Į paviršių iškėlė premjero teistumo klausimą
Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas pasireiškė apie Ministro Pirmininko Gintauto Palucko pamirštą sumokėti skolą – esą šis daugiau nei dešimtmetį vengė vykdyti teismo sprendimą ir atlyginti Vilniaus miesto savivaldybei padarytą žalą. Tik 2025-ųjų liepą, kai situacija iškilo viešumon, Paluckas esą suskubo sumokėti priteistą sumą. Pasak Kasčiūno, tai – akivaizdus teisės viršenybės pažeidimas, nes Paluckas, būdamas viešas asmuo, ėjo Seimo nario, Vilniaus vicemero, o vėliau ir premjero pareigas, tačiau sąmoningai nevykdė teismo sprendimo.
Kasčiūnas teigia, kad toks elgesys rodo nepagarbą įstatymams, Konstitucijai ir pamatiniams sąžiningumo bei atsakomybės principams, kurie numatyti Politikų elgesio kodekse. Jo teigimu, politikas ne tik nevykdė teismo sprendimo, bet ir sistemingai vengė viešumo, teikė klaidinančią informaciją, galimai melavo bei dangstė ne tik praeities, bet ir dabarties veiklą[1].
„Neatsakyta ir į klausimą dėl Konstitucijos pažeidimo susijusio su konstituciniu draudimu Seimo nariui (ir analogiškai Vyriausybės nariui) užsiimti verslo ar komercine veikla.
Šiuo metu vyksta du ikiteisminiai tyrimai dėl G. Palucko arba jo bendrovių.“ – rėžė konservatorių „galva“.
Dar blogiau: apie tai nežinojo net ir prezidentas?
L. Kasčiūnas pabrėžė, kad visa ši informacija, tikėtina, buvo nuslėpta net ir nuo Prezidento Gitano Nausėdos, kai šis skyrė Palucką Ministru Pirmininku. Tai, anot konservatorių lyderio, yra nepriimtina demokratinėje valstybėje, kur politikams keliami ne tik teisiniai, bet ir aukšti moraliniai, skaidrumo bei etikos reikalavimai. Anot jo, vien tai, kad politikas šiuo metu nėra teisiamas, dar nereiškia, kad jis yra tinkamas eiti aukščiausias valstybės pareigas.
Savo ruožtu konservatorių lyderis ragina Prezidentą pateikti politinį vertinimą dėl G. Palucko tinkamumo toliau eiti Vyriausybės vadovo pareigas.
Pasak jo, valstybė negali tapti vieno susikompromitavusio politiko įkaite, o demokratinė santvarka reikalauja, kad jos vadovai būtų nepriekaištingos reputacijos ir atsakingi ne tik teisiškai, bet ir morališkai.
Teismo sprendimo nevykdė 11 metų: žala sumokėta tik po žurnalistų tyrimo
G. Paluckas vėl atsidūrė dėmesio centre po to, kai paaiškėjo, jog galutinę teismo priteistos žalos dalį vadinamojoje „žiurkių byloje“ Vilniaus miesto savivaldybei jis sumokėjo tik šių metų liepos 8 d., nors visa suma turėjo būti grąžinta dar iki 2015 metų[2].
Tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ ir „Laisvės TV“ atliktas tyrimas atskleidė, kad Paluckas delsė vykdyti teismo sprendimą net 11 metų, o vėlavimą aiškina „žmogiška klaida“. Tuo metu savivaldybė patvirtino, kad jokio kreipimosi ar pasitikslinimo dėl likusių mokėjimų iš Palucko nebuvo gavusi. Be to, dalis anksčiau sumokėtos žalos buvo padengta grynaisiais – į savivaldybės sąskaitą 2014 m. įmokėta per banką, tačiau išraše nurodytas grynųjų pinigų įnešimas. Dėl šios situacijos savivaldybė pradeda vidinį tyrimą.
Tai tik viena iš daugelio aplinkybių, keliančių klausimų dėl G. Palucko veiklos skaidrumo. Žurnalistų tyrimai atskleidė, kad jam priklausanti įmonė „Garnis“ gavo 200 tūkst. eurų paskolą iš valstybinio banko ILTE, kai jis jau ėjo premjero pareigas. Kita buvusi įmonė „Sagerta“ gavo dideles paskolas iš verslininko Darijaus Vilčinsko įmonės, kurios nebuvo grąžintos.
Be to, Paluckas nėra deklaravęs prabangaus būsto, įsigyto iš to paties verslininko, o dar vieną sklypą, kuriame stovi jam iš dalies priklausantis pastatas, jis suformavo pats, kai dirbo Vilniaus savivaldybėje. Dėl šių sandorių atliekami keli tyrimai – įsitraukusios FNTT, STT, VMI ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
G. Nausėda: pasitikėjimas dar yra, bet klausimų – vis daugiau
Prezidentas Gitanas Nausėda, reaguodamas į viešumon iškilusią premjero Gintauto Palucko „žiurkių bylos“ istoriją, teigia vis dar pasitikintis Vyriausybės vadovu, tačiau akcentuoja, kad pasitikėjimas nėra besąlygiškas[3].
Anot šalies vadovo, Paluckas privalo aiškiai ir viešai atsakyti į visus klausimus, kurie kyla dėl jo praeities veiksmų, delsimo vykdyti teismo sprendimą ir viešumo stokos. „Atsakymai turi būti tokie, kad po jų nekiltų dar penkiasdešimt naujų klausimų“, – sakė Nausėda, pažymėdamas, kad dabartinė situacija visuomenei jau tampa nebepriimtina.
Nausėda taip pat paragino Vilniaus savivaldybę išreikalauti delspinigių už vėluotą žalos atlyginimą, pabrėždamas, kad „pinigai turi savo kainą“. Prezidentas stebėjosi, kaip tokia skola galėjo išlikti nepastebėta tiek metų, kai paprastiems gyventojams už mažesnes skolas greitai siunčiami antstolių laiškai.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į Vilniaus savivaldybės kontrolės spragą – esą ne tik premjeras turėjo prisiminti apie savo įsipareigojimą, bet ir institucijos privalėjo veikti. Visgi, Jo Ekscelencija kol kas neskuba priimti kategoriškų išvadų – jis laukia tarnybų tyrimų rezultatų ir tiki, kad jei jos premjerui bus nepalankios, Paluckas, pasak šalies vadovo, kaip „garbingas žmogus“, pats esą priims sprendimus nelaukdamas spaudimo iš išorės.
VRK: informacijos apie Palucko nebaigtą bausmę neturėjome, registracijai kliūčių nebuvo
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė patvirtino, kad registruojant Gintautą Palucką kandidatu į Seimą, institucija neturėjo jokios informacijos, jog jis galėjo būti nebaigęs vykdyti teismo paskirtos bausmės[4].
Pasak jos, tokie duomenys būtų turėję būti pateikti iš Vidaus reikalų ministerijos administruojamo Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro – tačiau jokia informacija apie neįvykdytą baudžiamąjį poveikį VRK nepasiekė.
„Todėl nebuvo jokių kliūčių registruoti kandidatą“, – žurnalistams teigė Petronienė, pridurdama, kad VRK ketina tarpusavyje aptarti šią situaciją, tačiau šiuo metu joks tyrimas nepradėtas.
Rinkimų kodeksas aiškiai nurodo, kad asmuo negali būti renkamas, jei nėra atlikęs teismo paskirtos bausmės. Visgi, anot Petronienės, sprendimo, kuris leistų pripažinti, kad buvo padarytas šiurkštus pažeidimas, kol kas nėra – taigi ir Seimo nario mandato panaikinimo klausimas nėra keliamas.
