Antrosios kadencijos metu Jo Ekscelencija aptingo?
Gitano Nausėdos antrieji metai prezidento poste pasižymėjo santūrumu ir politiniu komfortu. Po užtikrintos pergalės rinkimuose jis tapo labiau pasitikintis savimi, tačiau mažiau aktyvus politikoje. Nors prezidentas teigė atėjęs ne tam, kad būtų patogus, šiandien apžvalgininkai pastebi, kad jis dažniau renkasi stebėtojo poziciją, vengia atvirų konfliktų ir nepriima aktyvaus tautos vienytojo vaidmens.
Santykiai su dabartine socialdemokratų dauguma ženkliai geresni nei su buvusia dešiniąja valdžia. Prezidentas ne tik rodė palankumą šiai koalicijai rinkimų kampanijoje, bet ir, anot ekspertų, netiesiogiai prisidėjo prie jos formavimo. Tačiau švelnesnis požiūris pasireiškia ir premjero Gintauto Palucko atžvilgiu – nors vieši žurnalistiniai tyrimai kelia abejonių dėl verslo, prezidentas ilgai delsė su kritika, o pastaroji buvo santūri[1].
Didžiausias trūkumas, kurį mato analitikai, yra prezidento neveiklumas visuomenės vienijimo srityje. Turėdamas moralinį autoritetą, Nausėda nesiima jo aktyviai naudoti ir dažnai lieka tik stebėtoju kritinėse situacijose. Net protestuose dėl premjero verslo skandalų valstybės vadovas pasirodė labiau kaip simbolis nei kaip aiškus lyderis, o jo patarėjų komentarai dažnai nuskamba ironija, kas nepadeda stiprinti jo autoriteto.
Vienintelė ryški prezidento iniciatyva per šiuos metus buvo siūlymas gynybai skirti 5 proc. BVP – žingsnis, kuris buvo plačiai palaikytas, tačiau ekspertų vertinimu, vis dar labiau simbolinis nei realus sprendimas. Vis dar kyla klausimas, ar Nausėda sugebės ištrūkti iš patogaus stebėtojo vaidmens ir įsitraukti į aktyvesnę politinę lyderystę, reikalingą susiskaldžiusiai visuomenei vienyti, ypač kai liko dar keturi metai prezidentavimo.
Tačiau gyventojų vertinimas ir toliau išlieka palankus
Gegužės pabaigoje paviešinti visuomenės apklausos rezultatai parodė, kad Lietuvos gyventojai išlieka labiausiai patenkinti prezidentu Gitanu Nausėda. Gegužės pradžioje atlikto „Vilmorus“ tyrimo duomenimis, net 63,7 proc. respondentų palankiai vertina šalies vadovo darbą, o tik 18,2 proc. reiškė neigiamą nuomonę. Dar 18,1 proc. apklaustųjų prisipažino sunkiai apsisprendžiantys dėl prezidento įvertinimo[2].
Antrąją vietą populiarumo reitinge užima Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, kurio palankumo rodikliai per pastarąjį laikotarpį beveik nesikeitė. Apie pusė (52,2 proc.) apklaustųjų vertina jį teigiamai, tuo tarpu 23,6 proc. išreiškė neigiamą požiūrį, o apie ketvirtadalis (24,2 proc.) dar neturi aiškios nuomonės.
Nausėda siūlo atskiras palatas eksprezidentams: dėl privatumo, saugumo ir orumo
Tuo tarpu mūsų prezidentas, jau įsivažiavęs savo antroje kadencijoje, pasiūlė Seimui aiškiau reglamentuoti buvusių šalies vadovų sveikatos priežiūrą. Šiuo metu eksprezidentai gydomi bendrose palatose, kur trūksta privatumo, saugumo ir galimybių dirbti.
Tokia situacija sudaro kliūčių ir Vadovybės apsaugos tarnybai, kurios pareigūnai neretai dirba koridoriuose. Siūloma, kad buvusiems prezidentams būtų paskirtos tam pritaikytos gydymo įstaigos, o prireikus – sudaryta galimybė gydytis namuose. Naujoji tvarka galėtų įsigalioti 2026 metais.
Tačiau tai – tik dalis privilegijų, kurių eksprezidentai nepraranda. G. Nausėdai po kadencijos priklausys beveik 4 tūkst. eurų mėnesinė renta, mokama visą gyvenimą – nepriklausomai nuo senatvės pensijos ar tolimesnio darbo. Taip pat numatytas tarnybinis transportas, apsauga, aptarnaujantis personalas ir galimybė gyventi valstybės suteiktame būste. Valstybė įsipareigoja pasirūpinti ir laidotuvėmis.
Pirmoji Gerovės valstybės kūrėjo kadencija: mažėjantis gimstamumas, nykstančios mokyklos ir bibliotekos
Ne paslaptis, kad prieš antrąją savo kadenciją, Jo Ekscelencija žadėjo tikrą gerovę Lietuvoje – mažinti nelygybę, skatinti atlyginimų augimą, regionų plėtrą, kultūrą ir švietimą, tačiau per jo kadenciją daugelis šių pažadų liko tik žodžiais – uždaryta šimtai mokyklų, kultūros įstaigų, o sveikatos sistema susiduria su medikų trūkumu ir mažėjančiu lovų skaičiumi.
Tačiau buvo susidurta su priešingu efektu – demografinė situacija ėmė dar labiau grimzti dugnan – žmonių miršta beveik dvigubai daugiau nei gimsta. G. Nausėda bandė skatinti gimstamumą siūlydamas mokesčių lengvatas ir papildomas poilsio dienas tėvams, tačiau tokie sprendimai sulaukė kritikos kaip populistiniai ir neefektyvūs, o valstybės politika šeimoms tebėra nepakankamai tvirta, nepaisant prezidento deklaracijų apie šeimos svarbą šalies stabilumui.
Pirmosios G. Nausėdos kadencijos metu taip pat ženkliai sumažėjo Lietuvos valstybinių mokyklų skaičius, buvo uždaryta daugiau nei 200 mokyklų, nors mokinių skaičius augo, o mokytojų – mažėjo. Privačiame švietimo sektoriuje, priešingai, mokyklų ir mokytojų skaičius didėjo. Kultūros srityje taip pat fiksuojamas infrastruktūros mažėjimas – per keletą metų uždaryta daug bibliotekų ir kultūros centrų, ypač regionuose, nors prezidentas akcentavo kultūros prieinamumą kiekvienam.
Per 2019-2024 metų laikotarpį taip pat buvo uždaryta daug valstybinių mokyklų, bibliotekų ir kultūros centrų, ypač regionuose, o kritika dėl neatitikimo tarp pažadų ir faktinės situacijos nesiliauja.
Bet ne viskas taip blogai?
Dar prieš pirmąjį COVID-19 atvejį Lietuvoje prezidentas kritikavo sveikatos ministrą dėl komandiruotės užsienyje ir ragino premjerą grįžti iš atostogų, tačiau krizės valdymą paliko Vyriausybei. Nepaisant opozicijos spaudimo, jis nesibaimino keisti komandos ir rėmė valdžios sprendimus, įskaitant pagalbą pensininkams ir mokestines iniciatyvas[3].
2020 m. balandžio 23 d. prezidentas surengė istorinius pirmuosius per dešimtmetį tiesioginius pokalbius su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka. Pagrindinė tema – COVID-19 krizė ir humanitarinė pagalba, tačiau daug dėmesio sulaukė ir Lietuvos susirūpinimas Astravo atominės elektrinės saugumu.
Pristatydamas savo metinį pranešimą G. Nausėda taip pat nevengė sukritikuoti ir tuometinės konservatorių valdžios – jis pabrėžė, kad politinė kultūra Lietuvoje pasiekė „politinį dugną“, kur asmeniniai ir grupiniai interesai dominuoja nuo seniūnijų iki Seimo, o atsakomybės lygis sumažintas iki minimalaus. Prezidentas atkreipė dėmesį, kad valdžia ne visuomet tarnauja žmonėms, o dažnai mėgsta valdyti, manydama, kad žino geriau, o tai trukdo konstruktyviam problemų sprendimui. Valdantieji kritiką atmetė, o opozicija palaikė prezidento žodžius.
Per pirmuosius metus prezidentas Gitanas Nausėda panaudojo veto teisę dešimt kartų, daugumą kartų Seimas palaikė jo sprendimus. Daugiausia dėmesio sulaukė veto dėl miško žemės įsigijimo ribojimų ir rinkimų kartelės mažinimo, kurių dalį Seimas atmetė, o dalį palaikė.
Nuo rinkimų kampanijos G. Nausėda žadėjo skirti ypatingą dėmesį regionams ir nuo gruodžio reguliariai vieną dieną per mėnesį vyksta susitikti su vietos vadovais bei gyventojais. Nepaisant karantino, jis aplankė kelis miestus, rengė nuotolinius susitikimus ir organizavo Regionų forumą prezidentūroje.
