Visų šventųjų diena bei Vėlinės turi gilias tradicijas visame pasaulyje

Visų šventųjų diena minima visose Romos katalikų bažnyčiose

Visų šventųjų diena yra visų krikščionių šventųjų šventė, o ypač tų, kurie neturi jiems priskirtos dienos. Ši diena minima daugelyje Romos katalikų, anglikonų ir protestantų bažnyčių. Daugelyje vakarų bažnyčių ji kasmet švenčiama lapkričio 1 dieną, o daugelyje rytų bažnyčių ji švenčiama pirmąjį sekmadienį po Sekminių. 

Visų šventųjų dieną krikščionys mini daugelyje pasaulio šalių. Tokiose šalyse kaip Ispanija, Portugalija ir Meksika šią dieną aukojamos aukos. Kitose šalyse – Belgijoje, Vengrijoje ir Italijoje – žmonės neša gėles ant mirusių artimųjų kapų.

Dar kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Austrijoje, Kroatijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, kaip ir Lietuvoje, įprasta uždegti žvakutes ant mirusių artimųjų kapų.

Visų šventųjų dienos minėjimas taip pat stebimas ir kai kuriose Azijos šalyse, pavyzdžiui, Filipinuose, kur žmonės lanko mirusių giminaičių kapus, juos valo ar remontuoja, padeda gėlių, uždega žvakutes.

Prancūzijoje Visų šventųjų atminimui skirtos pamaldos vyksta lapkričio 1-ąją, tačiau vakare dėmesys skiriamas mirusiesiems. Kaip ir Lietuvoje, šią dieną čia kapinės pilnos žmonių, kurie ateina tvarkyti ir papuošti šeimos kapų. Visų šventųjų diena glaudžiai susijusi su Vėlinėmis, kurios minimos lapkričio 2 dieną.

Ši diena yra valstybinė šventė daugelyje šalių, pavyzdžiui, Austrijoje, Belgijoje, Bolivijoje, Čilėje, Kroatijoje, Prancūzijoje, kai kuriose Vokietijos dalyse, Vengrijoje, Italijoje, Lichtenšteine, Filipinuose, Lenkijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje (pirmasis lapkričio šeštadienis), kai kuriose Šveicarijos dalyse bei kitose šalyse.

Tai nėra valstybinė šventė tokiose šalyse kaip Australija, Kanada, Jungtinė Karalystė ar JAV. Tačiau daugelis krikščionių šiose ir kitose šalyse taip pat mini Visų šventųjų dieną.

Visų šventųjų dienos atsiradimo istorija

Remiantis kai kuriais šaltiniais, idėja minėti Visų šventųjų dieną siekia net ketvirtą amžių, kai graikų krikščionys pirmąjį sekmadienį po Sekminių (gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje) rengdavo festivalį visų kankinių ir šventųjų garbei [ref-1]. 

Tačiau pirmoji Visų šventųjų diena buvo užfiksuota 609 m. gegužės 13 d., kai popiežius Bonifacas IV priėmė Panteoną Romoje kaip dovaną iš imperatoriaus Fokaso. Popiežius paskyrė šią dieną kaip šventę Švenčiausiajai Mergelei ir visiems kankiniams pagerbti[ref-2].

Kiti šaltiniai teigia, kad „Visų kankinių“ minėjimas pradėtas švęsti jau 270 mūsų eros metais, tačiau konkretus mėnuo ar data neužfiksuota.

Popiežius Grigalius IV 835 m. e. metais paskelbė Visų šventųjų dieną oficialia švente. Spėjama, kad pasirinkta renginio data – lapkričio 1 d. – galėjo būti bandymas išstumti pagonišką Mirusiųjų šventę (dar vadinamą Samhainu arba Samano, mirties valdovo, švente). 

Naktis prieš Samhainą buvo laikas, kai piktosios dvasios klajojo po žemę ieškodamos žmonių. Norėdami supainioti dvasias, žmonės apsirengdavo įvairiomis būtybėmis. Ši tradicija tęsiama ir mūsų dienomis, tačiau dabar ji įgavo Helovino pavadinimą, kuris yra sutrumpinta Vėlinių versija.

Visų šventųjų dienos negalima painioti su Vėlinėmis

Visų šventųjų diena išgyveno reformaciją, nors protestantai ją derino su Vėlinėmis, kuri yra lapkričio 2 dieną.

Visų šventųjų dienos negalima painioti su Vėlinėmis, kuri pirmą kartą buvo paminėta vienuolyne Cluny 993 m. e. metais ir greitai išplito tarp krikščionių[ref-1].

1770 m. Visų šventųjų diena buvo panaikinta kaip bažnytinė šventė, tačiau daugelis bažnyčių ją gali švęsti pirmąjį lapkričio sekmadienį.

Romos katalikybėje Visų šventųjų diena yra šventa prievolės diena. Tai reiškia, kad katalikai turi eiti į mišias tą dieną, nebent yra rimta priežastis nedalyvauti, pavyzdžiui, liga.

Kai lapkričio 1 d. yra pirmadienis arba šeštadienis, t. y. šalia sekmadienio šabo, katalikai yra skatinami, bet neprivalo dalyvauti mišiose.

Visų šventųjų minėjimas skirtingose pasaulio šalyse

Visų Šventųjų diena visame pasaulyje švenčiama skirtingai. Kadangi kiekviena vietinė tradicija šią šventę pritaikė pagal savo papročius, nėra dviejų panašių lapkričio 1-osios švenčių.

Panagrinėkime kai kurias populiariausias praktikas visame pasaulyje.

Šiaurės ir Pietų Amerikoje tai viena iš didžiausių metų švenčių

Šiaurės ir Pietų Amerikoje Visų Šventųjų diena dažniau minima ispanišku pavadinimu Dia de Los Santos. Tai viena iš didžiausių metinių švenčių Lotynų Amerikoje. Ji švenčiama Amerikoje ir Kanadoje, bet dažniausiai katalikų ar ispanų bendruomenėse.

Dia de Los Santos turi kitą pavadinimą – Dia de los Muertos arba Mirusiųjų diena. Kaip ir kitose pasaulio vietose, Visų Šventųjų dienos tradicijos susiliejo su esamais vietiniais papročiais, taip sujungdamos seną su nauja. Šalyse, kuriose yra stipri vietinė kultūra, rasite daug unikalių tradicijų, susijusių su šia švente.

Lotynų Amerikoje šeimos lanko savo mirusių artimųjų kapus. Dažniausiai su savimi atsineša maisto ir gėlių. Tai viena iš labiausiai žinomų Meksikos laidotuvių tradicijų, tačiau ji populiari visoje Lotynų Amerikoje.

Tai įsitraukimo ir švenčių metas.

Šiuo laikotarpiu durys atveriamos svečiams, kurie dalijasi tradiciniais patiekalais, daugiausia dėmesio skiria protėvių mėgstamiems patiekalams. Vakarėliai šioje pasaulio dalyje vyksta kapinėse ir tai yra džiaugsminga diena.

Visų Europos šalių šventės tradicijos skiriasi – nėra net dviejų vienodų

Panašiai kaip ir Lotynų Amerika, Europa taip pat įdėjo savo indėlį į Visų šventųjų šventės papročius. Priklausomai nuo to, kurioje šalyje esate, rasite įvairių tradicijų.

Rytų Europoje šeimos lanko kapus, uždega ant jų žvakutes. Vokietijoje ir Austrijoje krikštatėviai savo krikšto vaikams dovanoja pintą pyragą. Dviejų vienodų praktikų nėra niekur.

Ankstesniais metais šeimos prie kapo rengdavo puotą. Europiečiai taip pat palikdavo maisto ir gėrimų savo mirusiems giminaičiams. Šiandien tai praktikuojama rečiau, nes puotos dažniausiai rengiamos namuose.

Airijoje Visų Šventųjų diena labai priklauso nuo keltų tradicijų. Buvo manoma, kad tai buvo metų laikas, kuris sugriovė ribas tarp mirtingųjų ir nežemiškų sferų. Senovės žmonės tikėjo, kad jų mirę giminaičiai iš tikrųjų galėjo su jais bendrauti būtent tuo laiku. Airijos tradicijos padeda susieti ryšius tarp gyvųjų ir mirusiųjų.

Nenuostabu, kad Italija, kaip Katalikų bažnyčios lopšys, taip pat turi savo tradicijas. Kiekvienas Italijos regionas ir šeima turi savo būdą švęsti, tačiau yra keletas panašių veiksnių, kuriais visi dalijasi.

Pirmiausia visos šeimos kepa Visų šventųjų duoną – tešlą su razinomis, figomis ir graikiniais riešutais. Taip pat kepamas ir specialus pyragas, įprastas šiai šventei. Daugelis žmonių keičiasi dovanomis su savo šeimos nariais, taip pat rengia paradus vietiniuose miestuose ir miesteliuose šventiesiems įamžinti.

Kai kalbama apie Visų Šventųjų dieną, Europa yra žemynas, turintis pačių įvairiausių tradicijų. Šių tradicijų nagrinėjimas individualiai yra puikus būdas įsigilinti į Visų šventųjų dienos istoriją.

Filipiniečių net ir nakvoja kapinėse

Kadangi Filipinai yra trečia pagal dydį katalikiška šalis pasaulyje, nenuostabu, kad čia Visų šventųjų diena taip plačiai švenčiama. Kaip žinia, Filipinai yra buvusi Ispanijos kolonija, todėl filipiniečių šventė ir jos papročiai yra labai panašūs į Meksikos.

Filipinuose Visų šventųjų diena yra šeimų suartėjimo diena. Tai įprastas metas rengti didelius šeimos susitikimus. Be to, tą dieną šeimos čia plūsta į kapus. Kaip ir kitų šalių papročiuose, čia daug tradicinio maisto ir muzikos. Žmonės aplanko savo artimųjų kapus, kad juos pagerbtų. Taip pat neretai net ir nakvoja kapinėse.

Filipiniečiai nepaprastai gerbia savo mirusiuosius. Todėl jiems įprasta kapines prižiūrėti ištisus metus, ne tik per šią šventę. Tačiau per Visus šventuosius kapinės yra specialiai puošiamos, nes manoma, kad tą dieną čia lankosi ir patys mirusieji.

Filipiniečiams yra įprasta keliauti už savo provincijos ribų, kad grįžtų namo šios šventės metu. Taip puoselėjama tradicija pagerbti mirusius artimuosius ir atgaivinti šeimos ryšius.

Visų Šventųjų diena yra ypatingas būdas šeimoms palaikyti ryšį su artimaisiais net ir po mirties

Kol amerikiečiai šį metų laiką praleidžia rinkdami saldainius ir žiūrėdami baisius filmus, kitose pasaulio dalyse laikomasi senovinių tradicijų. Kaip jau minėta, Visų šventųjų diena yra viena iš seniausių švenčių pasaulyje, kuri minima įvairiose pasaulio kultūrose.

Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Europoje ir Filipinuose Visų Šventųjų diena primena, kad reikia gerbti tuos, kurie išėjo. Iš pažiūros tai yra šeimos šventė su tradiciniais patiekalais, kuriuos gamina artimieji.

Jei pasigilinsite, pamatysite, kad tai yra ypatingas būdas šeimoms palaikyti ryšį net ir po mirties.

Dabar, kai žinote istoriją ir tradicijas, susijusias su Visų Šventųjų diena, esate pasirengę surengti savo šventę.

Nesvarbu, ar prisijungsite prie vietinės šventės, ar apsilankysite atminimo ceremonijoje, ar tiesiog galvosite apie savo artimuosius – tai metas parodyti pagarbą visiems, kurie buvo iki jūsų[ref-3].