VMI autobusiukas pasiruošęs spręsti finansines bėdas ir „užlopyti kiaurymes“?
Nuo mokestinių prievolių nepasislėps niekas. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tęsia savo iniciatyvą ir teikia mokestines paslaugas atokiose Lietuvos gyvenvietėse, sėsdama už mobiliojo konsultacijų autobusiuko vairo. Paslauga pradėta teikti 2024 metais Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse[1]. Liaudžiai pasitarnaujantis autobusiukas nesibodės lankytis įvairiose vietovėse, spręsdamas gyventojų finansines bėdas ir, taip sakant, skaičiuodamas visas mokestines „kiaurymes“.
Tai aktualu gyventojams, kurie neturi galimybės pasiekti VMI, esančios mieste. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) praneša, jog VMI autobusiuke klientams teikiamos įvairios VMI paslaugos – nuo pažymų išdavimo iki individualios veiklos registravimo ar pagalbos pildant deklaracijas. Klientams tereikia su savimi turėti asmens dokumentą ir e. bankininkystės prisijungimus.
Maršrutai apims Kretingos, Šilutės, Klaipėdos, Plungės ir Skuodo rajonus
Mokestinės paslaugos arčiau namų skamba puikiai. Tačiau atsiranda tautiečių, gūžčiojančių pečiais. Daliai tokia „paslauga“ primena tam tikrus suvaržymus ir gyventojų stebėjimą per padidinamąjį stiklą. Šmaikštaujama, esą tokiu metodu dirba „pinigų išmušinėtojai“, dėl to, kaip gyventojai patys sako, žada su jais atsiskaityti daržovėmis. Žinoma, kad panašiu principu darbavosi ir skiepobudas, gausdamas tam tikruose Lietuvos miestuose ir siūlydamas skiepus.
VMI maršrutai ir sustojimai šįsyk apims Kretingos, Šilutės, Klaipėdos, Plungės ir Skuodo rajonus. Pernai autobusiuko maršrutai driekėsi per 42 kaimus, gyvenvietes ir miestelius. Anot Klaipėdos AVMI vadovo Audriaus Morkūno, vykdami į juos konsultantai nuvažiavo beveik 25 tūkst. kilometrų, konsultacijas ir pagalbą suteikė beveik 600 gyventojų. Populiariausios paslaugos pernai buvo pagalba deklaruojant pajamas, individualios veiklos registravimas bei žemdirbiams skirto žymėto kuro pažymų išdavimas.
VMI autobusiuke įrengtos dvi kompiuterizuotos darbo vietos – viena VMI darbuotojui, kitoje bus „patupdytas“ mokesčių mokėtojas. Tikinama, kad į autobusiuką be vargo galės patekti ir neįgaliojo vežimėliu atvykę klientai.
Lietuvių pasitikėjimas institucijomis menksta
Prabilta ir apie vieną iš Lietuvos piktžaizdžių – pasitikėjimo šalies institucijomis stoką.
Pernai metų suvestinė apnuogino Gerovės valstybėje žiojinčią tendenciją. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva atlikta įmonių apklausa parodė, kad verslas vis mažiau pasitiki priežiūros institucijomis: teigiamai institucijų veiklą vertinančiųjų dalis sumažėjo nuo 82 proc. 2020 m. iki 51 proc. 2024-ieji, regis, palydėti liūdnomis fanfaromis, fiksuojant žemiausius priežiūros institucijų veiklos teigiamo vertinimo rodiklius per visą dešimties metų laikotarpį. Jau tada kalbėta, kad institucijų patikrinimai gali būti našta verslui. Kai kurie lietuviai mano, jog tam tikros organizacijos veikiau įkurtos tam, kad verslas stagnuotų.
2024-ųjų viduryje aptartos ir pasitikėjimo „Sodra“, savivaldybėmis, Seimu, žiniasklaida bei teismais tendencijos. Remiantis rodikliais, šioje plotmėje girtis taip pat nėra kuo. Tuometinės apklausos rezultatai parodė, kad „Sodra“ teigiamai vertina 62 proc., neigiamai – 30 proc., savivaldybėmis pasitiki 55 proc. apklaustųjų, nepasitiki – 37 proc., žiniasklaida pasitiki 48 proc., 46 proc. – nepasitiki, teismais pasitiki 36 proc. gyventojų, nepasitiki – 52 proc., Vyriausybę 59 proc. apklaustųjų vertina neigiamai, tuo tarpu Seimu nepasitiki netgi 66 proc. tautiečių.
