Lietuvos biudžete – 800 mln. eurų dilema: premjeras atskleidė, ko atsisakyti neketina

Valstybės išlaidos augs

Valstybės biudžete – šimtai milijonų eurų papildomų išlaidų, o skola ir toliau augs. Vyriausybė 2027 metais planuoja viršyti Europos Sąjungos nustatytą biudžeto deficito ribą, tačiau premjeras Mindaugas Sinkevičius trauktis neketina. Jo teigimu, norint laikytis fiskalinės drausmės reikalavimų, tektų atsisakyti net 800 mln. eurų išlaidų. Premjeras atskleidė, kam numatomi didžiausi pinigai ir kodėl nesutinka jų mažinti.

Interviu BNS ministras pirmininkas gynė kitų metų valstybės biudžeto projektą ir atmetė opozicijos kritiką, kad didėjančios išlaidos bei valstybės skola gali apsunkinti būsimų valdžių galimybes finansuoti viešąsias paslaugas.

Pasak M. Sinkevičiaus, Vyriausybė siekia vienu metu įgyvendinti du svarbiausius tikslus – stiprinti šalies gynybą ir užtikrinti gyventojų socialinį saugumą.

Biudžeto deficitas viršys nustatytą ribą

Vyriausybės rengiamame 2027 metų valstybės biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) sieksiantis valdžios sektoriaus deficitas.

Tai viršytų Mastrichto kriterijuose nustatytą 3 proc. BVP ribą, taikomą euro zonos valstybėms.

Premjeras pripažino, kad reikšmingo deficito sumažinimo tikėtis sudėtinga, nes didžioji dalis papildomų išlaidų susijusi su socialiniais įsipareigojimais ir valstybės saugumu.

Jo teigimu, norint pasiekti 3 proc. deficito ribą, reikėtų atsisakyti maždaug 800 mln. eurų planuojamų išlaidų.

„Tobulam, siektinam rezultatui, jeigu mes trūks plyš norim 3 procentų deficito, reikia rasti būdų atsisakyti 800 milijonų išlaidų. Ant stalo didžiuliai klausimai su didžiule atsakomybe: kariuomenė, visuomenė… Ką mes norim skriaust? Aš neplanuoju nieko skriaust“, – BNS sakė M. Sinkevičius.

Premjeras taip pat nurodė, kad, jo turimais duomenimis, šiemet fiskalinės drausmės reikalavimų nesilaiko arba su jų laikymusi susiduria 12 euro zonos valstybių.

Pensijoms – 745 mln., mokytojams – 245 mln. eurų

Didžiausią papildomų biudžeto išlaidų dalį sudarys socialinių išmokų ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų augimas.

Premjeras atskleidė, kokioms sritims numatomos papildomos lėšos:

● Pensijų didinimui – 745 mln. eurų.

● Švietimo sektoriui, įgyvendinant ankstesnius susitarimus – 245 mln. eurų.

● Šeimoms skirtam priemonių paketui – 150 mln. eurų.

● Statutinių pareigūnų atlyginimams – 45 mln. eurų.

● Kultūros sektoriaus darbuotojų atlyginimams – daugiau kaip 20 mln. eurų.

● Valstybės lėšomis draudžiamų asmenų privalomajam sveikatos draudimui – papildomai 172 mln. eurų.

Prie šių išlaidų prisidės ir didėjantis krašto apsaugos finansavimas.

M. Sinkevičius pabrėžė, kad dalis išlaidų didėja automatiškai, nes pensijų indeksavimas jau numatytas teisės aktuose, o susitarimai dėl atlyginimų augimo buvo sudaryti anksčiau.

„Pensijų indeksavimas yra paveldas, tai yra užprogramuota“, – aiškino premjeras.

Pasak jo, pasikeitus Vyriausybei valstybės prisiimti įsipareigojimai negali būti tiesiog pamiršti.

Premjeras taip pat atkreipė dėmesį į statutinių pareigūnų padėtį, perspėdamas, kad nepakankamas darbo užmokestis skatina žmones palikti tarnybą.

„Aš negaliu pasakyt statutiniams pareigūnams: „Žinot, kariuomenei algos auga, o jūs kentėkit ir toliau, na ir nieko tokio, kad jūsų pareigūnai išeina iš policijos dirbti į „Barborą“ vairuotojais ir čia man viskas faina“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

„Socdemai taip nesielgia“

Reaguodamas į kritiką, kad socialdemokratų valdžia didina išlaidas negalvodama apie ilgalaikes pasekmes, M. Sinkevičius tikino, jog toks vertinimas neatitinka tikrovės.

„Socdemai taip nesielgia. Socdemai elgiasi atsakingai, nes neveikia iš logikos, kad mes šitą kadenciją atidirbsim, o paskiau sėdėsim opozicijoj ir kritikuosim“, – sakė jis.

Premjero teigimu, dabartiniai sprendimai priimami atsižvelgiant į išskirtinę geopolitinę padėtį.

Jis priminė, kad Lietuva yra rytiniame NATO flange, todėl gynybos stiprinimas yra ne tik finansinis, bet ir valstybės išlikimo klausimas.

„Jeigu mes dabar norim būti tvarūs, taupūs ir fiskališkai pagirtini, o nenorim atliepti grėsmių, kurios yra, tai gal ateis laikas, neduok Dieve, ir mums tų problemų fiskalinių nebereiks spręst?“ – svarstė premjeras.

M. Sinkevičius teigė nenorintis rinktis tarp kariuomenės finansavimo ir gyventojų gerovės.

Ar ateityje teks didinti mokesčius?

Vienas svarbiausių klausimų – kaip valstybė tvarkysis su augančia skola ir jos aptarnavimo išlaidomis.

Premjeras pripažino, kad ilgalaikėje perspektyvoje gali tekti priimti sudėtingus sprendimus, tačiau šiuo metu mokesčių didinimą arba socialinių įsipareigojimų stabdymą jis laiko kraštutinėmis priemonėmis.

Vyriausybė pirmiausia tikisi spartesnio ekonomikos augimo, didesnio biudžeto pajamų surinkimo ir efektyvesnio valstybės institucijų darbo.

M. Sinkevičius taip pat kalbėjo apie galimą viešojo sektoriaus įstaigų optimizavimą ir biurokratinių kliūčių verslui mažinimą.

Vis dėlto jis neatmetė, kad iki 2028 metų gali prireikti nepopuliarių sprendimų, jeigu ekonominės aplinkybės pablogėtų.

„Gali būti, kad pakeliui iki 2028-ųjų gali tekti imtis ir nepopuliarių sprendimų, ir to mes, jeigu tai bus neišvengiama, nevengsim“, – sakė Vyriausybės vadovas.

Papildomą spaudimą biudžetui kelia ir visuomenės senėjimas – mažėjant darbingo amžiaus gyventojų daliai, didėja pensijų bei kitų socialinių išmokų finansavimo poreikis.

Svarsto, ką daryti dėl degalų akcizų

Interviu premjeras taip pat užsiminė apie galimus degalų akcizų pokyčius.

Pasak jo, šiais metais Vyriausybė neplanuoja mažinti kuro akcizo ar grąžinti pridėtinės vertės mokesčio lengvatos šildymui.

M. Sinkevičius aiškino, kad akcizo sumažinimas turėtų reikšmingą poveikį biudžeto pajamoms.

Jo pateiktais skaičiavimais, 10 centų už litrą akcizo sumažinimas, įvertinus PVM, degalus atpigintų maždaug 12 centų, tačiau valstybei kas mėnesį kainuotų apie 20 mln. eurų.

Vis dėlto Vyriausybė svarsto, kaip sušvelninti nuo 2027 metų sausio 1 dienos numatytą akcizų didinimą.

„Modeliuojam įvairias situacijas. Aš manau, kad bus laikas jas pristatyti, dar ir koalicinės diskusijos vyksta“, – sakė premjeras.

Pripažino turėjęs pastabų ministrams

M. Sinkevičius interviu kalbėjo ir apie Vyriausybės komandos darbą.

Paklaustas apie kritiką finansų ministrui Taurimui Valiui, premjeras patikino juo pasitikintis, nors pripažino anksčiau išsakęs pastabų dėl komunikacijos ir bendravimo su Seimo nariais.

Ministras pirmininkas taip pat atskleidė, kad per pirmuosius tris darbo mėnesius pastabų yra sulaukę bent trys ar keturi ministrai.

„Kritikos esu per tą trumpą trijų mėnesių laikotarpį išsakęs turbūt bent trims ar keturiems ministrams. Kiekvienas iš jų darosi išvadas“, – teigė M. Sinkevičius.

Vis dėlto jų pavardžių jis neįvardijo, pabrėždamas, kad kritiką komandos nariams yra linkęs išsakyti asmeniškai.

Premjeras atmetė ir priekaištus dėl lyderystės stokos. Pasak jo, vadovavimas Vyriausybei turi būti grindžiamas komandiniu darbu, o ne vieno politiko asmeninėmis ambicijomis.

„Aš asmeniškai reitingų nesivaikau“, – tikino ministras pirmininkas.

Tikisi proveržio santykiuose su Kinija

Kalbėdamas apie užsienio politiką, premjeras pareiškė besitikintis iki metų pabaigos sulaukti apčiuopiamo progreso atkuriant diplomatinius santykius su Kinija ambasadorių lygiu.

Jo teigimu, Užsienio reikalų ministerija turi konkretų veiksmų planą, tačiau derybų detalės kol kas neviešinamos.

„Tam tikri darbai jau padaryti, yra siekis iki metų pabaigos matyti labai aiškų progresą – pokyčius mūsų diplomatinio atstovavimo atkūrime“, – teigė M. Sinkevičius.

Premjeras teigiamai įvertino užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio darbą.

Tuo metu santykiuose su Taivanu reikšmingų pokyčių kol kas neįžvelgė.

Kalbėdamas apie Baltarusijai taikomas sankcijas, jis teigė šiuo metu nematantis esminių aplinkybių, dėl kurių reikėtų keisti Lietuvos poziciją.

Premjeras taip pat pakartojo kritiką JAV sprendimui švelninti sankcijas rusiškam dyzelinui.

„Taip, aš savo žodžių neatsiimu“, – sakė M. Sinkevičius, paklaustas, ar ir toliau šį JAV sprendimą vadintų gėdingu ir negarbingu.

Biudžeto laukia svarstymai Seime

Artimiausiu metu Vyriausybė ketina pateikti 2027 metų valstybės biudžeto projektą, kurį vėliau svarstys Seimas.

Premjeras pripažino, kad parlamentinių diskusijų metu gali atsirasti papildomų siūlymų didinti išlaidas, todėl galutiniai biudžeto rodikliai dar gali keistis.

M. Sinkevičius tikisi, kad valdančioji koalicija sugebės susitarti dėl svarbiausių finansinių sprendimų ir biudžetas bus priimtas.

Kol kas pagrindinė Vyriausybės pozicija nesikeičia – didesnis deficitas laikomas priimtina kaina už gynybos stiprinimą ir anksčiau prisiimtų socialinių įsipareigojimų vykdymą.

BNS. (2026). Premjeras apie smarkiai deficitinį biudžetą: „Neieškau paguodos, bet socdemai elgiasi atsakingai“ (BNS interviu). https://bns.lt/naujiena/premjeras-apie-smarkiai-deficitini-biudzeta-neieskau-paguodos-bet-socdemai-elgiasi-atsakingai-bns-interviu-nuotraukos-awr8fbxl