Pažadai į biudžeto ribas nebetelpa: M. Sinkevičius pripažįsta, kad deficitas greičiausiai viršys 3 proc.

Kitų metų biudžetas gali būti ne visai toks, kokio tikėtasi. Jakubo Żerdzickio / Unsplash nuotrauka

Įsipareigojimai į 3 proc. deficito ribą nebetelpa

Vykdyti pažadus gynybai ir gyventojams, bet kartu tilpti į 3 proc. BVP deficito ribą – kitąmet tai greičiausiai nepavyks. Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad didesnis deficitas gali būti neišvengiamas, tačiau perspėja: nesuvaldžius išlaidų augimo, finansinė padėtis ateityje gali tapti nevaldoma.

„Ar biudžetas bus didesnis nei su 3 proc. deficitu? Greičiausiai taip“, – antradienį Briuselyje LRT sakė ministras pirmininkas.

Pasak jo, griežtas fiskalinės drausmės reikalavimų laikymasis reikštų, kad Vyriausybė negalėtų įvykdyti dalies finansinių įsipareigojimų. Spaudimą biudžetui kelia tiek siekis gynybai ir toliau skirti mažiausiai 5 proc. BVP, tiek iš anksto numatytas kitų išlaidų didėjimas.

Premjeras išskyrė pensijų, vaiko pinigų ir mokytojų atlyginimų augimą. Jo teigimu, šiems įsipareigojimams vykdyti reikalingos lėšos nebetelpa į Mastrichto kriterijuose nustatytą 3 proc. BVP valdžios sektoriaus deficito ribą.

„Tiesiog tada turėtume visa politinė vadovybė susitarti, visais lygiais, kad nevykdome savo įsipareigojimų. Bet aš juos noriu vykdyti“, – pabrėžė M. Sinkevičius.

Perspėja dėl išlaidų spiralės ir didėjančios skolos

Vis dėlto premjeras pripažįsta, kad dabartinis išlaidų augimas ilgainiui gali sukelti fiskalinės drausmės problemų. Pasak jo, dėl indeksavimo išmokos ir viešojo sektoriaus išlaidos didėja sparčiau nei biudžeto pajamos, todėl tam tikru metu šį augimą teks pristabdyti.

„Jei to nedarysime, tai kelių metų eigoje įsisuksime į tokią spiralę, kuri labai blogins mūsų fiskalinę situaciją. Artėsime prie 60 proc. skolos nuo BVP lygio“, – sakė M. Sinkevičius.

Planuojamas 2026 metų valstybės skolos ir BVP santykis siekia apie 45 proc., o Mastrichto kriterijuose nustatyta skolos riba – 60 proc. BVP. Premjeras perspėjo, kad, ignoruojant dabartines tendencijas, situaciją vėliau gali būti sunku suvaldyti.

Konkrečių sprendimų, kurių išlaidų augimą ir kada reikėtų lėtinti, šiame pasisakyme Vyriausybės vadovas neįvardijo.

Prezidentūra pateisintų didesnį deficitą

Didesniam kitų metų valdžios sektoriaus deficitui supratimą rodo ir Prezidentūra. Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius antradienį „Žinių radijui“ teigė, kad Gitanas Nausėda tokį sprendimą pateisintų dėl poreikio suderinti gynybos finansavimą ir socialinės politikos įsipareigojimus.

Kaip skelbė BNS, Lietuva iki 2030 metų ketina gynybai skirti ne mažiau kaip 5 proc. BVP. Šis finansavimas numatomas kariuomenės divizijai išvystyti ir pasirengti Vokietijos brigados priėmimui.

Taigi rengiant kitų metų biudžetą, Vyriausybei teks derinti ilgalaikius gynybos planus, numatytą socialinių išmokų bei atlyginimų augimą ir paties premjero įvardytą būtinybę pažaboti išlaidų didėjimą.