Paralyžiuotas vyras negalėjo patikėti, kad E. Musko „čipas“ geba skaityti jo mintis
Amerikietis Nolandas Arbaughas tapo pirmuoju žmogumi, kuriam į smegenis buvo implantuotas lustas, gebantis jo mintis paversti kompiuterinėmis komandomis. Tokią inovaciją, kuri dar visai neseniai atrodė kaip mokslinės fantastikos dalis, sukūrė bendrovė „Neuralink“, priklausanti garsiajam milijardieriui Elonui Muskui.
Nuo 2016 m., kai patyrė sunkią traumą nardydamas ir liko paralyžiuotas nuo pečių žemyn, 30-metis vyras iš Arizonos prarado beveik visą savarankiškumą.
„Tu tiesiog nebeturi jokios kontrolės, jokio privatumo – esi priverstas pasikliauti kitais žmonėmis dėl absoliučiai visko“, – žurnalistams sakė N. Arbaughas[1].
Tačiau 2024 m. sausį jam buvo atlikta operacija, po kurios jo smegenyse pradėjo veikti specialus „čipas“, fiksuojantis neuronų impulsus. Šis lustas mintis apie judesius išverčia į aiškius kompiuterio veiksmus, pavyzdžiui, leidžia ekrane judinti pelės žymeklį. Pasak N. Arbaugho, ši nauja patirtis jam atrodė sunkiai suvokiama:
„Kai pirmą kartą po operacijos pamačiau ekrane, kad galiu kontroliuoti žymeklį tiesiog galvodamas apie pirštų judinimą, buvo sunku patikėti, kad tai vyksta iš tikrųjų.“
„Neuralink“ technologija grąžino paralyžiuoto vyro pomėgius, kurių neteko
Šiandien N. Arbaughas jau gali ne tik valdyti kompiuterį, bet ir žaisti šachmatais bei kompiuterinius žaidimus.
„Vaikystėje labai mėgau žaisti žaidimus, bet po traumos turėjau šio hobio atsisakyti. O dabar vėl žaidžiu ir netgi įveikiu savo draugus. Tai atrodo neįmanoma, bet iš tikrųjų tai vyksta“, – džiaugiasi jis.
Vis dėlto naujoji technologija nėra visiškai be trūkumų. Vienu metu N. Arbaugho lustas buvo iš dalies atsijungęs nuo smegenų, todėl jis visiškai prarado kontrolę.
„Tai buvo labai nerimą keliantis momentas, nežinojau, ar galėsiu dar kada nors naudoti lustą“, – prisimena jis.
Tiesa, problema buvo išspręsta patobulinus programinę įrangą, tačiau tai iškėlė klausimus dėl technologijos patikimumo.
Skeptikai perspėja, kad didžiausia „čipų“ grėsmė – privatumo praradimas
Nors lustas atveria naujų galimybių, kai kurie skeptiškai nusiteikę mokslininkai įspėja ir apie galimas rizikas. Pavyzdžiui, Anilas Sethas, Sasekso universiteto neuromokslų profesorius, įspėja, kad smegenų impulsų naudojimas kelia rimtų privatumo klausimų.
„Kai iš mūsų smegenų yra perduodama informacija, mes iš esmės atveriame prieigą ne tik prie mūsų veiksmų, bet ir prie mūsų minčių, įsitikinimų ir emocijų. Jei kažkas turi prieigą prie to, kas vyksta tavo galvoje, asmeninio privatumo praktiškai nebelieka“, – aiškino mokslininkas.
Tačiau N. Arbaughas dėl privatumo kol kas nesijaudina. Jis mato dar daugiau ateities galimybių – tikisi, kad ateityje lustas jam leis kontroliuoti vežimėlį ar net humanoidinį robotą.
Technologijos sparčiai tobulėja ir keičia pasaulį
Šios technologijos populiarumą iš dalies lemia garsiojo milijardieriaus E. Musko įtaka. Pats N. Arbaughas prieš ir po operacijos bendravo su E. Musku ir jaučiasi jam dėkingas, tačiau tvirtina, kad nelaiko lusto išskirtinai tik E. Musko įrenginiu, nes prie jo dirbo daugybė specialistų. Tačiau nepaisant N. Arbaugho dėkingumo ir entuziazmo, kai kurie ekspertai atsargiai vertina naujosios technologijos įtaką, teigdami, jog E. Musko žinomumas ir gebėjimas pritraukti dėmesį gali trukdyti objektyviai įvertinti technologijos poveikį.
Kartu rinkoje konkuruoja ir kitos kompanijos. Pavyzdžiui, „Synchron“ kuria mažiau invazinius įrenginius, kurie implantuojami per kaklo veną ir patenka į smegenis kraujagyslėmis. Jų lustai taip pat leidžia mintimis valdyti įvairius įrenginius, o kai kurie pacientai jau netgi virtualiai keliauja į egzotiškas pasaulio vietas.
Verta paminėti, kad N. Arbaugho sutartyje numatyta, jog jis naudosis lustu šešerius metus. Kas nutiks vėliau – kol kas nėra aišku. Nepaisant to, jis tiki, kad tai tik pradžia, o ateityje ši technologija gali padėti ne tik jam, bet ir daugybei kitų žmonių:
„Mes taip mažai žinome apie smegenis, o ši technologija suteikia galimybę suprasti jas kur kas geriau.“
