Prognozės pasitvirtino – daugiausiai vietų laimėjo konservtyvusis CDU/CSU blokas
Vokietija balsavo už pokyčius vyriausybėje. Sekmadienį, vasario 23 dieną, vykusiuose pirmalaikiuose rinkimuose į Bundestagą pirminiais duomenimis laimėjo opozicinis konservatyvusis blokas CDU/CSU, surinkęs 28,5 proc. balsų. Tai yra 2–5 procentiniais punktais mažiau nei maksimalūs rodikliai, kuriuos blokas įgijo per trejus su puse metų opozicijoje.[1]
Sociologai, kuriuos cituoja portalas Tagesschau.de, mano, kad viena iš silpnesnio nei tikėtasi rezultato priežasčių yra kanclerės Angelos Merkel palikimas ir jos liberali migracijos politika. Krikščionių demokratų sąjungos lyderis Frydrichas Mercas (Friedrich Merz) jau seniai paskelbė apie kurso pakeitimą, tačiau panašu, kad jam nepavyko įtikinti visų, kurie dar visai neseniai buvo pasirengę balsuoti už partiją.
Iki vėlaus vakaro tvyrojo intriga dėl galimų CDU/CSU (Vokietijos centro dešiniųjų politinių partijų – Krikščionių demokratų sąjungos ir Krikščionių socialinės sąjungos – aljansas) partnerių būsimoje valdančiojoje koalicijoje. Jei kairiųjų populistinei Saros Vagenkneht (Sarah Wagenknecht) sąjungai (SSV) būtų pavykę įveikti penkių procentų barjerą, reikalingą patekti į parlamentą, būtų įmanoma valdančioji koalicija, kurią sudarytų CDU/CSU, SPD (Vokietijos socialdemokratų partija) ir kairieji liberalai „Aljansas 90“ / „Žalieji“. Tiesa, tai būtų labai apsunkinę vyriausybės formavimą, nes konservatoriai turi gilių nesutarimų su „žaliaisiais“. Tačiau SSV, surinkusi 4,972 procento, nepateko į Bundestagą, o daugumos vyriausybės koaliciją CDU/CSU ir SPD gali sukurti be „žaliųjų“. Kraštutinių dešiniųjų „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pritraukimo į vyriausybę centristinėmis partijos nesvarsto.[2]
Dabartinis kancleris Olafas Šolcas (Olaf Scholz) kraunasi lagaminus, nors dar kelias savaites liks mažumos vyriausybės vadovu. Jo SPD patyrė triuškinamą pralaimėjimą, surinkusi 16,4 procento – partija niekada neturėjo blogesnio rezultato.
Tačiau pralaimėjusi rinkimus SPD liks valdžioje kaip jaunesnioji koalicijos partnerė. Socialdemokratai Vokietijoje valdė kaip skirtingų koalicijų nariai nuo 1998 metų – su viena pertrauka. Kas jiems atstovaus naujojoje F. Merco vyriausybėje, klausimas lieka atviras. O. Šolcas pasakė, kad išeina ir nesiderės. Gali būti, kad socialdemokratai išrinks naują partijos vadovybę. Vienas iš galimų kandidatų yra gynybos ministras Borisas Pistoriusas (Boris Pistorius), populiariausias Vokietijos politikas.
Kraštutinių dešiniųjų triumfas ir netikėta kairiųjų sėkmė
Be CDU, opozicinė kraštutinių dešiniųjų partija AfD, kuri, be kita ko, pasisako už radikalų migracijos apribojimą, Vokietijos pasitraukimą iš Europos Sąjungos, ginklų tiekimo Ukrainai nutraukimą ir sankcijų Rusijai panaikinimą taip pat laiko save rinkimų nugalėtoja. AfD yra antroje vietoje, ji gavo 20,8 proc. ir dvigubai pagerino 2021 m. rezultatą.
Partijos bendrapirmininkė ir kandidatė į kanclerius Alisa Vaidel (Alice Weidel) interviu metu daug šypsojosi ir buvo puikios nuotaikos. Ji įsitikinusi, kad F. Mervo vyriausybė bus nestabili ir subyrės, kas po kelerių metų leis AfD dar labiau iškilti. Ši galimybė, nors ir laikoma mažai tikėtina, nebėra neįmanoma. A. Vaidel ta proga prisiminė F. Merco žodžius, kad jis norėjo perpus sumažinti AfD rezultatą, tačiau atsitiko priešingai.
Kraštutinių dešiniųjų sėkmė ir jėgų pusiausvyros pasikeitimas Bundestage yra vienas iš pagrindinių rinkimų rezultatų. AfD nori sudaryti koaliciją su konservatoriais, tačiau jie, kaip ir kitos partijos, atsisako bendradarbiauti su kraštutiniais dešiniaisiais. F. Mercas teigė, kad AfD gali laikyti ištiestą ranką kiek nori, tačiau jo partija turi priešingą nuomonę daugelių klausimų, įskaitant Europą ir Rusiją.[3]
Nedidelė sensacija buvo Kairiosios partijos rezultatas. Apklausose ji ilgą laiką nepasiekė penkių procentų barjero, tačiau likus vos kelioms dienoms iki balsavimo, ji staigia išsiveržė ir baigė lenktynes su daugiau nei aštuonių procentų rodikliu. Stebėtojai mano, kad to priežastis – neseniai Bundestage įvykęs balsavimas dėl migracijos ribojimo priemonių. Jį inicijavo CDU/CSU blokas, o rėmė AfD. Atrodo, kad neišsakyto tabu dėl balsavimo su kraštutiniais dešiniaisiais sulaužymas mobilizavo kairiojo sparno elektoratą. Tarp jaunimo Kairioji partija buvo pirmoje vietoje, aplenkusi AfD.
D. Trampo ir I. Maskas šešėlis virš Bundestago
Trumpa rinkiminė kampanija bus prisiminta dėl to, kad ji vyko augančių krizių kontekste. Senos problemos paaštrėjo, prie jų prisidėjo nauji iššūkiai, todėl rinkėjų aktyvumas buvo neįprastai didelis – 84 procentai.
Buvo tikimasi, kad pagrindinė tema bus ekonomikos stagnacija ir infliacija. Tačiau dėl daugybės migrantų išpuolių ir žudynių migracijos ribojimo klausimas tapo svarbiausias. Prie to prisidėjo griežti naujosios JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) administracijos atstovų pareiškimai apie Europą ir Vokietiją bei jų tiesioginė parama AfD. Tai ypač pasakytina apie milijardierių ir D. Trampo sąjungininką Iloną Maską (Elon Musk), kuris tiesiogiai ragino balsuoti už AfD, po ko partijos reitingas pakilo keliais procentiniais punktais. Tai šokiravo ir sulaukė kitų partijų, kurios tai įvertino kaip kišimąsi į rinkimus, pasipriešinimo. [4]
Ko Ukraina turėtų tikėtis iš F. Merco vyriausybės?
Galiausiai, naujausia naujojo D. Trampo iniciatyva tiesiogiai derėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos tapo rinkimų kampanijos ties finišo linija tema. Vokietija nesutinka, kad tokios derybos vyktų nedalyvaujant Ukrainai ir Europai. F. Mercas leido suprasti, kad tikisi aktyvaus JAV Kongreso vaidmens toliau užtikrinant pagalbą Ukrainai.
Kalbėdamas po rinkimų ir Rusijos didelio masto atakos prieš Ukrainą trečiųjų metinių išvakarėse, kadenciją baigiantis kancleris O. Šolcas paragino toliau remti Kijevą, pažymėdamas, kad „Ukraina negali būti palikta viena“. Būsimasis vyriausybės vadovas F. Mercas savo prioritetu pavadino Europos vienybę ir jos gynybos pramonės stiprinimą. Tuo pat metu abu pasisakė prieš tai, kad Ukrainos likimas būtų sprendžiamas be ukrainiečių žinios. O. Šolco ir F. Merco pareiškimai apie galimą Vokietijos kariuomenės išsiuntimą į Ukrainą, siekiant išlaikyti galimas paliaubas, taip pat buvo suderinti. Abu politiniai lyderiai nurodė, kad šiandien per anksti apie tai kalbėti, bet panašu, kad „didžioji koalicija“ Vokietijoje jau dirba šiuo klausimu.[5]
D. Trumpas pasveikino Vokietijos rinkimų laimėtojus
D. Trumpas savo „TruthSocial“ paskyroje paskelbė savo sveikinimą:
„Atrodo, kad konservatorių partija Vokietijoje laimėjo labai didelius ir labai lauktus rinkimus. Kaip ir JAV, Vokietijos žmonės pavargo nuo „sveiko proto neturinčios“ darbotvarkės, ypač energetikos ir imigracijos klausimais, kuri vyravo jau daugelį metų. Tai didelė diena Vokietijai ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms, kurių lyderis yra ponas Donaldas J. Trumpas. Sveikinimai visiems – laukia dar daug pergalių!“
