Vyriausybė atskleidė, kas laukia 2027 metais: didesnės pensijos, algos ir naujas mokestis sergantiems

Kitų metų biudžete – milijardai gynybai, didesnės išmokos ir mažiau pinigų keliams

Didesnės pensijos ir atlyginimai, milijardai eurų gynybai, tačiau mažiau pinigų keliams ir nauji mokesčiai – tokius pokyčius Vyriausybė numatė 2027 metų biudžeto projekte. Nors daliai gyventojų žadamos didesnės išmokos, energetikos ministras jau įspėja apie šimtus milijonų eurų siekiantį finansavimo trūkumą. Penktadienį Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės, savivaldybių, „Sodros“ ir sveikatos draudimo fondo biudžetų projektams, tačiau galutinį sprendimą dar turės priimti Seimas.

Valstybės išlaidos artės prie 28 mlrd. eurų

Penktadienį posėdžiavusi Vyriausybė pritarė 2027 metų biudžetų projektams, kuriuose numatomas valstybės pajamų ir išlaidų augimas, didesnis finansavimas socialinėms reikmėms bei krašto apsaugai.

Planuojama, kad valstybės biudžeto pajamos kartu su Europos Sąjungos lėšomis kitąmet sieks 22,2 mlrd. eurų. Tai būtų 5,2 proc. daugiau nei šiemet.

Tuo metu valstybės biudžeto išlaidos turėtų išaugti iki 27,9 mlrd. eurų – 1,3 proc. daugiau nei 2026 metais.

Finansų ministras Taurimas Valys Vyriausybės posėdyje pabrėžė, kad svarbiausias biudžeto pajamų augimo veiksnys išlieka gyventojų vartojimas.

„Vartojimo augimas išlieka pagrindiniu biudžeto pajamų šaltiniu“, – sakė ministras.

Savivaldybių biudžetai, neskaičiuojant Europos Sąjungos lėšų, turėtų augti 10,6 proc. ir pasiekti 8,14 mlrd. eurų.

Tačiau kartu su didėjančiomis išlaidomis augs ir valstybės finansiniai įsipareigojimai.

Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sieks 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Tai viršytų Europos Sąjungos šalims taikomą Mastrichto kriterijų, pagal kurį valdžios sektoriaus deficitas paprastai neturėtų viršyti 3 proc. BVP.

Valdžios sektoriaus skola, kaip prognozuojama, pasieks 48,2 proc. BVP, tačiau išliks mažesnė už 60 proc. Mastrichto kriterijaus ribą.

Gynybai – daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų

Vienas didžiausių kitų metų biudžeto prioritetų išlieka krašto apsauga.

Gynybos finansavimui siūloma skirti daugiau nei 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. šalies BVP.

Nors pinigine išraiška krašto apsaugos sistemos biudžetas būtų keliasdešimčia milijonų eurų didesnis nei šiemet, jo dalis nuo bendrojo vidaus produkto sumažėtų.

Finansų ministras T. Valys aiškino, kad tai nereiškia realaus gynybos finansavimo mažinimo.

„Dydis pats visas nesumažėja, tik procentaliai šiek tiek koreguojasi, bet paties dydžio mes nemažiname“, – teigė ministras.

Taigi gynybos finansavimas eurais didėtų, tačiau dėl augančios šalies ekonomikos jo procentinė dalis būtų mažesnė.

Mokytojams ir pareigūnams žadamos didesnės algos

2027 metų biudžeto projekte numatytas papildomas finansavimas viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams.

Vyriausybė siūlo maždaug 7,5 proc. didinti mokytojų, statutinių pareigūnų ir kultūros darbuotojų darbo užmokestį.

Taip pat planuojama apie 5,7 proc. didinti teisėjų padėjėjų ir teismo sekretorių atlyginimus.

Šiems pokyčiams įgyvendinti papildomai reikėtų apie 315,4 mln. eurų.

Dar viena biudžeto dalis skirta šeimoms.

Premjero Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės inicijuotam šeimos priemonių paketui numatoma apie 150 mln. eurų.

Šios lėšos būtų skirtos vaiko priežiūros ir užimtumo garantijoms, papildomai paramai jaunoms šeimoms įsigyjant būstą, didesnėms pensijų garantijoms vaikus auginantiems asmenims bei vadinamajam pradinuko krepšeliui.

Vis dėlto konkreti šių priemonių taikymo tvarka priklausys nuo galutinių teisės aktų sprendimų.

Keliams numatyta mažiau pinigų

Nors daliai valstybės sričių finansavimas didėtų, keliams kitąmet numatoma skirti mažiau lėšų.

Pagal Vyriausybės patvirtintą projektą, finansavimas keliams sumažėtų nuo maždaug 815,5 mln. eurų šiemet iki 749,3 mln. eurų 2027 metais.

Tai reikštų maždaug 66,2 mln. eurų mažesnį finansavimą.

Tiesa, nacionalinės lėšos kelių priežiūrai turėtų augti.

Bendras finansavimas mažėtų dėl mažesnių Europos Sąjungos lėšų, nes artėja dabartinio daugiamečio ES biudžeto laikotarpio pabaiga.

Energetikos ministras pasigedo šimtų milijonų eurų

Vyriausybės posėdyje diskusijų sukėlė energetikos sektoriaus finansavimas.

Energetikos ministras Lukas Savickas išreiškė susirūpinimą, kad energetikos sektorius nepateko tarp sričių, kurioms numatytas reikšmingesnis finansavimo didinimas.

Pasak jo, nors darbo užmokesčio fondas didėja, kiti energetikos sektoriaus poreikiai lieka nepakankamai finansuojami.

Ypač daug klausimų ministrui kelia vadinamojo audrų paketo finansavimas.

Šis paketas susijęs su energetikos infrastruktūros atsparumo stiprinimu, siekiant geriau pasirengti ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams ir jų sukeliamiems sutrikimams.

Ministro teigimu, iki 2030 metų šioms priemonėms reikėtų maždaug pusės milijardo eurų.

Tačiau dabartiniame biudžeto projekte, jo vertinimu, numatyta tik šiek tiek daugiau nei 20 mln. eurų.

„Vien tam, kad galėtume užtikrinti Vyriausybės pasitarime patvirtintą audrų paketo finansavimą, jis reikalauja pusės milijardo eurų iki 2030 metų, tai yra reikšmingas indėlis, o dabartiniame biudžete kol kas rasta tik šiek tiek daugiau nei, grubiai sakant, 20 milijonų iš reikiamo poreikio“, – kalbėjo L. Savickas.

Energetikos ministras siūlė svarstyti papildomo skolinimosi galimybes, kurios leistų finansuoti energetikos infrastruktūros saugumo ir atsparumo stiprinimą.

Pasak jo, Europos Komisijos sprendimai sudaro galimybes valstybėms plėsti tam tikras nacionalines išlaidas, susijusias su gynyba ir energetikos infrastruktūra.

L. Savicko nuomone, pasinaudojimas tokiomis galimybėmis galėtų padėti užtikrinti reikiamą finansavimą.

Tačiau finansų ministras T. Valys paaiškino, kad papildomos sumos į biudžeto projektą kol kas neįtrauktos, nes jos padidintų deficitą.

„Yra galimybės tai daryti, bet mes negalėjome šitos sumos įtraukti, nes tai papildomai didintų deficitą. Kadangi mes dar nesam nusprendę, ar tą galimybe naudosimės, dėl to ji neįtraukta į šitą projektą“, – sakė finansų ministras.

Anot jo, galimybė skolintis nėra užblokuota, tačiau dėl jos panaudojimo dar turėtų būti priimtas atskiras Vyriausybės sprendimas.

Senatvės pensijos turėtų didėti iki 825 eurų

Kartu su valstybės biudžetu Vyriausybė patvirtino ir perteklinį 2027 metų „Sodros“ biudžeto projektą.

Numatoma, kad jo pajamos sieks 11,286 mlrd. eurų – 4,5 proc. mažiau nei prognozuojamas šių metų rezultatas.

Tuo metu išlaidos turėtų augti 11,3 proc. iki 9,845 mlrd. eurų.

Didžiausią išlaidų augimo dalį lemtų didėjančios pensijos ir kitos socialinio draudimo išmokos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė Vyriausybės posėdyje pabrėžė, kad kitąmet numatomas reikšmingas senatvės pensijų augimas.

Vidutinė senatvės pensija turėtų didėti 78 eurais, arba 10,4 proc., ir pasiekti 825 eurus.

Turintiesiems būtinąjį stažą vidutinė pensija didėtų 88 eurais, arba 10,9 proc., iki 895 eurų.

Finansų ministro T. Valio teigimu, šie pokyčiai paliestų apie 659 tūkst. žmonių.

Pensijų indeksavimo koeficientas kitąmet siektų 1,0908, tai yra 9,08 proc.

Bendrosios ir individualiosios pensijų dalių indeksavimui numatoma skirti 645 mln. eurų.

Papildomam individualiosios pensijos dalies indeksavimui būtų skirta dar 70,5 mln. eurų.

Iš viso pensijoms kitąmet planuojama išleisti 7,802 mlrd. eurų – 12,7 proc. daugiau nei šiemet.

Pensijų išlaidos sudarytų net 79,2 proc. visų „Sodros“ biudžeto išlaidų.

Prognozuojama, kad vidutinės senatvės pensijos ir vidutinio šalies darbo užmokesčio santykis pasieks 48,1 proc. – 1,4 procentinio punkto daugiau nei šiemet.

„Sodros“ biudžetas išliktų perteklinis

Nors pensijoms ir kitoms socialinėms išmokoms būtų skiriama daugiau lėšų, „Sodros“ biudžetas kitąmet išliktų perteklinis.

Planuojama, kad pajamos viršys išlaidas 1,441 mlrd. eurų.

Tačiau dalį šios sumos sudarys ne įprastos socialinio draudimo pajamos.

Numatoma gauti 165,9 mln. eurų rezervinio fondo palūkanų ir apie 560 mln. eurų iš antrosios pensijų kaupimo pakopos fondų grįžtančių lėšų.

Neįskaičiuojant šių sumų, „Sodros“ biudžeto perviršis siektų apie 714 mln. eurų.

Didėtų ir kitos socialinio draudimo išlaidos.

Ligos socialiniam draudimui numatoma skirti 685 mln. eurų – 7,3 proc. daugiau nei 2026 metais.

Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms būtų skirta 523,7 mln. eurų, arba 6,8 proc. daugiau.

Nedarbo draudimo išlaidos siektų 612,1 mln. eurų – 3,6 proc. daugiau nei šiemet.

Vidutinė nedarbo išmoka turėtų didėti 6,7 proc. ir pasiekti 635 eurus.

Sveikatos apsaugai – beveik 4,9 mlrd. eurų

Vyriausybė taip pat pritarė 2027 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektui.

Numatoma, kad PSDF pajamos sieks 4,863 mlrd. eurų – 12,9 proc. daugiau nei šiemet.

Fondo išlaidos turėtų augti 10,5 proc. iki 4,76 mlrd. eurų.

Planuojamas PSDF rezervas siektų beveik 873 mln. eurų.

Didelę fondo finansavimo dalį sudarytų dirbančiųjų mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, kurias administruoja „Sodra“.

Taip pat numatoma daugiau nei 1,4 mlrd. eurų valstybės biudžeto įmokų už valstybės lėšomis draudžiamus gyventojus.

Prognozuojama, kad tokių gyventojų kitąmet bus apie 1,39 mln.

Už kiekvieną jų valstybė per metus sumokėtų 1 009,9 euro – 29,4 proc. daugiau nei 2026 metais, kai ši suma siekia 780,69 euro.

Naujovė sergantiems darbuotojams: siūloma apmokestinti pirmąsias dvi ligos dienas

Vienas svarbesnių Vyriausybės patvirtintų siūlymų susijęs su ligos išmokų apmokestinimu.

Sveikatos apsaugos ministerija siūlo nuo 2027 metų privalomojo sveikatos draudimo įmokomis apmokestinti ir tas ligos išmokas, kurias už pirmąsias dvi darbuotojo nedarbingumo dienas moka darbdavys.

Šiuo metu pirmąsias dvi ligos dienas apmoka darbdavys, o nuo trečiosios ligos dienos išmokas moka „Sodra“.

„Sodros“ mokamoms ligos išmokoms PSD įmokų tarifas jau taikomas.

Pagal siūlomus pakeitimus, darbdavio mokamoms ligos išmokoms taip pat būtų taikomas 6,98 proc. PSD įmokos tarifas.

Skaičiuojama, kad dėl šio pakeitimo PSDF biudžetas papildomai gautų apie 8 mln. eurų per metus.

Naujoji tvarka būtų taikoma samdomiems darbuotojams, taip pat politikams, valstybės tarnautojams, vidaus tarnybos pareigūnams ir profesinės karo tarnybos kariams.

Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, toks pakeitimas suvienodintų PSD įmokų mokėjimo tvarką ir padarytų ją teisingesnę.

Vis dėlto tai kol kas tik siūlymas, kuris būtų įgyvendintas priėmus atitinkamas Sveikatos draudimo įstatymo pataisas.

Galutinį sprendimą priims Seimas

Nors Vyriausybė pritarė 2027 metų biudžetų projektams, jie dar nėra galutinai patvirtinti.

Valstybės, savivaldybių, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų projektai bus teikiami svarstyti Seimui.

Parlamentarai galės siūlyti pakeitimus, o galutiniai sprendimai dėl kitų metų finansavimo paprastai priimami gruodžio mėnesį.

Todėl numatomi pensijų, atlyginimų ir išmokų pokyčiai, taip pat atskirų sričių finansavimo dydžiai dar gali būti koreguojami.

BNS. (2026 m. spalio 16 d.). Vyriausybė pritarė 2027 metų valstybės, „Sodros“, PSDF biudžetų projektams, teikia juos Seimui (dar papildytas).

https://bns.lt/naujiena/vyriausybe-pritare-2027-metu-valstybes-sodros-psdf-biudzetu-projektams-teikia-juos-seimui-dar-papildytas-lhnfv5g0