Ukraina atsiprašė Lietuvos dėl drono: nuolaužos apgadino važiuojantį automobilį

Ukraina atsiprašė Lietuvos dėl sekmadienio ryto incidento, kai į šalies oro erdvę įskridęs galimas dronas sukėlė oro pavojų Panevėžio ir Šiaulių apskrityse, o jo nuolaužos Pasvalio rajone apgadino važiuojantį automobilį. Ukrainos užsienio reikalų ministerija teigia, kad dronus nuo kurso galėjo nukreipti Rusijos elektroninės kovos priemonės per operaciją prieš karinius taikinius Rusijoje. Tai jau ne pirmas kartas šiemet, kai Kyjivas atsiprašo dėl Lietuvoje nukritusių dronų. Apie atsiprašymą sekmadienį pranešė DW ir naujienų agentūra „Reuters“.

Ukrainos URM: „Atsiprašome už bet kokius trikdžius, riziką ir nerimą“

„Apgailestaujame dėl šį rytą Lietuvos oro erdvėje įvykusio incidento, kurį galėjo lemti Rusijos elektroninės kovos priemonės, nukreipusios dronus nuo kurso per operaciją prieš teisėtus karinius taikinius Rusijoje“, – socialiniame tinkle X rašė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychyjus, cituojamas „Reuters“. „Atsiprašome už bet kokius trikdžius, riziką ir nerimą, kuriuos tai galėjo sukelti. Esame pasiryžę dalytis visa svarbia informacija su savo partneriais Lietuvoje, kad būtų nustatytos visos incidento aplinkybės“, – pridūrė jis.

„Reuters“ pažymi, kad ankstesnėje įrašo versijoje buvo minima ir Latvija. DW rašo, kad incidentas vėl sukėlė nerimą dėl karo Ukrainoje persikėlimo į NATO teritoriją, nors drono kilmė ir tai, ar jame buvo sprogmenų, dar tiriama.

Drono nuolaužos apgadino važiuojantį automobilį

Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas Lietuvos radijui sakė, kad nuolaužos apgadino važiuojantį civilinį automobilį, tačiau niekas nenukentėjo, praneša DW. Anksčiau NKVC informavo, kad preliminariais duomenimis nuolaužų rasta Pasvalio rajono Juodžionių kaime, o gyventojai policijai pateikė apie 50 pranešimų apie galimą sprogimą.

Sekmadienio rytą centrinių ir šiaurinių šalies regionų gyventojai buvo raginami slėptis. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, DW duomenimis, sakė, kad dronas greičiausiai įskrido iš kaimyninės Lenkijos, ir pasiūlė bendrą tyrimą su Varšuva. Pasak ministro, dėl oro sąlygų naikintuvų pilotai negalėjo objekto atpažinti vizualiai. NATO atstovo teigimu, į incidentą reaguoti pakilo du NATO vadovaujami Italijos karinių oro pajėgų „Eurofighter“ naikintuvai.

Taikos metu numušti galima tik vizualiai atpažinus objektą

Ukrainos naujienų portalas UA.NEWS, remdamasis LRT, primena R. Kauno paaiškinimą, kodėl objektas nebuvo numuštas. Pasak ministro, jo judėjimą fiksavo ir antžeminiai Lietuvos radarai, ir naikintuvų radarai, tačiau dėl rūko ir debesuotumo pilotai taikinio nematė ir negalėjo nustatyti, kas tiksliai skrenda. Taikos metu sprendimui numušti oro objektą reikalingas vizualinis atpažinimas. „Objektas įskrido į Lietuvos oro erdvę ir buvo stebimas. Deja, dėl sudėtingų oro sąlygų naikintuvų pilotai negalėjo nustatyti, kas tiksliai skrenda ir kokią grėsmę objektas kelia“, – sakė R. Kaunas.

Objektas, pasak V. Vitkausko, buvo sekamas Latvijos kryptimi, tačiau tikslesnių duomenų apie tolesnį jo maršrutą nebuvo. Tą rytą perspėjimas apie galimą grėsmę iš oro paskelbtas ir Latvijoje – pietinėse Bauskės, Aizkrauklės ir Ogrės savivaldybių dalyse. Dėl oro pavojaus laikinai sutrikęs Kauno ir Šiaulių oro uostų darbas vėliau atnaujintas.

Apie patį oro pavojų, naikintuvų pakilimą ir nuolaužų paiešką 77.lt išsamiai rašė straipsnyje apie droną Biržų ir Pasvalio rajonuose.

Data	Įvykis	Šaltinis
2026 m. kovas	Varėnos rajone nukrito ir sprogo dronas, vėliau Ukraina atsiprašė	15min, LRT
2026 m. gegužės 17 d.	Utenos rajone rastos karinio drono nuolaužos	LRT
2026 m. gegužės 27 d.	KAM patvirtino, kad abu dronai buvo ukrainiečių	LRT
2026 m. spalio 18 d.	Oro pavojus, nuolaužos apgadino automobilį, Ukraina atsiprašė	DW, „Reuters“

Šaltiniai: DW, „Reuters“, LRT, 15min.

Šiemet Lietuvoje jau rasti du ukrainiečių dronai

Sekmadienio incidentas nėra pirmasis. LRT gegužę rašė, kad Krašto apsaugos ministerija patvirtino: du šiemet Lietuvos teritorijoje nukritę ir rasti bepiločiai orlaiviai priklausė Ukrainai. „Jų taikiniai buvo Rusijoje. Labiausiai tikėtina jų nukrypimo priežastis – Rusijos elektroninės kovos sistemų poveikis“, – nurodė ministerija. Karinių dronų nuolaužos buvo rastos Varėnos rajone kovą ir Utenos rajone gegužės 17 d. Tuo metu dronų, dėl kurių oro pavojus gegužę buvo skelbtas trečiadienį ir ketvirtadienį, rasti nepavyko, o jų paieška buvo nutraukta.

Po kovo incidento Varėnos rajone, kai dronas nukrito ir sprogo, R. Kaunas 15min sakė per vizitą Kyjive sulaukęs žodinio atsiprašymo iš Ukrainos gynybos ministro Mychailo Fedorovo. Ministras tada pabrėžė, kad reikia suprasti, jog tai įvyko netyčia.

Panašių incidentų būta ir kitose Baltijos šalyse. Gegužės 19 d., kaip rašė tv3.lt, Baltijos oro policijos misijoje dalyvavęs Rumunijos naikintuvas F-16 Vidurio Estijoje numušė į šalį įskridusį droną. Estijos gynybos ministras Hannas Pevkuras tada sakė, kad Ukrainos gynybos ministras pokalbyje atsiprašė dėl incidento, tačiau kartu džiaugėsi, kad dronas buvo numuštas. Pasak H. Pevkuro, Estija nėra suteikusi leidimo naudotis savo oro erdve niekam, išskyrus sąjungininkus, o ukrainiečiai tokio leidimo ir neprašė. Ministras tada aiškino, kad Estijoje paprastai budi Portugalijos naikintuvai, tačiau į grėsmę reaguoja tie, kurie tuo metu yra arčiausiai, o tyrimui, kaip ir visais tokiais atvejais, vadovauja Estijos saugumo policija.

Rusijos elektroninė kova nukreipia dronus į kaimynines šalis

Tiek Lietuvos Krašto apsaugos ministerija, tiek Ukrainos užsienio reikalų ministerija būtent šių priemonių poveikį laiko labiausiai tikėtina priežastimi, kodėl dronai nukrypsta į Baltijos šalis. DW pažymi, kad incidentas vėl kelia klausimų dėl karo poveikio NATO šalims, o Lietuvos institucijos tiria, iš kur dronas atskrido ir ar jame buvo sprogstamųjų medžiagų.

Ukrainos URM pažadėjo dalytis su Lietuva visa reikalinga informacija. Tuo metu Lietuva siūlo bendrą tyrimą Lenkijai, iš kurios teritorijos, kariuomenės duomenimis, objektas įskrido į Lietuvos oro erdvę.