Šiame tekste informacija yra skirta asmenims, ne jaunesniems nei 18 metų amžiaus. Skaitydami šį tekstą Jūs patvirtinate, kad esate ne jaunesni ir prisiimate visą atsakomybę už šios informacijos poveikį.
Urvinis žmogus naudoja tą pačią „techniką“ meilei išreikšti
Manau, jog visiems smalsu, kokia gi buvo priešistorinių žmonių lyčių samprata ir labiausiai priimtina intymaus bendravimo forma. Turbūt daugelis iš mūsų praeitų amžių žmones įsivaizduoja nerangiai rėpliojančius po miškus ir medžiojančius gyvą maistą, kol jų žmonos tuo tarpu rūpinasi vaikais bei verda vakarienę iš vakar sugauto grobio.
Kalbant apie intymius santykius, šiuolaikinis modernus žmogus tą asmenį, kuris neturi televizoriaus, išmaniojo telefono (aišku, tokių dabar mažai) ir gyvena, pavyzdžiui, atokiau nuo miesto arba kažkur giliai miško tankmėje regi kaip apsileidusį neišmanėlį, nesidomintį pasaulyje vykstančiais įvykiais, besiprausiantį tik po retsykiais pasirodančiu lietumi, valgantį ką papuola bei nakties metu velkantį savo moterį už plaukų atgal į guolį idant patirtų malonumą. Tačiau turiu įspėti – šis vaizdas yra toli nuo tiesos.
Kur kas labiau tikėtinas scenarijus, susiklostęs priešistoriniais laikais, buvo toks: urvinis žmogus tyliai sėdėjo kampe ir stebėjo, kaip kitas urvinis žmogus užsiima seksu su moterimi, kantriai laukdamas savo eilės[1]. Akivaizdu, kad priešistorės moterys pasižymėjo grėsmingumu – jos buvo kovingai nusiteikusios ir kaip ir primatai miegamajame elgėsi gana grubiai.
Anot kai kurių šaltinių, priešistorinė seksualumo kilmė atspindi instinktų grandinę, kuri pateikia biologinį paaiškinimą, kodėl mums keblu „atlaikyti“ monogamiškus santykius: neretai vyras domisi seksu su viena moterimi iki tol, kol patiria orgazmą, o tada jis praranda susidomėjimą ir galbūt randa kitą „alternatyvą“.
Kitaip tariant, vyrų poreikiai neretai yra kitokie nei moterų. Tuo tarpu moteriška lytis gali patirti daugybę orgazmų ir greitai prisirišti prie partnerio, ko negalima pasakyti apie vyrus. Taigi, koks yra moters evoliucinis pranašumas? Remiantis evoliucine logika, kelių partnerių turėjimas gali padidinti moters reprodukcijos galimybes. Kita vertus, jei ši sritis žmonių taip nedomintų, seksualinis gyvenimas būtų tikrai skurdus.
Jei sąžiningai pažvelgtume į savo mažiau „veikiantį“ seksualinį gyvenimą šiandien, tai suprastume, jog didelė dalis mūsų yra inkvizicijos aukos: ne veltui „ant bangos“ tampa įvairios porų terapijos ir sekso patarimų vadovai; tuo tarpu „Viagra“ kasmet sumuša pardavimo rekordus, o pornografija visame pasaulyje yra 100 milijardų dolerių vertės verslas. Ir mes išleidžiame visus šiuos pinigus tam, kad kompensuotume sąmoningą savo atsiribojimą nuo gamtos.
Žmogaus seksualinis potraukis atspindi priešiškumą monogamijai
Galime pasvarstyti, kodėl mums taip sunku būti monogamiškiems? Tiesa ta, kad mes esame užprogramuoti ieškoti ir pažinti vis kažką naujo – mums tiesiog gana greitai pasidaro nuobodu (toks jau tas žmogus). Iš esmės mūsų kultūra išrado monogamiją, o kartu su ja ir santuoką, apgaulę bei gėdos jausmus, apgaubiančius mūsų nuotykių ištroškusį „aš“.
Aišku, knygose mes negalime rasti visiems tinkančių receptų, kaipgi išgydyti mūsų atitolimą nuo gamtos. Tačiau faktas tas, kad praradus gėdos jausmą, einantį prieš mūsų kultūroje esančius stereotipus, galiausiai būsime išvadinti begėdžiais palaidūnais (tačiau tuomet puikiai derėsime su savo seksualinę daugpatystę liudijančia prigimtimi).
Iš esmės monogamija dažnai laikoma pagrindine tradicinių santuokų sudedamąja dalimi, tačiau ar tai nėra slegianti socialinė norma, kuri nenatūraliai varžo mūsų poreikius, susijusius su seksualine įvairove ir pažinimo troškimu? Be abejo, atsižvelgiant į aukštą neištikimybės ir skyrybų paplitimo lygį puoselėti didžiąją dalį gyvenimo trunkančius monogamiškus santykius tikrai nėra lengva, tačiau šis standartas parodo, jog tai vis tik yra įmanoma.
Žinoma, nereikėtų pamiršti tos dalies žmonių, kurie gyvenimui einant į pabaigą apgailestauja šiuo pasirinkimu ir teigia, jog verčiau būtų gyvenę kitaip[2]. Tuo tarpu monogamija jiems buvusi tarsi kalėjimas, įkalinęs susitarime, kuris galiausiai išvargino palikdamas tik emocinio artumo likučius bei graužiantį kaltės dėl fantazijų jausmą.
Galime pasvarstyti: galbūt buvimas kartu apima norą, poreikį įtikti kitiems ir atitikti visuomenės suformuotus standartus, dėl kurių du žmonės, esantys kartu gali išlikti pakankamai laimingi ilgą laiką trunkančiame seksualiniame gyvenime. Kita vertus, kartais yra lengviau gyventi be idealistinių iliuzijų, kurios sukelia nusivylimą.
Šiuolaikinė evoliucinė psichologija pateikia žmogaus reprodukcijos galimybes
Žvelgiant į monogamiją tarpkultūriniu požiūriu, galima teigti, kad monogamija nėra universali norma, mat nemaža dalis kultūrų turi įteisintą poligamiją bei prostituciją. Kalbant apie senuosius laikus, dauguma karalių turėjo net kelias žmonas ar suguloves. Tuo tarpu dalis žmonių tikėjo, jog praktikuodami poligamiją jie laikosi Senojo Testamento[3].
Ne naujiena, kad kone visų kultūrų esmė – tėvystė, ir ji yra žmogaus prigimties dalis. Taip, dažnu atveju vyrai neinvestuoja tiek laiko ir pastangų į vaikų auklėjimą, kiek moterys. Bet kodėl gi vyrai turėtų būti monogamiški, jei jie galėtų būti „sėkmingi“ sėklindami kelias moteris?
Tiesa ta, kad įgimtas polinkis į monogamiją atsiranda tuomet, kai yra bendras interesas, susijęs su būsimų arba esamų vaikų priežiūra. Tačiau problema ta, kad ši priežastis vyrams neretai atrodo nepakankama, jog polinkis į kelių partnerių turėjimą imtų ir pradingtų. Žinoma, žmonės, kurie yra tvirtai prisirišę ir turi išvystytą empatijos jausmą paprastai monogamiją „atlaiko“ gerai. Nepaisant to, mes vis dar turime stiprių nemonogamiškų norų.
Taigi, žvelgiant iš evoliucinės psichologijos perspektyvos, monogamija kaip ir tevystė yra natūrali. Tačiau norint gerai „įvaldyti“ monogamiją reikia plėtoti tarpusavio santykių įgūdžius.
Aišku, nereikėtų pamiršti, kad dalis mokslininkų monogamiją žmonėse vertina kaip visuomenės struktūrą, o ne natūralią būseną, sakydami, jog tikrai monogamiškas gyvūnas yra žąsis, kuri daugiau niekada nesiporuoja, net jei jos partneris yra nužudytas. Tuo tarpu žmonės yra itin smalsūs ir tai dažnai tampa akstinu veikti.
