Ekonomistas S. Hanke rengia visiškos dolerizacijos planą, tačiau tai nėra oficialiai patvirtintas Venesuelos valdžios sprendimas
Venesueloje pradėta vieša diskusija dėl vieno radikaliausių galimų ekonominės politikos sprendimų – visiško nacionalinės valiutos bolivaro atsisakymo ir JAV dolerio pavertimo oficialia šalies valiuta. Johns Hopkinso universiteto taikomosios ekonomikos profesorius Steve’as Hanke kartu su Venesuelos Nacionalinės Asamblėjos nariu Antonio Ecarri rengia tokios reformos projektą.
Numatomas modelis būtų gerokai platesnis nei paprasčiausias leidimas atsiskaityti doleriais. Pagal S. Hanke siūlomą schemą bolivaras būtų išimtas iš apyvartos, JAV doleris taptų pagrindine teisėta mokėjimo priemone, o Venesuelos centrinis bankas dabartine forma būtų panaikintas. Valstybė tokiu atveju nebegalėtų pati leisti pinigų ir savarankiškai nustatyti pinigų politikos.
Vis dėlto svarbu atskirti pasiūlymą nuo priimto sprendimo. Rugpjūčio 21 dieną A. Ecarri komanda patikslino, kad S. Hanke dirba jo, kaip parlamentaro, patarėju, o ne yra pasamdytas visos Nacionalinės Asamblėjos ar Venesuelos valstybės. Parlamento pirmininkas Jorge Rodríguez viešai paneigė pranešimus, kad S. Hanke būtų oficialiai įdarbintas Nacionalinės Asamblėjos.
Pats projektas taip pat dar nėra tapęs įstatymu. A. Ecarri siekia pradėti nacionalinę diskusiją ir vėliau pateikti dolerizacijos projektą parlamentui. S. Hanke savo ruožtu tikimybę, kad reforma galiausiai galėtų būti priimta, vertina 50–80 proc., tačiau tai yra jo asmeninis politinių galimybių vertinimas, o ne parlamento balsų skaičiavimas.
Dolerizacijos idėja iš karto sukėlė politinę reakciją, o A. Ecarri neteko vadovaujamo posto parlamentinėje grupėje
Diskusija dėl valiutos per kelias dienas tapo ir politiniu konfliktu. J. Rodríguezas pareiškė, kad informacija apie tariamą Nacionalinės Asamblėjos bendradarbiavimą su S. Hanke yra klaidinga, o sprendimai dėl pinigų politikos priklauso vykdomajai valdžiai ir Venesuelos centriniam bankui.
A. Ecarri atsakė, kad su amerikiečių ekonomistu bendradarbiauja savo iniciatyva kaip parlamento narys. Jis patvirtino, kad rengiamas pasiūlymas „judėti formalios Venesuelos ekonomikos dolerizacijos link“, ir pabrėžė šią idėją viešai remiantis dar nuo 2017 metų.
Konfliktas tuo nesibaigė. Rugpjūčio 22 dieną A. Ecarri buvo pašalintas iš Venesuelos ir JAV parlamentinės draugystės grupės vadovo pareigų. Parlamento vadovybė jo veiksmus įvertino kaip nederamus, tačiau iš pačios Nacionalinės Asamblėjos A. Ecarri pašalintas nebuvo.
Tai reiškia, kad dolerizacijos projektui dar teks pereiti sudėtingą politinį kelią. Vien tai, kad Venesueloje atsirado parlamentaras, pasirengęs pateikti tokį įstatymą, savaime nereiškia, kad valdžios dauguma pasirengusi atsisakyti bolivaro ar centrinio banko.
Liepą metinė infliacija Venesueloje siekė beveik 576 proc., o vien per mėnesį kainos pakilo 19,9 proc.
Dolerizacijos idėja vėl tapo aktuali dėl itin sparčiai prastėjančios bolivaro perkamosios galios. Venesuelos centrinio banko duomenimis, 2026 metų liepą vartotojų kainos per vieną mėnesį padidėjo 19,9 proc., palyginti su 13,8 proc. birželį.
„Reuters“ skaičiavimu pagal oficialius centrinio banko duomenis, metinė infliacija liepą siekė 575,9 proc. Tai gerokai daugiau nei maždaug 400 proc. rodiklis, kurį savo skaičiavimuose šiuo metu naudoja S. Hanke. Skirtumą lemia skirtingos metodikos ir vertinami laikotarpiai.
Bolivaras taip pat sparčiai nuvertėja dolerio atžvilgiu. Rugpjūčio 21 dieną rinkos duomenyse už vieną JAV dolerį reikėjo maždaug 778 bolivarų. Vos prieš metus dolerio kursas buvo kelis kartus mažesnis.
Toks nuvertėjimas ypač skaudžiai paliečia žmones, kurių pajamos mokamos bolivarais – valstybės tarnautojus, pensininkus ir socialinės paramos gavėjus. Jei prekės įkainojamos doleriais, o atlyginimas mokamas greitai nuvertėjančia nacionaline valiuta, reali žmogaus perkamoji galia gali mažėti praktiškai kas savaitę.
Venesuela jau iš dalies gyvena doleriais – formalus sprendimas įteisintų tai, kas daugelyje parduotuvių vyksta kasdien
Paradoksas tas, kad Venesuelai nereikėtų pradėti dolerizacijos nuo nulio. Didelė šalies ekonomikos dalis jau neoficialiai veikia JAV doleriais.
Po daugelio metų hiperinflacijos gyventojai ir verslas pradėjo vengti bolivaro kaip vertės kaupimo priemonės. Parduotuvėse kainos dažnai nurodomos doleriais, būstas, automobiliai ir didesni pirkiniai taip pat vertinami JAV valiuta, o dalis darbo užmokesčio privačiame sektoriuje mokama doleriais.
Plačiai naudojamas ir su JAV doleriu susietas stabilios vertės kriptoturtas USDT. Jis ypač svarbus tarptautiniams mokėjimams, perlaidoms ir verslams, kurie susiduria su fizinių dolerių ar bankinių atsiskaitymų trūkumu.
S. Hanke šį reiškinį vadina „spontaniška dolerizacija“. Jo argumentas toks: jeigu gyventojai patys masiškai renkasi kitą valiutą, oficiali reforma tik užbaigtų jau vykstantį procesą. Kritikai atsako, kad neformalus dolerio naudojimas ir visiškas valstybės atsisakymas savo valiutos yra du labai skirtingi dalykai.
Venesuela per 13 metų nuo bolivaro jau pašalino 14 nulių, tačiau valiutos reformos infliacijos priežasčių neišsprendė
Dabartinė krizė nėra pirmasis bolivaro nuvertėjimo etapas. Venesuelos valdžia jau tris kartus keitė nominalią valiutos skalę, bandydama supaprastinti atsiskaitymus po milžiniško kainų augimo.
2008 metais nuo bolivaro buvo pašalinti 3 nuliai. 2018 metais, šaliai išgyvenant hiperinflaciją, nuo valiutos pašalinti dar 5 nuliai. 2021 metų spalį įvestas vadinamasis skaitmeninis bolivaras ir vienu kartu pašalinti dar 6 nuliai.
Iš viso nuo 2008 metų nominalios bolivaro vertės buvo pašalinta 14 nulių. Kitaip tariant, skaičių, kuris ankstesnėje valiutos skalėje būtų siekęs 100 trilijonų bolivarų, po visų konversijų galima išreikšti vienu dabartinės valiutos vienetu.
Tačiau nulio pašalinimas nuo banknoto nekeičia ekonomikos pagrindų. Jeigu biudžeto išlaidos finansuojamos naujai kuriamais pinigais, valiuta nuvertėja ir trūksta užsienio valiutos, kainos vėl pradeda didėti. Būtent todėl S. Hanke dabar siūlo ne ketvirtą bolivaro pertvarkymą, o paties bolivaro atsisakymą.
Visiška dolerizacija sustabdytų savarankišką pinigų spausdinimą, bet kartu Venesuela prarastų savo pinigų politiką
Pagrindinis dolerizacijos privalumas kartu yra ir didžiausias jos apribojimas. Venesuelos valdžia nebegalėtų savo nuožiūra didinti pinigų pasiūlos, nes JAV dolerius leidžia Federalinė rezervų sistema Vašingtone.
Tai panaikintų galimybę valstybės biudžeto deficitą finansuoti kuriant naujus bolivarus. Jeigu būtent pinigų emisija yra viena pagrindinių infliacijos priežasčių, toks mechanizmas gali labai greitai sumažinti kainų augimą ir atkurti pasitikėjimą pinigais.
Tačiau Venesuela kartu prarastų savarankišką pinigų politiką. Šalis negalėtų devalvuoti valiutos, keisti savo bazinių palūkanų normų ar kurti papildomo likvidumo krizės metu. JAV Federalinis rezervas palūkanas nustatytų pagal JAV ekonomikos, o ne Venesuelos poreikius.
Kiltų ir bankų sistemos klausimas. Centriniai bankai paprastai yra paskutinės instancijos skolintojai, galintys suteikti bankams likvidumo finansinės panikos metu. Dolerizuotoje sistemoje Venesuelai tektų sukurti kitą mechanizmą bankų krizėms valdyti bei sukaupti pakankamas dolerių atsargas.
Ekvadoras rodo, kad dolerizacija gali sustabdyti valiutos krizę, tačiau ji nepakeičia fiskalinės ir ekonominės politikos
S. Hanke remiasi ankstesniais dolerizacijos pavyzdžiais. Vienas svarbiausių – Ekvadoras, kuris 2000 metais per gilią ekonomikos ir bankų krizę atsisakė sukrės ir oficialiai perėjo prie JAV dolerio.
Po dolerizacijos Ekvadoro infliacija smarkiai sumažėjo, o JAV doleris iki šiol išlieka šalies valiuta. Panama dolerį naudoja daugiau kaip šimtmetį, o Salvadoras jį oficialiai įteisino 2001 metais.
Juodkalnija 1999 metais atsisakė Jugoslavijos dinaro ir pradėjo naudoti Vokietijos markę, vėliau ją pakeitė euras. Šalis nėra euro zonos narė ir eurą naudoja vienašališkai.
Tačiau dolerizacija nėra universali ekonomikos augimo formulė. Ji gali stabilizuoti valiutą, tačiau neišsprendžia valstybės skolos, biudžeto deficito, korupcijos, produktyvumo, infrastruktūros, investicinės aplinkos ar politinio nestabilumo problemų. Šaliai vis tiek reikia subalansuoti viešuosius finansus, nes netekusi pinigų spausdinimo galimybės valstybė deficitą gali finansuoti tik mokesčiais arba skolindamasi.
Venesuelos naftos sektoriaus atsigavimas lemtų, ar šalis apskritai galėtų sukaupti pakankamai dolerių naujai sistemai
Venesuelos atvejis nuo mažesnių dolerizuotų ekonomikų skiriasi milžinišku naftos sektoriumi. Valstybės galimybė gauti JAV dolerių pirmiausia priklauso nuo žalios naftos eksporto.
2026 metais gavyba pradėjo didėti ir šiuo metu siekia apie 1,25 mln. barelių per dieną. Tačiau šalies eksporto infrastruktūra tampa pagrindiniu stabdžiu. „Reuters“ rugpjūtį skelbė, kad tanklaiviai kai kuriuose terminaluose laukia iki 30 dienų, o bendram eksportui sunku viršyti maždaug 1,25 mln. barelių per dieną.
S. Hanke tikisi, kad stabili dolerinė sistema paskatintų užsienio investicijas į naftos pramonę, elektros tinklus ir kitą infrastruktūrą. Jo vertinimu, didesnės naftos pajamos taip pat palengvintų Venesuelos skolų restruktūrizavimą ir padėtų atkurti kreditavimą.
Tačiau ši prognozė priklauso nuo daug daugiau nei valiutos pasirinkimo. Investuotojams svarbios nuosavybės teisės, sutarčių apsauga, politinis stabilumas, sankcijų režimas, naftos pramonės reguliavimas ir infrastruktūros būklė. Vien dolerio įvedimas negali automatiškai atkurti dešimtmečius nykusio energetikos sektoriaus.
Jei projektas būtų priimtas, tai būtų vienas didžiausių nacionalinės valiutos atsisakymo eksperimentų per kelis dešimtmečius
Venesueloje gyvena apie 29 mln. žmonių, todėl visiška jos dolerizacija būtų gerokai didesnio masto nei Ekvadoro, Salvadoro ar Juodkalnijos valiutų reformos. Būtent todėl S. Hanke teigia, kad tai būtų didžiausias tokio pobūdžio nacionalinės valiutos pakeitimas nuo euro atsiradimo 1999 metais.
Tačiau kol kas Venesuela bolivaro neatsisako. Šalyje egzistuoja parlamentaro parengta iniciatyva, ekonomisto S. Hanke konsultacijos ir visuomenėje jau seniai vykstanti neformali dolerizacija, tačiau nėra priimto įstatymo ar valdžios sprendimo likviduoti nacionalinę valiutą.
Artimiausias etapas bus politinis. A. Ecarri turės pateikti konkretų įstatymo projektą ir įtikinti Nacionalinės Asamblėjos narius, kad atsisakyti pinigų politikos nepriklausomybės yra mažesnė rizika nei toliau gyventi su šimtais procentų siekiančia infliacija.
Venesuelos atvejis todėl tampa platesniu ekonominiu eksperimentu: ar šalis, kurios gyventojai jau praktiškai balsuoja už dolerį savo piniginėmis, nuspręs šį pasirinkimą paversti oficialia valstybės pinigų sistema.
Šaltiniai
Yahoo Finance / Fortune. (2026). Venezuela abandoning the bolivar and adopting the U.S. dollar would be the biggest currency switch since the advent of the euro, Hanke says. https://www.yahoo.com/finance/markets/currencies/articles/venezuela-abandoning-bolivar-adopting-u-231110931.html
Fortune. (2026). Exclusive: A leader in Venezuela’s National Assembly engages ‘money doctor’ Steve Hanke for a dose of dollarization medicine in a nation sick from hyperinflation. https://fortune.com/2026/08/20/venezuela-steve-hanke-hyperinflation-dollarization-money-doctor/
El Diario. (2026). Equipo de Ecarri confirmó que contactó a Steve Hanke a título personal sobre propuesta de dolarización. https://eldiario.com/2026/08/21/ecarri-hanke-dolarizacion/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai pristato Venesuelos ekonominę situaciją ir dolerizacijos idėją, taip pat pateikia politinį kontekstą, kas yra svarbu skaitytojams. Informacija yra aktuali ir suprantama, todėl verta publikuoti.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie Venesueloje vykstančią diskusiją dėl dolerizacijos, aiškiai atskirdamas pasiūlymus nuo oficialių sprendimų. Jame taip pat atskleidžiami skirtingi politiniai požiūriai, kas užtikrina nešališkumą ir vengimą dezinformacijos.
Straipsnis yra aktualus, nes aprašo svarbią ekonominę diskusiją Venesueloje, kuri gali turėti įtakos ne tik šaliai, bet ir tarptautinei ekonomikai. Be to, tema apie dolerizaciją ir jos pasekmes yra ypač reikšminga, atsižvelgiant į šiuolaikinius ekonominius iššūkius.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Venesuelos ekonominę situaciją ir galimus sprendimus, kurie gali turėti didelį poveikį šalies gyventojams. Jame analizuojama dolerizacijos idėja ir politiniai jos aspektai, kas yra aktualu tiek Venesuelos, tiek tarptautinei bendruomenei.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie Venesuelos ekonominę situaciją ir dolerizacijos planą, nekurdamas nepagrįsto nerimo. Jame aiškiai atskiriami faktai nuo nuomonių, kas užtikrina psichologiškai saugų toną.
