M. Carney atmetė JAV pasiūlymą po reikalavimų, kurie, Otavos vertinimu, būtų apriboję Kanados ekonominį suverenitetą
Kanados ministro pirmininko Marko Carney sprendimas nutraukti prekybos derybas su JAV tapo vienu ryškiausių iki šiol pasipriešinimų Donaldo Trumpo administracijos prekybos politikai. Dar rugpjūčio 20 dieną abi šalys skelbė esančios arti susitarimo, tačiau jau kitą dieną derybos žlugo, o Vašingtonas įvedė 50 proc. muitus maždaug 20 mlrd. JAV dolerių vertės Kanados prekėms.
M. Carney pareiškė, kad paskutinėje derybų stadijoje JAV pateiktos sąlygos Kanadai tapo nepriimtinos. Jo teigimu, Vašingtono pasiūlymas būtų ribojęs Otavos galimybes savarankiškai sudaryti prekybos susitarimus su kitomis šalimis ir būtų palietęs Kanados konstituciškai saugomas kompetencijas, įskaitant prancūzų kalbos statusą.
Kanada atsakė paskelbdama apie analogiškos vertės muitus JAV prekėms nuo rugsėjo 8 dienos. M. Carney savo poziciją apibūdino formule „doleris už dolerį“ ir pareiškė, kad ekonominis spaudimas negali tapti priemone priversti Kanadą atsisakyti savarankiškų politinių sprendimų.
Konfliktas dar gali plėstis. D. Trumpas jau pagrasino nuo 2027 metų sausio 1 dienos 50 proc. muitais apmokestinti Kanadoje pagamintus automobilius, sunkvežimius ir jų dalis. Kadangi Šiaurės Amerikos automobilių pramonės tiekimo grandinės glaudžiai persipynusios, toks sprendimas paliestų ne vien Kanados, bet ir JAV gamyklas.
Kanada daug labiau priklauso nuo JAV rinkos nei ES, todėl Otavos sprendimas ekonominiu požiūriu yra rizikingesnis
Kanados ir JAV ekonomikos per kelis dešimtmečius tapo itin glaudžiai susijusios. JAV prekybos atstovo duomenimis, 2025 metais abiejų valstybių prekyba prekėmis ir paslaugomis siekė apie 872,3 mlrd. JAV dolerių.
Dar svarbesnė eksporto priklausomybė. Kanados statistikos tarnybos duomenimis, 2025 metais 71,7 proc. viso šalies prekių eksporto buvo nukreipta į JAV. 2024 metais ši dalis siekė net 75,9 proc. Nors Kanada jau aktyviai plečia prekybą su Europa ir Azija, Jungtinių Valstijų rinkos trumpuoju laikotarpiu pakeisti beveik neįmanoma.
Europos Sąjungos padėtis gerokai kitokia. JAV yra didžiausia ES eksporto rinka, tačiau 2025 metais jai teko apie 21 proc. viso Sąjungos prekių eksporto už ES ribų. Todėl Europa turi daugiau alternatyvių prekybos krypčių ir teoriškai galėtų lengviau atlaikyti ilgą muitų konfliktą.
Skiriasi ir pačių ekonomikų dydžiai. 27 ES valstybių ekonomika yra kelis kartus didesnė už Kanados, todėl prekybos kare Briuselis disponuotų gerokai didesne vidaus rinka ir stipresne derybine galia. Paradoksalu, tačiau ekonomiškai Europa turi daugiau galimybių pasakyti Vašingtonui „ne“ nei Kanada.
ES ir JAV prekyba per metus siekia apie 1,8 trln. eurų, todėl visiškas konfliktas būtų skausmingas abiem Atlanto pusėms
Europos Sąjungos ir JAV ekonominiai santykiai yra didžiausi pasaulyje. Europos Komisijos duomenimis, 2025 metais bendra prekyba prekėmis ir paslaugomis siekė apie 1,8 trln. eurų – beveik 4,9 mlrd. eurų kiekvieną dieną.
Prekybos struktūra taip pat daug subalansuotesnė, nei galima suprasti vien iš D. Trumpo nuolat minimų prekių prekybos deficitų. ES 2025 metais turėjo apie 198 mlrd. eurų prekių prekybos perteklių su JAV, tačiau JAV turėjo apie 178 mlrd. eurų paslaugų prekybos perteklių.
Sudėjus abi kategorijas, skirtumas sudarė tik apie 20 mlrd. eurų, arba maždaug 1 proc. visos transatlantinės prekybos. Be to, Europos ir JAV bendrovės viena kitos ekonomikose turi apie 4,9 trln. eurų investicijų.
Tai reiškia, kad plataus masto prekybos karas nebūtų vien Vašingtono spaudimas Europai. Automobiliai, vaistai, lėktuvai, puslaidininkiai, energetika, finansinės paslaugos ir tūkstančiai pramoninių tiekimo grandinių yra susijusios abiejose Atlanto pusėse. Ekonominė žala labai greitai taptų abipusė.
Briuselis jau turi parengtą 93 mlrd. eurų vertės JAV prekių sąrašą, kuriam prireikus galėtų sugrąžinti atsakomuosius muitus
Europos Sąjunga nėra bejėgė prekybos konflikto atveju. Dar prieš 2025 metais pasiektą ES ir JAV susitarimą Komisija parengė atsakomųjų priemonių paketą, apimantį maždaug 93 mlrd. eurų vertės importą iš Jungtinių Valstijų.
Jame buvo numatyti papildomi muitai įvairiems žemės ūkio, pramonės ir vartojimo produktams. Paketas buvo sustabdytas po 2025 metų liepą Škotijos Turnberry kurorte pasiekto U. von der Leyen ir D. Trumpo politinio susitarimo.
Pagal tą susitarimą didžiajai daliai ES eksporto į JAV pradėtas taikyti 15 proc. tarifas. Europa savo ruožtu sumažino arba panaikino dalį muitų amerikietiškoms pramoninėms prekėms. Plienui ir aliuminiui liko gerokai didesni JAV muitai, todėl derybos dėl šių sektorių tęsiasi.
2026 metų liepos 31 dieną Europos Komisija atsakomųjų priemonių taikymą pratęsė neribotam laikui, tačiau jų nepanaikino. Komisija aiškiai nurodo galinti paketą bet kada vėl aktyvuoti, jei to prireiktų ES interesams apsaugoti.
ES turi dar galingesnį „kovos su ekonomine prievarta“ instrumentą, tačiau per beveik trejus metus jo dar nė karto nepanaudojo
Didžiausia Briuselio ekonominė priemonė nėra paprasti atsakomieji muitai. 2023 metų gruodį įsigaliojo ES Kovos su ekonomine prievarta priemonė, dažnai vadinama ACI.
Ji sukurta būtent situacijoms, kai trečioji valstybė muitais, prekybos ar investicijų ribojimais mėgina priversti ES arba vieną jos narę pakeisti savarankiškai priimtą politinį sprendimą.
Galimų atsakomųjų veiksmų spektras daug platesnis už muitus. ES gali riboti konkrečios šalies bendrovių dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, paslaugų teikimą, investicijas, prieigą prie finansų rinkos, intelektinės nuosavybės teisių naudojimą ar tam tikrų prekių patekimą į bendrąją rinką.
D. Trumpo grasinimai įvesti tarifus dėl ES skaitmeninių, klimato ar konkurencijos taisyklių Briuselyje ne kartą buvo minimi kaip situacijos, kurios galėtų priartėti prie ekonominės prievartos apibrėžimo. Tačiau ACI iki šiol nė karto nebuvo aktyvuotas prieš Jungtines Valstijas – tai gerai parodo, kiek atsargiai Europos sostinės vertina tiesioginės konfrontacijos galimybę.
Prancūzija ir Šiaurės šalys ragina priešintis griežčiau, o Vokietija, Italija ir Airija labiau baiminasi plataus prekybos karo
Didžiausia Europos problema nėra ekonominės galios trūkumas. Tai 27 valstybių politinių ir ekonominių interesų skirtumai.
Kai 2025 metais vyko derybos su D. Trumpo administracija, Prancūzija, Ispanija ir dalis Šiaurės Europos valstybių ragino Komisiją laikytis griežtesnės pozicijos ir būti pasirengusiai atsakomiesiems veiksmams.
Tuo metu Vokietija, Italija ir Airija buvo tarp šalių, kurios labiau siekė kompromiso. Priežastys suprantamos: Vokietijos automobilių pramonė labai priklauso nuo JAV rinkos, Airija glaudžiai susijusi su amerikiečių technologijų ir farmacijos korporacijomis, o Italijai itin svarbus prekių eksportas į JAV.
Todėl Kanada gali priimti vieną federalinės vyriausybės sprendimą ir jį įgyvendinti. Europos Komisija prekybos derybose atstovauja visai ES, tačiau politiškai svarbiai eskalacijai jai reikia valstybių narių paramos. Vienos šalys gali būti pasirengusios trumpalaikiams nuostoliams dėl principinio atsako, o kitų vyriausybės gali laikyti tokią kainą pernelyg didele.
Ukrainos karas Europai sukuria priklausomybę nuo JAV, kurios Kanada prekybos konflikte beveik neturi
Yra dar viena priežastis, dėl kurios Kanados ir ES padėties negalima tiesiogiai sutapatinti. Europai prekybos santykiai su JAV susiję su saugumu.
Europos Komisijos narys Marošas Šefčovičius dar po Turnberry susitarimo viešai pripažino, kad derybose buvo svarbus ne vien eksportas ir muitai. Europa tuo metu taip pat siekė išlaikyti Vašingtono įsitraukimą į Ukrainos karą ir transatlantinį saugumą.
Europos valstybės per pastaruosius metus labai padidino gynybos išlaidas ir ginklų gamybą, tačiau vis dar negali greitai pakeisti kai kurių amerikietiškų pajėgumų. Ypač svarbios JAV žvalgybos sistemos, palydovinė informacija, strateginis transportas ir „Patriot“ oro gynybos sistemos bei jų raketos.
Todėl visiškas prekybos konfliktas su D. Trumpu Europai turėtų ir geopolitinę riziką. Vašingtonas galėtų susieti ekonominius ginčus su kariniu bendradarbiavimu arba pagalba Ukrainai. Kanada, nors yra aktyvi Kyjivo rėmėja ir NATO narė, Ukrainos gynybos sistemoje neturi tokio centrinio vaidmens kaip visa Europa.
Europa taip pat nenori vienu metu pradėti prekybos karo ir su JAV, ir su Kinija
Dar viena komplikacija – Kinija. ES ekonominiai santykiai su Pekinu pastaraisiais metais tapo vis labiau konfliktiški dėl elektromobilių, valstybės subsidijų, kritinių žaliavų, pramonės perteklinių pajėgumų ir Europos priklausomybės nuo kiniškų tiekimo grandinių.
Europos užsienio santykių tarybos ekspertas Tobiasas Gehrke atkreipia dėmesį, kad dalis Europos politikos formuotojų Kiniją vertina kaip ilgalaikę sisteminę ekonominio saugumo problemą.
Jeigu tuo pačiu metu prasidėtų visavertis muitų karas su JAV, ES tektų konfliktuoti su dviem didžiausiomis pasaulio ekonomikomis vienu metu. Tai reikštų didesnę riziką Europos pramonei, eksportui ir tiekimo grandinėms.
D. Trumpo administracijai ši situacija taip pat suteikia derybinį pranašumą. Kuo labiau Briuseliui reikia Vašingtono bendradarbiavimo Kinijos, Ukrainos ir energetikos srityse, tuo didesnę ekonominę kainą ES gali būti pasirengusi sumokėti už transatlantinių santykių stabilumą.
ES ekonomiškai galėtų pasekti Kanados pavyzdžiu, tačiau tam reikėtų politinio lūžio visose 27 valstybėse
Vertinant vien ekonominius skaičius, Europos Sąjunga turi pakankamai galios nutraukti derybas ir atsakyti JAV muitais. Jos ekonomika didžiulė, eksportas daug labiau diversifikuotas nei Kanados, o Briuselis jau turi ir 93 mlrd. eurų muitų paketą, ir gerokai platesnį Kovos su ekonomine prievarta instrumentą.
Tačiau ekonominė galia dar nereiškia politinės valios. Kanada prekybos kare veikia kaip viena valstybė, o ES turi suderinti 27 skirtingas ekonomikas, kurių priklausomybė nuo JAV rinkos labai nevienoda.
Riba gali būti peržengta, jeigu Vašingtonas pamėgintų tarifais tiesiogiai priversti ES pakeisti savo skaitmeninius, konkurencijos ar klimato teisės aktus. Tokiu atveju ginčas Briuselyje būtų vertinamas jau ne vien kaip prekybos konfliktas, bet kaip klausimas, ar ES gali savarankiškai nustatyti taisykles savo vidaus rinkoje.
Kanados sprendimas todėl Europai yra svarbus precedentas. M. Carney parodė, kad net gerokai labiau nuo JAV ekonomiškai priklausanti valstybė gali nuspręsti, jog blogas susitarimas kainuoja daugiau nei prekybos konfliktas. Ar tą patį kada nors padarys ES, priklausys ne nuo to, ar Briuselis turi pakankamai ekonominių ginklų. Juos jis jau turi. Klausimas – ar 27 valstybės sutars, kada atėjo laikas juos panaudoti.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Canada walked away from Trump. Could the EU ever do the same? https://www.euronews.com/my-europe/2026/08/25/canada-walked-away-from-trump-could-the-eu-ever-do-the-same
Reuters. (2026). Canada to retaliate for US tariffs, worsening ties after talks fail. https://www.reuters.com/business/carney-says-new-canadian-tariffs-us-goods-will-come-into-effect-september-8-2026-08-22/
European Commission. (2026). EU-US trade relationship: One year after the EU-US deal on tariffs and trade. https://policy.trade.ec.europa.eu/eu-trade-relationships-country-and-region/countries-and-regions/united-states/eu-us-trade-relationship-one-year-after-eu-us-deal-tariffs-and-trade_en
