VSD prašė iki 7 mln. eurų ir daugiau, tačiau Vyriausybė numatė 4 mln.: premjeras įspėja dėl valstybės finansų

Žvalgybos tarnybai trūksta pareigūnų, tačiau visų finansinių lūkesčių patenkinti nežadama

Lietuvos valstybės saugumo departamentui (VSD) kitąmet planuojama skirti papildomus 4 mln. eurų, tačiau ši suma gerokai mažesnė už didžiausius institucijos išsakytus finansavimo lūkesčius. Premjeras Mindaugas Sinkevičius pripažįsta, kad šalies saugumo tarnyboms trūksta dešimčių pareigūnų, o didžioji papildomų lėšų dalis veikiausiai būtų skirta darbo užmokesčiui. Vis dėlto Vyriausybės vadovas pabrėžia, kad sprendžiant dėl didesnio finansavimo būtina atsižvelgti į bendrą valstybės finansinę padėtį.

Diskusijos dėl VSD finansavimo vyksta tuo metu, kai Lietuva planuoja daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų išlaidų krašto apsaugai, tačiau kartu susiduria su augančiu biudžeto deficitu ir valstybės skola. Pagal Vyriausybės patvirtintą 2027 metų biudžeto projektą valdžios sektoriaus deficitas turėtų siekti 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o 2028 metais valstybės skola, prognozuojama, jau viršys pusę šalies BVP.

VSD norėjo daugiau milijonų: premjeras atskleidė numatytą sumą

Penktadienį žurnalistams kalbėjęs premjeras M. Sinkevičius atskleidė, kad su Valstybės saugumo departamento vadovybe dėl papildomo finansavimo buvo susitikta ne kartą.

Pasak jo, institucijos išsakyti poreikiai buvo gerokai didesni už šiuo metu biudžeto projekte numatytą sumą.

„Ta ambicija galbūt nėra visiškai kukli. Ne kartą buvome susitikę su VSD vadovais. Ir (jų – ELTA) lūkestis buvo (padidinti papildomą finansavimą – ELTA) nuo mažiausio galimo skaičiaus – 2,6 mln. iki 7 mln. eurų ir daugiau. Šiai dienai, jeigu teisingai pamenu, numatyta 4 mln. eurų papildomai“, – sakė premjeras.

Taigi Vyriausybės siūlomi 4 mln. eurų viršija mažiausią VSD nurodytą papildomo finansavimo poreikį, tačiau nesiekia didesnės institucijos pageidautos sumos.

Vis dėlto tai dar nėra galutinis sprendimas – 2027 metų valstybės biudžeto projektą turės svarstyti ir patvirtinti Seimas.

Tarnyboms trūksta dešimčių pareigūnų

Viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių VSD siekia didesnio finansavimo, yra personalo komplektavimo sunkumai.

Premjero teigimu, Lietuvos saugumo tarnyboms reikalingi papildomi darbuotojai, todėl didesnė numatyto finansavimo dalis veikiausiai būtų skiriama darbo užmokesčiui.

„Dešimtys pareigūnų reikalingi mūsų tarnyboms. Pasakyti, kad nieko nėra daroma, neišeina. Kad gali būti galbūt daugiau daroma, turbūt galima apie tai kalbėti. (…) Bet turime vertinti viso biudžeto kontekstą“, – teigė M. Sinkevičius.

Premjeras pripažįsta, kad papildomos investicijos į institucijų personalą yra reikalingos, tačiau kartu pabrėžia, jog valstybės galimybės finansuoti visus poreikius nėra neribotos.

Konkretaus neužimtų pareigybių skaičiaus ar planuojamų priimti naujų VSD darbuotojų skaičiaus premjeras nenurodė.

Daugiau pinigų prašo ne tik žvalgyba

VSD nėra vienintelė institucija, siekianti didesnio finansavimo iš kitų metų valstybės biudžeto.

M. Sinkevičiaus teigimu, papildomų lėšų tikisi ir statutiniai pareigūnai, teisėjų korpusas bei Nacionalinė teismų administracija.

Tai reiškia, kad Vyriausybei tenka derinti skirtingų valstybės institucijų poreikius, kartu siekiant neviršyti finansinių galimybių.

Premjeras perspėja, kad pernelyg dideli įsipareigojimai ateityje gali sukelti rimtų problemų.

„Bet ir vėl, atliepdami tuos lūkesčius, turime uždavinį – nepasileisti tiek, kad tas paskui procesas mūsų fiskalinės situacijos būtų nebetvarus ir nebesuvaldomas arba vėliau reikalautų radikalių sprendimų, kurių nė viena turbūt valdžia nepageidautų“, – sakė Vyriausybės vadovas.

Pasak premjero, papildomo finansavimo klausimai turi būti sprendžiami vertinant visą valstybės biudžetą, o ne tik atskirų institucijų poreikius.

Biudžeto deficitas viršys 3 procentų ribą

Diskusijos dėl papildomų milijonų VSD vyksta tuo metu, kai 2027 metų valstybės biudžeto projekte numatomas didelis valdžios sektoriaus deficitas.

Pagal Vyriausybės patvirtintą projektą kitąmet jis turėtų siekti 3,8 proc. BVP ir viršyti 3 proc. Mastrichto kriterijaus ribą.

Neįskaitant europinės išlygos dėl karinių įsigijimų, kuriai numatyta 1,5 proc. BVP, deficitas kitąmet turėtų sudaryti 4,8 proc. BVP.

Valstybės skola, prognozuojama, pasieks 48,2 proc. BVP.

Dar didesnis valstybės skolos augimas numatomas 2028 metais. Pagal pateiktas prognozes ji turėtų pasiekti 50,7 proc. BVP ir viršyti pusę šalies bendrojo vidaus produkto.

Tais metais valdžios sektoriaus deficitas prognozuojamas 4,6 proc. BVP, o neįskaitant karinių išlaidų išlygos – 4,7 proc.

Šie rodikliai yra vienas svarbiausių argumentų, kodėl Vyriausybė pabrėžia būtinybę atsargiai vertinti papildomus valstybės išlaidų įsipareigojimus.

Krašto apsaugai – daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų

Nors VSD papildomo finansavimo poreikiai nebus visiškai patenkinti pagal didžiausius institucijos lūkesčius, saugumas išlieka vienu svarbiausių 2027 metų biudžeto prioritetų.

Pagal Vyriausybės patvirtintą projektą Krašto apsaugos ministerijos asignavimai kitąmet turėtų sudaryti 5 proc. BVP, arba daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų.

Tai reikšminga valstybės biudžeto dalis, numatyta šalies gynybos poreikiams.

Kartu biudžeto projekte suplanuotos ir kitos didelės išlaidos. Pavyzdžiui, Šeimos paketo priemonėms ketinama skirti 150 mln. eurų.

Taigi Vyriausybė siekia finansuoti ne tik krašto apsaugą ir saugumo institucijas, bet ir socialinės politikos priemones bei kitus valstybės įsipareigojimus.

Pareigūnų atlyginimams – papildomi 45,3 mln. eurų

Kitų metų biudžeto projekte taip pat numatytas papildomas finansavimas statutinių pareigūnų darbo užmokesčiui.

Tam ketinama skirti 45,3 mln. eurų.

Atlyginimus planuojama didinti ugniagesiams, policijos pareigūnams, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT), Kalėjimų tarnybos, Probacijos tarnybos ir Muitinės departamento pareigūnams.

Taip pat numatomas darbo užmokesčio didinimas aplinkos apsaugos pareigūnams.

Šios lėšos yra platesnio valstybės institucijų finansavimo plano dalis, kuriuo siekiama didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus ir užtikrinti tarnybų veiklą.

Vis dėlto premjeras pabrėžia, kad net ir didinant finansavimą ne visus institucijų lūkesčius pavyks patenkinti.

Galutinį sprendimą dėl milijonų priims Seimas

Vyriausybei pritarus 2027 metų valstybės biudžeto projektui, tolesnis jo svarstymas vyks Seime.

Būtent parlamentas turės priimti galutinį sprendimą dėl valstybės pajamų, išlaidų ir asignavimų atskiroms institucijoms.

Kol kas VSD numatyti papildomi 4 mln. eurų, tačiau galutinė suma priklausys nuo patvirtinto biudžeto.

Premjero pasisakymai rodo, kad Vyriausybė pripažįsta papildomo finansavimo poreikį žvalgybos ir kitoms saugumo institucijoms, tačiau kartu siekia išvengti pernelyg spartaus valstybės išlaidų augimo.

Artėjantis biudžeto svarstymas parodys, ar Seimas pritars Vyriausybės pasiūlymui, ar papildomo finansavimo VSD klausimas dar bus keliamas iš naujo.

ELTA. (2026 m. spalio 16 d.). Pranešimas apie Valstybės saugumo departamento finansavimą ir premjero Mindaugo Sinkevičiaus komentarus dėl 2027 metų valstybės biudžeto projekto. „Lietuvos rytas“. (2026 m. spalio 16 d.). M. Sinkevičius: lėšos gynybai svarbios, bet ne paskutinėje vietoje ir visuomenės poreikiai. https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2026/10/16/news/m-sinkevicius-lesos-gynybai-svarbios-bet-ne-paskutineje-vietoje-ir-visuomenes-poreikiai-44495840