Vokietijoje dėl terorizmo išpuolių baimės atšaukiama vis daugiau renginių
Vokietijoje vis dažniau skamba liūdnos naujienos – vienas po kito atšaukiami masiniai renginiai: festivaliai, sendaikčių turgūs, tradiciniai Velykų laužai. Organizatoriai pripažįsta, kad negali užtikrinti pakankamo saugumo ir apsaugoti dalyvių nuo galimų teroristinių išpuolių. Šalyje auganti baimė, sustiprinta neseniai Miunchene ir Magdeburge įvykusių tragedijų, verčia permąstyti, ar apskritai verta ir kaip dar galima švęsti.
„Kiekvieną dieną iš visos respublikos ateina naujų blogų naujienų“, – ketvirtadienį rašė dienraštis „Bild“, vardydamas atšauktus renginius.
Šiaurės Reino-Vestfalijos mieste Lage, kuriame gyvena 35 000 žmonių, šiemet nevyks tradicinis pavasario turgus – saugumo priemonių užtikrinti nepavyko. Panašus likimas ištiko Vyšnių žiedų festivalį Marburge, Heseno žemėje, kurį balandį atšaukė miesto valdžia, nurodydama „abstrakčią terorizmo grėsmę“. Berlyne-Friedrichshagene populiarus gegužę planuotas „Boelschefest“ festivalis taip pat neįvyks.
„Nors betoniniai luitai galėtų apsaugoti gatves, tektų palikti vietos tramvajui. Tai būtų saugumo spraga“, – aiškino organizatoriai.
Baimė dėl saugumo palietė ne tik didelius renginius
Berlyno Frohnau rajono savanorių ugniagesių tarnyba greičiausiai atšauks Velykų laužą, o Reinfeldene (Badene) ir Schongau (Bavarijoje) nebevyks sendaikčių turgūs. „Negaliu prisiimti atsakomybės, jei koks nors beprotis iš tikrųjų pervažiuotų žmones savo automobiliu“, – „Bild“ sakė Schongau turgaus organizatorius Günteris Fiebigas. Šiaurinėje šalies dalyje atšaukiama Naktis Valpurgija Dallgow-Doeberitz mieste, „Kwitnący Wismar“ Vismare ir „Pfingstochsenfest“ Elmshorne – visi dėl tų pačių priežasčių.
Šių sprendimų priežastys slypi neseniai Vokietiją sukrėtusiuose teroristiniuose išpuoliuose. Magdeburge per Kalėdų mugės ataką, kurią įvykdė Saudo Arabijos pilietis, žuvo šeši žmonės, o šimtai buvo sužeisti. Miunchene afganietis automobiliu rėžėsi į protestuotojų minią, nusinešdamas dvimetės mergaitės ir jos motinos gyvybes bei sužeisdamas dar bent 39 žmones. Šios tragedijos tapo skaudžiu priminimu, kad masiniai renginiai gali virsti taikiniais.
Saugumo priemonių stiprinimas kainuoja brangiai
Papildomos išlaidos siekia penkiaženkles ar net šešiaženkles sumas, o tai daugumai organizatorių ir savivaldybių yra nepakeliama našta. Vis dėlto vilties teikia neseniai priimtas sprendimas: Vokietija pakeitė konstituciją, leisiančią skolintis šimtus milijardų eurų, įskaitant lėšas civilinės apsaugos stiprinimui. „Dodatkowe pieniądze można by przeznaczyć na lepszą ochronę jarmarków, ognisk wielkanocnych i targów staroci. W przeciwnym razie nasz kraj straci także kulturę“, – rašė „Bild“. [1]
Berlynas jau planuoja įvesti savo įstatymą dėl saugumo per svarbiausius renginius – tai gali tapti pavyzdžiu kitoms žemėms. Tačiau kol kas šventės Vokietijoje blėsta, o su jomis – ir dalis šalies kultūrinio gyvenimo. Ar investicijos į saugumą sugrąžins šventinę dvasią, ar tik dar labiau apkarpys tradicijas, parodys ateitis. Šiuo metu vokiečiai gyvena išsigandę, o organizatoriai svarsto, ar rizika verta pastangų.
