Gynybai – 4,8 mlrd. eurų: kodėl kitąmet Lietuvos išlaidų dalis mažės?

Finansavimas augs, bet jo BVP dalis sumažės

Lietuva 2027 metais gynybai planuoja skirti apie 4,8 mlrd. eurų, arba kiek daugiau nei 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai būtų 36 mln. eurų daugiau nei šiemet, tačiau mažesnė ekonomikos dalis nei 2026 metais, kai gynybai numatyta 5,38 proc. BVP.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius ketvirtadienį sakė, kad Vyriausybės siekis – kitąmet išlaikyti bent 5 proc. BVP finansavimą. Tiksli dalis dar derinama: krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, pasak premjero, pageidautų 5,1 proc.

„Prioritetai 2027 metams – išlaikyti gynybai 5 proc. BVP, kaip ir minėjome, buvimas 5 proc. klube išlieka mūsų siekiamybė ir bus įgyvendintas“, – teigė M. Sinkevičius.

Premjeras nurodė, kad galutiniai skaičiai turėtų paaiškėti po koalicijos tarybos diskusijų arba penktadienį. Todėl 4,8 mlrd. eurų ir kiek daugiau nei 5 proc. BVP kol kas yra planuojami dydžiai. 2027 metų biudžeto projektą dar turės apsvarstyti ir patvirtinti Seimas.

Kodėl didesnė suma gali sudaryti mažesnę BVP dalį?

M. Sinkevičius aiškino, kad gynybai skiriama suma eurais augs, tačiau jos santykis su BVP mažės dėl augančios ekonomikos. BVP procentas parodo ne vien asignavimų dydį – jis priklauso ir nuo visos šalies ekonomikos apimties.

„Faktinė suma, lyginant su šių metų suma, kuri yra skiriama, ji vis tiek augs, procentas sumažės, bet faktinė suma, skiriama gynybai ir saugumui, didės“, – kalbėjo premjeras.

Toks skirtumas svarbus vertinant politikų pasisakymus apie gynybos finansavimą: lėšų gali būti skiriama daugiau, nors procentinė BVP dalis tampa mažesnė. Šiuo atveju Vyriausybė teigia sieksianti išlaikyti finansavimą ties 5 proc. riba, o ministras siūlo ją viršyti.

Kitų metų finansavimas kol kas nėra galutinis. Koalicijos taryba turi aptarti biudžeto prioritetus, o vėliau Vyriausybė pateiks projektą Seimui. Parlamento svarstymo metu asignavimai dar gali būti tikslinami.

Premjeras kelia klausimą, kaip pinigai panaudojami

M. Sinkevičius sakė, kad šiais metais panaudota 43,92 proc. visų gynybai skirtų asignavimų. Šis skaičius rodo lėšų panaudojimą einamaisiais metais, o ne galutinį visų metų rezultatą.

Premjeras pabrėžė, kad, vertinant gynybos biudžetą, svarbu atsižvelgti ne tik į bendrą sumą ar BVP dalį, bet ir į tai, ar pinigai naudojami laiku, skaidriai ir pagal nustatytus poreikius.

„Kuo daugiau, tuo turbūt geriau, bet sakau, reikia efektyvaus, skaidraus, prasmingo išleidimo“, – sakė jis.

Pasak premjero, 36 mln. eurų padidėjimas yra reikšmingas, tačiau vien noras didinti biudžetą neatsako į klausimą, ar visas numatytas finansavimas bus panaudotas tinkamai ir operatyviai.

Prioritetai – oro gynyba ir kariuomenės pajėgumų plėtra

Tarp pagrindinių 2027 metų krypčių M. Sinkevičius įvardijo oro gynybos stiprinimą, Vokietijos brigados priėmimą ir nacionalinės divizijos kūrimą. Šiems tikslams reikia ne tik ginkluotės, bet ir karinės infrastruktūros, logistikos, atsargų bei parengtų karių.

„Man išlieka rūpestis ir akcentas ne tik pinigų kiekis, procentas, bet skaidrus, efektyvus panaudojimas tiems prioritetams, kuriuos esame iškėlę – oro gynyba, Vokietijos brigada ir nacionalinė divizija“, – teigė premjeras.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, 2026 metų biudžeto lėšos skiriamos Lietuvos kariuomenės modernizavimui, oro erdvės stebėjimo ir gynybos priemonėms, nacionalinės divizijos vystymui bei NATO brigados priėmimui. Tarp įsigijimų – oro gynybos sistemos, radarai, dronų aptikimo ir antidroninės gynybos priemonės.

R. Kaunas anksčiau taip pat sakė, kad kitų metų gynybos biudžetas eurais bus didesnis nei šiemet. Dėl to, kokią BVP dalį jis sudarys, dar vyksta derybos. Galutinį atsakymą pateiks 2027 metų biudžeto projektas, kai bus suderinti finansavimo dydžiai ir jų paskirstymas.