G. Nausėda pasiūlė „neplakti“ į vieną ligoninės palatą ir buvusių prezidentų, ir eilinių piliečių
Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui pateikė įstatymo pataisas, kuriomis siūloma aiškiai reglamentuoti sveikatos priežiūrą kadenciją baigusiems Lietuvos vadovams. Iki šiol šių asmenų gydymas neretai vyko bendrose ligoninių palatose, nesudarant galimybės nei užtikrinti jų privatumą, nei sudaryti sąlygų saugiai tęsti veiklą ar palaikyti ryšius su aplinka.
Kaip teigia prezidentūra, šis siūlymas kilo iš praktinių problemų – buvę prezidentai, atsidūrę ligoninėje, neturi galimybės dirbti kanceliarinių darbų, naudotis telefonu ar saugiai bendrauti su gydymo personalu, nes jų pokalbiai ir buvimas ligoninėje vyksta tarp kitų pacientų, be jokios konfidencialumo garantijos[1].
Dar viena problema – Vadovybės apsaugos tarnybos (VAT) pareigūnų darbo sąlygos. Kadangi apsauga buvusiems prezidentams lieka ir po kadencijos, jų pareigūnai negali tinkamai atlikti savo pareigų, kai prezidentas gydomas bendroje palatoje. Neretu atveju jiems tenka dirbti tiesiog koridoriuose, kurie tam nėra pritaikyti.
Todėl antrąją kadenciją einantis G. Nausėda siūlo, kad buvusiam prezidentui sveikatos apsaugos ministras paskirtų konkrečią gydymo įstaigą, kuri užtikrintų tinkamas sąlygas tiek saugumui, tiek privatumui, tiek tolesnei veiklai. Taip pat siūloma įteisinti galimybę tokias paslaugas teikti ir buvusių vadovų namuose – tai reikštų ne tik gydymą, bet ir asmeninę pagalbą ar socialinę priežiūrą.
Prezidentūra akcentuoja, kad tokios sąlygos būtinos siekiant išlaikyti šalies vadovo orumą ir išskirtinį teisinį statusą net ir pasibaigus jo kadencijai. Jeigu Seimas pritars, naujoji tvarka įsigaliotų nuo 2026 metų pradžios.
Vieną kartą prezidentas – visą senatvę kaip ponas
Tačiau tai – dar toli gražu ne viskas, ką gauna buvę šalies vadovai už tai, kad kadaise tarnavo Lietuvai. Kadenciją baigusiam prezidentui G. Nausėdai priklausys solidi valstybinė renta, kuri sieks beveik 4 tūkst. eurų per mėnesį – net ir tuomet, kai jis gaus senatvės pensiją[2].
Pagal galiojantį įstatymą, visi buvę Respublikos prezidentai iki gyvos galvos gauna rentą, sudarančią 38,79 proc. prezidento pareiginio atlyginimo. 2023-aisiais G. Nausėdos oficialus atlyginimas „ant popieriaus“ buvo 10 293 eurai. Vadinasi, jo mėnesinė renta sudarytų apie 3 992 eurus – tai prilygsta maždaug šešioms vidutinėms senatvės pensijoms Lietuvoje.
Ši renta mokama nepriklausomai nuo to, ar prezidentas gauna senatvės pensiją, ar toliau dirba. Nausėdai, kaip ir visiems šalies gyventojams, priklausys ir įprasta senatvės pensija – ji susideda iš bendrosios dalies ir individualios, priklausančios nuo asmeninių įmokų į „Sodrą“.
Kas pagal įstatymą dar priklauso kadenciją baigusiam Prezidentui?
Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 23 straipsnis numato, kad kadenciją baigusi Jo Ekscelencija be rentos dar gauna aptarnaujančio personalo ir tarnybinio transporto paslaugas. Šių paslaugų apimtis nustato Vyriausybė, vadovaudamasi Prezidento kanceliarijos siūlymais[3].
Taip pat užtikrinama nuolatinė apsauga – ją vykdo Vadovybės apsaugos tarnyba pagal galiojančius teisės aktus. Jei Prezidentas pageidauja, jam gali būti suteiktas gyvenamasis būstas panaudos pagrindais – be nuomos mokesčio, Vyriausybės nustatyta tvarka.
Yra ir išskirtinė nuostata – jeigu nustatoma, kad buvęs prezidentas žuvo dėl anksčiau eitų pareigų, jo artimiesiems išmokamos tokio pat dydžio kompensacijos, kaip ir žuvus einant prezidento pareigas. Tokį sprendimą priima Vyriausybės sudaryta laikinoji komisija, į kurią įtraukiami teisėsaugos ir kitų institucijų atstovai.
Galiausiai, pasitraukusį iš pareigų Prezidentą valstybė įsipareigoja palaidoti valstybės lėšomis ir pasirūpinti jo atminimo įamžinimu. Visa ši tvarka skirta užtikrinti pagarbą buvusiam valstybės vadovui ir orias jo gyvenimo sąlygas po tarnybos šaliai.
