenskis šeštadienį.
Rusijos sąlygos – aneksuotų teritorijų pripažinimas
Kremlius savo ruožtu iškėlė savo sąlygas, kurios Kijeve laikomos nepriimtinomis. Rusija reikalauja, kad Ukraina visiškai pasitrauktų iš keturių regionų (Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono), kuriuos Maskva laiko naujomis teritorijomis, nors tarptautinė bendruomenė šių teritorijų aneksijos nepripažįsta.
Be to, Rusija nori, kad būtų pripažinta jos kontrolė ne tik šių regionų, bet ir Krymo, kurį ji okupavo dar 2014 metais.
Tokia pozicija kol kas atrodo nepajudinama, nors ir spaudžiama tiek iš išorės, tiek vidaus.
JAV prezidento ultimatumas Rusijai: 50 dienų arba naujos sankcijos
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas šį mėnesį pareiškė, kad svarsto galimybę įvesti naujas finansines ir prekybos sankcijas Rusijai, jei Maskva per artimiausias 50 dienų nesusitars dėl taikos. Socialiniame tinkle „Truth Social“ jis rašė:
„Rusija šiuo metu absoliučiai traiško Ukrainą mūšio lauke. Todėl raginu abi puses sėsti prie stalo dabar – kol dar ne per vėlu.“
Toks spaudimas iš Vašingtono aiškiai parodo, kad JAV nori matyti bent simbolinį progresą link konflikto sureguliavimo. Vis dėlto Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau atmetė pasiūlymą susitikti su V. Zelenskiu asmeniškai.
