Už kiek daugiau nei dešimtmečio pasaulyje smarkiai išaugs nutukimo lygis
Prastėjanti sveikata pirmiausia yra neabejotinai susijusi su nepilnaverte mityba, o tokia mityba galiausiai gali privesti ir prie dar didesnių problemų, pavyzdžiui, nutukimo. Pasaulinė situacija yra tokia prasta, kad iki 2035 metų prognozuojama, kad daugiau nei pusė pasaulio gyventojų bus nutukę arba turės viršsvorio, o tai tiesiogiai susiję ir su didesne mirties rizika.
Naujoje Pasaulinės nutukimo federacijos ataskaitoje prognozuojama, kad jei nebus imtasi svarbių veiksmų užkirsti tam kelią, iki 2035 m. daugiau nei pusė pasaulio gyventojų turės antsvorio arba bus nutukę[1].
Ataskaitoje nustatyta, kad nutukimo rodikliai sparčiai auga tarp vaikų ir mažesnes pajamas gaunančiose šalyse. Ataskaitos autoriai įspėjo, kad vaikų nutukimas, palyginti su 2020 m. lygiu, iki 2035 m. gali išaugti daugiau nei dvigubai ir nutukę bus iki 208 mln. berniukų ir 175 mln. mergaičių.
Prognozuojama, kad dėl to padidės ir valstybių išlaidos, o iki 2035 m. kasmet sudarys daugiau kaip 4 trilijonus JAV dolerių, arba 3 proc. pasaulio BVP. Autoriai pabrėžė, kad jie nieko nekaltina, bet ragina sutelkti dėmesį į visuomeninius, aplinkos ir biologinius veiksnius, kurie lemia nutukimą.
Ataskaitoje nurodomiems vertinimams naudotas kūno masės indeksas (KMI), o pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, didesnis nei 25 KMI rodiklis reiškia antsvorį, o didesnis nei 30 – nutukimą.
Nustatyta, kad beveik visos šalys, kuriose, kaip tikimasi, artimiausiais metais labiausiai padidės nutukimo atvejų skaičius, yra mažas arba vidutines pajamas gaunančios Azijos ir Afrikos šalys.
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, 2017-2020 m. nutukimas palies apie 20 proc. 2-19 metų amžiaus vaikų. Negydomas nutukimas gali sukelti širdies ligas, diabetą, depresiją ir kitas lėtines ligas.
Mirties rizika dėl nutukimo padidėja iki 91 %
Naujas Kolorado Boulderio universiteto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad nutukimas arba viršsvoris gerokai padidina mirties riziką – net 22-91 %, t. y. daugiau, nei manyta anksčiau[2].
Tyrimas taip pat atskleidė, kad mirties rizika dėl per mažo svorio nėra tokia didelė, kaip manyta anksčiau. Tyrime, kuris buvo paskelbtas recenzuojamame akademiniame žurnale „Population Studies“, nuo 1988 iki 2015 m. analizuoti apie 18 000 žmonių, įskaitant beveik 4 500 mirusiųjų.
Prieš jį atliekant buvo iškelta hipotezė, kad mažesnę mirtingumo riziką tarp didelio KMI asmenų lėmė neseniai priaugtas svoris, o didelę mirtingumo riziką tarp mažo KMI asmenų lėmė ligos, dėl kurių svoris nukrito.
Atrodo, kad rezultatai šią hipotezę patvirtino, o tyrimas atskleidė, kad KMI nėra tobula svorio matavimo sistema, nes ji ne visada atsižvelgia į raumenų masę ir buvo sukurta specialiai baltaodžiams žmonėms. Nepaisant to, KMI plačiai paplito kaip būdas nustatyti, ar žmogus turi per mažą, vidutinį, antsvorį ar yra nutukęs.
Nutukimas paliečia ne tik suaugusiuosius, bet ir vis daugiau vaikų
Nutukimo ir viršsvorio priežastys gali būti pačios įvairiausios – juos gali lemti ir mitybos bei poilsio įpročiai, ir sveikatos problemos bei tam tikrų vaistų vartojimas.
Retkarčiais nutukimą gali lemti ir genetika, nors iš esmės teigiama, kad genetiniai pokyčiai žmonių populiacijose vyksta per lėtai, kad galėtų nulemti stambaus masto nutukimus. Visgi, JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenimis, kelių genų variantai gali prisidėti prie nutukimo, kadangi didina alkio jausmą ir suvartojamo maisto kiekį[3].
Retais atvejais, konkreti vieno geno variacija (monogeninis nutukimas) sukelia aiškų paveldimą nutukimą šeimoje.
Svorio padidėjimą ar net nutukimą kai kuriais atvejais gali sukelti ir Kušingo liga, taip pat vartojami steroidai ar antidepresantai.
Naujos mitybos tendencijos – lervos ir vabzdžiai
Tačiau, ko kito galima tikėtis iš maisto produktų, kuriuos šiandien dedame į savo burną. Maisto produktai kupini įvairiausių konservantų, produktų pakaitalų, dažiklių, ir… net lervų ir vabzdžių!
Visai neseniai Europos Komisija (EK) pati uždegė žalią šviesą mėšlavabalių bei vabzdžių panaudojimui maisto produktuose (pavyzdžiui, duonoje, dribsniuose, šokoladiniuose batonėliuose ir pan.).
Teigiama, kad mėšlavabaliai, baltosios miltų kirmėlės ir lervos bei vabzdžiai yra tikras baltymų šaltinis ir, bent jau verslininkams – daug pigesnė alternatyva mėsai, nors žmonėms, kurie yra alergiški vėžiagyviams bei moliuskams, gali sukelti ir nepageidaujamas alergines rekacijas ir net anafilaksinį šoką.
Nepaisant to, mityba vabzdžiais (apie kurių buvimą produkte jūs galite net nenumanyti) gali būti ir pavojinga sveikatai dėl juose aptinkamo chitino, kurio žmogaus organizmas nėra pajėgus suvirškinti.
Pandemijos metu jaunuoliai itin pamėgo nesveiką maistą
Prie spartėjančio nutukimo neabejotinai prisidėjo ir kelis metus trukusi COVID-19 pandemija, ne vieną privertusi dirbti ir mokytis iš namų.
Mokslo ir aplinkosaugos centro (CSE) organizuotoje „PAN India“ apklausoje, kurioje dalyvavo 13 274 vaikai amžiaus grupėje nuo 9 iki 14 metų, teigiama, kad pandemijos metu net 93 % vaikų valgė pusfabrikačius ir 68 % gėrė saldžiuosius gėrimus daugiau negu kartą per savaitę, o 53 % apklaustųjų šių produktų valgė bent kartą per dieną[4].
Nustatyta, kad beveik 25 % mokyklą lankančių vaikų daugiau nei kartą per savaitę vartoja itin perdirbtą maistą, kuriame gausu cukraus, druskos, riebalų. Vieni iš populiariausių tokių patiekalų – pica bei mėsainiai iš greitojo maisto užkandinių.
