<h2>Istorinis atradimas aptiktas tiesiog namų kieme</h2>
<p>Tarptautinė tyrėjų komanda vieno portugalo kieme iškasė galimai didžiausio Europoje kada nors rasto dinozauro liekanas.</p>
<blockquote>
<p>Pirminiais spėjimais manoma, kad fosilija yra brachiozauras zauropodas, kuris galėjo būti 12 metrų aukščio ir 25 metrų ilgio[1].</p>
</blockquote>
<p>Vyras iš Pombalo miesto Portugalijoje pirmą kartą pastebėjo įtartinų kaulų fragmentus dar 2017 m., tiesiog tvarkydamas savo namų sklypą, kai vykdė statybų ir remonto darbus.</p>
<p>Tuomet jis apie neaiškios kilmės radinį pranešė vietos pareigūnams, tačiau nesitikėjo, kad aptikti kaulai taps istorinės svarbos įvykiu.</p>
<p>Šio mėnesio pradžioje Ispanijos ir Portugalijos paleontologai daugiau nei savaitę dirbo šioje vietoje ir atkasė galimai didžiausio žemyne kada nors atrasto zauropodo dinozauro liekanas.</p>
<p>Zauropodai buvo milžiniški augalais mintantys keturkojai dinozaurai, savo ilgais kaklais primenantys žirafas, tačiau dėl didžiulio kūno sudėjimo atrodantys it neaiškios kilmės pabaisos.</p>
<p>Ši dinozaurų rūšis Žemėje klajojo prieš maždaug 160–100 mln. metų, tačiau rūšis galutinai išnyko per kreidos ir paleogeno periodus.</p>
<h2>Didžiulės svarbos įvykis mokslininkams</h2>
<p>Istorija Portugalijoje prasidėjo 2017 m., kai vyras tiesiog vykdydamas statybos darbus Pombalo mieste esančio sklypo teritorijoje netikėtai aptiko keletą suakmenėjusių kaulų fragmentų.</p>
<p>Nustebęs dėl tokio atradimo savo sklype, jis nieko nelaukęs susisiekė su tyrėjų komanda, kuri tais pačiais metais atliko pirmuosius kasinėjimus[ref t-2].</p>
<p>O išsamūs darbai prasidėjo visiškai neseniai, 2022 m. rugpjūčio 1–10 dienomis. Į vietą atvykę portugalų ir ispanų paleontologai atkasė galbūt didžiausio Europoje rasto zauropodo dinozauro liekanas.</p>
<p>Šie dinozaurai kaip rūšis yra laikomi vienais didžiausių kada nors Žemėje egzistavusių padarų. Jie buvo žolėdžiai, keturkojai, turintys ilgą kaklą ir uodegą.</p>
<blockquote>
<p>„Neįprasta rasti visus tokio gyvūno kaulius, juolab tokioje padėtyje, išlaikančius savo pirminę anatominę padėtį. Toks išlikimo būdas yra palyginti neįprastas Portugalijos viršutinės juros periodo dinozaurų, ypač zauropodų, fosilijose", – situaciją komentuoja Lisabonos universiteto Gamtos mokslų fakulteto doktorantūros tyrėja Elisabete Malafaia.</p>
</blockquote>
<p>Iki šiol atradimo vietoje jau yra surinktas svarbus ašinio skeleto elementų rinkinys, kurį sudaro galimo brachiozauro zauropodo dinozauro stuburo slanksteliai ir šonkauliai. </p>
<p>Fosilijų išlikimo ypatybės ir jų išsidėstymas rodo, kad teritorijoje galimai slypi ir daugiau kitų šio gyvūno skeleto dalių. Ekspertai skelbia, kad dinozauro kaulus pastebėjusio vyro sklype bus vykdomi ir tolimesni kasinėjimai. </p>
<blockquote>
<p>„Monte Agudo paleontologinėje vietovėje atlikti tyrimai patvirtina, kad Pombalo regionas yra svarbus vėlyvosios juros stuburinių fosilijų radimvietė, kurioje pastaraisiais dešimtmečiais aptikta daug medžiagos, labai svarbios siekiant pažinti žemyninę fauną, gyvenusią Pirėnų pusiasalyje maždaug prieš 145 mln. metų", – priduria mokslininkė E. Malafaia.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/daniel-k-cheung-wjuwxfipidc-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Aptikta fosilija – didžiausio Europoje gyvenusio dinozauro</h2>
<p>Zauropodai yra didžiausi iš visų kada nors Europoje egzistavusių sausumos gyvūnų. Jie gyveno juros ir kreidos periodais. Mažiausių šių dinozaurų ilgis siekė 10 m., o ūgis – iki 38 m[2].</p>
<p>Šiems dinozaurams buvo būdinga nedidelė galva, ilgas kaklas, storos kojos, žemas kūnas. Jie vaikščiojo keturiomis ir tikriausiai buvo nerangūs. Pats pavadinimas „zauropodas" graikiškai reiškia „driežo koja"[3].</p>
<p>Pirmieji tikrieji zauropodai atsirado maždaug prieš 200 mln. metų, o savo išsivystymo piką pasiekė juros periodo pabaigoje, prieš 150 milijonų metų.</p>
<blockquote>
<p>Zauropodai buvo tikros valgymo mašinos: suaugę kasdien turėjo suvalgyti šimtus kilogramų augalų ir lapų.</p>
</blockquote>
<p>Vis tik apie šiuos padarus informacijos stokojama. Mokslininkai šiandien net nesutaria, ar zauropodai buvo šiltakraujai, ar šaltakraujai, kaip šiuolaikiniai ropliai.</p>
<p>Dažniausiai vyrauja nuomonė, kad zauropodai buvo šaltakraujai homeotermai: gebėjo išlaikyti beveik pastovią kūno temperatūrą, dienomis sušildami, o naktimis atvėsindami savo milžiniškus kūnus.</p>
<p>Mokslininkams apie šiuos dinozaurus sužinoti daugiau trukdo ir tai, kad dėl tokio dydžio išlikusių skeletų praktiškai neaptinkama. Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad šių dinozaurų fosilijos dažnai randamos be galvų ar kitų galūnių. </p>
<p>Dėl to, kyla neaiškumų ir dėl gyvūnų rūšies. Kai prieš daugiau nei šimtą metų buvo atrasti pirmieji zauropodų kaulai, paleontologai manė, kad jie priklauso senoviniams banginiams.</p>
<p>Dėl to kurį laiką šie gyvūnai vaizduoti kaip tikros vandens pabaisos ir net buvo siejami su garsiosios Lochneso pabaisos kilme.</p>
<p>Kaip rūšis zauropodai galutinai išnyko prieš maždaug 65 mln. metų, per kreidos ir paleogeno periodus.</p>
