„Užauginta be antibiotikų“ geriausiu atveju reiškia augintojo pažadą?
Į 77.lt kreipėsi portalo skaitytoja. Ją neramina, kaip atskirti tai, kas rašoma ant maisto produktų etikečių – šiuo atveju ant vištienos pakuotės. Pastaroji pasakoja jau kurį laiką stebinti etiketes „be antibiotikų“ ir „užauginta be antibiotikų“ ir klausia, kaip jas identifikuoti paprastiems žmonėms, kurie nėra specialistai. Juk daugelis nori maitintis sveikai, tačiau nežino, kuo šiais laikais pasitikėti. Sunerimta, kad nuoroda apie neva nesančius produkte antibiotikus reiškia ne ką kitą, kaip tik tam tikrą jų pėdsaką, kuris tiesiog nėra žymimas.
Sakoma, jog Lietuvoje antibiotikų kiekis tiriamas ir sekamas produkcijoje. Tačiau tai, kaip paaiškėjo, gali reikšti skirtingus dalykus. Kauno technologijos universiteto (KTU) juslinės analizės mokslo laboratorijos vadovė Aelita Zabulionė teigė, esą Europos Sąjungoje (ES) draudžiama parduoti pieno, kiaušinių ar mėsos produktus, kurie turi antibiotikų[1].
„Antibiotikų ir kitų mėsinių gyvūnų priežiūrai naudojamų vaistų likučiai yra griežtai reglamentuojami, sekami ir negali viršyti nustatytų normų. Bet kalbame apie galutinį produktą. Svarbiausia šiuo atveju yra ne tai, ar buvo naudoti medikamentai, bet pats faktas, kad vartotojui gavus produktą jis yra visiškai saugus. Antibiotikų kiekis yra tiriamas ir sekamas produkcijoje“, – aiškino pastaroji. Neva dar 2022 metų sausį ES įsigaliojo įstatymas, draudžiantis mėsai auginamus gyvūnus šerti pašaru, turinčiu antibiotikų.
„Pasaulinės gyvūnų apsaugos asociacijos toks sprendimas buvo pavadintas didžiausiu gyvulininkystės proveržiu pasaulyje. Pardavėjas turi teisę išryškinti tas produkto savybes, kurios, jo manymu, yra aktualios pirkėjui. Jei pardavėjas nurodo, kad produktas „užaugintas be antibiotikų“, tai galime tikėtis, kad taip tikrai buvo ir per visą gyvūno augimo laikotarpį antibiotikai naudoti nebuvo. Jei paminėta tik „be antibiotikų“, tai puikiai žinome, kad tai yra normalu, nes visa mėsa pardavimo metu turi būti be antibiotikų“, – sakė A. Zabulionė.
Nors situacija skamba įtikinamai, pasirodo, iš jos kyšo tamsūs šleifai. „Užauginta be antibiotikų” geriausiu atveju reiškia augintojo pažadą? Mat niekas situacijos patikrinti negali. Kitaip tariant, jei pardavėjas nurodo, jog produktas „užaugintas be antibiotikų“, galima tikėtis, kad taip ir yra – tačiau garantija šiuo klausimu neegzistuoja. Etiketė „be antibiotikų“ reiškia, kad mėsa pardavimo metu turi būti be antibiotikų.
„Kadangi visa mėsa privalo būti be antibiotikų pardavimo metu, pažymint šią informaciją etiketėje galima suklaidinti vartotoją, nes tuomet atrodo, kad šalia esantys kiti produktai yra su antibiotikais (nors taip negali būti). Todėl siūlyčiau pirkėjams patiems į tai atkreipti dėmesį. Štai „užauginta be antibiotikų“ pabrėžia auginimo būdą, kuris nebūtinai yra taikomas šalia esantiems produktams, todėl toks užrašas neturėtų klaidinti pirkėjo“, – kalbėjo A. Zabulionė ir rekomendavo apsipirkinėti iš patikimų augintojų, gamintojų bei pardavėjų.
„Taip pat svarbu įsitikinti, kad asmenys, parduodantys produkciją, tikrai turi visus reikiamus leidimus tą daryti, nes tai kartu ir reiškia, kad auginama ir gaminama taip, kaip tai numato teisės aktai – užtikrinant saugumą vartotojams“, – akcentavo ji.
Paukščiai gydomi antibiotikais
„Vilniaus paukštyno“ generalinio direktoriaus pavaduotojas, paukščių auginimo departamento vadovas Saulius Petkevičius teigė, esą, pagal galiojančius teisės aktus ir rinkos standartus, vištiena gali būti žymima „užauginta be antibiotikų“ tuo atveju, jei visą auginimo laikotarpį mėsiniai viščiukai nesirgo ir nebuvo gydyti antibiotikais.
„Šią tvarką prižiūri Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), užtikrindama, kad tokia ženklinimo praktika atitiktų nustatytus reikalavimus. Buvome pirmasis paukštienos gamintojas, pasiūlęs vartotojams vištieną, pagamintą iš paukščių, užaugintų be antibiotikų. Sekdami pasaulinėmis tendencijomis, siekiame aukščiausių gyvūnų gerovės standartų, kaip įrodymas, kad mūsų paukščiai auga išskirtinai geresnėmis sąlygomis, yra auginimas be antibiotikų“, – pasakojo jis. Tačiau jei paukščiai suserga, pagal ES gyvūnų gerovės reikalavimus, jie turi būti gydomi antibiotikais.
„Tokiu atveju paukščiai nebegali būti ženklinami kaip „užauginti be antibiotikų“. Be to, po antibiotikų vartojimo taikomas išlaukos periodas – tai nustatytas laikas, per kurį užtikrinama, kad paukščių organizme neliktų jokių vaistų likučių. Tik praėjus šiam laikotarpiui paukščiai gali būti paskersti, o jų mėsa – tiekiama rinkai. Išlaukos periodas priklauso nuo konkretaus antibiotiko – skirtingoms antimikrobinėms medžiagoms jis gali skirtis. Dažniausiai naudojamų antibiotikų išlaukos periodas trunka apie 5 paras. Tačiau net ir po šio laikotarpio jie nebegali būti ženklinami kaip „užauginta be antibiotikų“, nes šis ženklinimas taikomas tik tiems paukščiams, kurie per visą auginimo laikotarpį nebuvo gydyti antibiotikais“, – aiškino S. Petkevičius.
Į auginimo praktiką žiūrima pro pirštus?
Pašnekovas tikino, jog įmanoma auginti vištas be antibiotikų, bet tam reikalingos griežtos biosaugos priemonės, subalansuotas lesalas, tinkamos auginimo sąlygos, nuolatinė veterinarinė priežiūra.
„Mūsų paukščiai auginami laisvi ant kraiko, lesinami subalansuotu lesalu, pagamintu iš vietoje užaugintų grūdų, pagerintu probiotikais ir vitaminais. Siekiant užtikrinti kuo geresnes sąlygas, griežtai kontroliuojame temperatūrą, ventiliaciją ir erdvę, laikomės aukščiausių biosaugos bei higienos standartų. Dėl atsakingo auginimo ir natūraliai stipresnio paukščių imuniteto jie išauga sveiki ir jų nereikia gydyti antibiotikais“, – sakė atstovas.
Sakoma, jog po antibiotikų vartojimo seka laikotarpis, per kurį užtikrinama, kad paukščių organizme neliktų jokių vaistų likučių. Ir duoda žodį, jog paukštyne antibiotikai negali būti naudojami profilaktiškai.
„Profilaktinis antibiotikų naudojimas ES yra draudžiamas, todėl šiuolaikinė paukštininkystė orientuojasi į prevenciją – geras auginimo sąlygas ir natūralių priemonių taikymą. Be to, VMVT nuolat prižiūri, kad antibiotikų naudojimas atitiktų teisės aktus ir vištiena rinkoje būtų saugi vartotojams“, – tvirtino S. Petkevičius, sakantis, jog mėsiniai viščiukai įprastai užauginami per 40 dienų.
„Jų augimą lemia keli pagrindiniai veiksniai, pavyzdžiui, genetika – specialiai atrinktos vištų veislės, kurios natūraliai greitai auga. Taip pat subalansuotas lesalas – paukščiams tiekiamas kruopščiai subalansuotas lesalas, užtikrinantis visavertę mitybą ir sveiką augimą. Svarbios ir tinkamos auginimo sąlygos – užtikrinama optimali temperatūra, ventiliacija ir erdvė, kad viščiukai augtų komfortiškoje aplinkoje“, – aiškino S. Petkevičius.
Nėra teisės akto, reglamentuojančio teiginio „be antibiotikų“ naudojimą vištienos ženklinimui
Bėda ta, kad nei Lietuvoje, nei ES nėra teisės akto, reglamentuojančio teiginio „be antibiotikų“ naudojimą vištienos ženklinimui.
„Tačiau jei gamintojas nori naudoti tokį užrašą, jis privalo pateikti įrodymus, kad paukščiai per visą auginimo laikotarpį nebuvo gydyti antibiotikais. Lietuvoje, norint ženklinti produkciją „užauginta be antibiotikų“, reikia kreiptis VMVT ir pateikti pagrindžiančią informaciją“, – pasakoja toliau.
Anot VMVT, ant pakuočių naudojamos etiketės, informuojančios, jog vištiena „užauginta be antibiotikų“, nurodo, kad maistiniai gyvūnai, iš kurių gaunami taip paženklinti maisto produktai, auginimo laikotarpį nebuvo gydyti antibiotikais.
„Pavyzdžiui, teiginys ant vištienos produktų „užauginta be antibiotikų“ ar pan. tarsi gamintojo deklaracija, kad auginamos vištos buvo sveikos visą jų auginimo periodą, todėl nebuvo gydomos antibiotikais. Taip pat gamintojai šiuo teiginiu patvirtina, kad jų įmonėse yra įdiegta ilgalaikė antibiotikų naudojimo maistiniams gyvūnams mažinimo strategija, o šios strategijos tikslas – sumažinti antibiotikų naudojimą maistiniams gyvūnams gydyti“, – komentavo VMVT.
Ji nurodė, kad tarnyba pagal Europos Komisijos rekomendacijas kasmet vykdo antimikrobinių medžiagų stebėsenos programą, prižiūri mėsą, pieną ir kiaušinius.
„Mėginiai tyrimams imami smulkiuose ir stambiuose ūkiuose, tikrinama, ar gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose nėra neleistinų medžiagų likučių. Tuo tarpu iš antibiotikais gydytų maistinių gyvūnų gautas maisto produktas teiginiais „užauginta be antibiotikų“ ar pan. negali būti ženklinamas“, – tikinama komentare.
Lietuvoje ne kartą atšaukta vištienos produkcija
Nepaisant to, jog pasakojama apie įmonių tikslus siekti geresnių gyvūnų laikymo sąlygų, įskaitant subalansuotą pašarą ir biosaugos reikalavimus, situacija kelia klausimų. Aiškėja, jog užrašas „be antibiotikų“ negarantuoja, kad vištiena yra be cheminių medžiagų ar kad ji buvo auginta ekologiškai; gali būti, jog norma yra skaitomas tam tikras antibiotikų kiekis, į kurį žiūrima pro pirštus stengiantis atitikti bendruosius reikalavimus. Kitaip tariant, galbūt neverta tikėtis, jog pateikta informacija bus interpretuojama vienareikšmiškai.
Lietuvoje buvę atvejų, kai vištienos produktai buvo atšaukti dėl netinkamos kokybės ar sudėties[2]. 2020 metais Kauno vaikų darželiuose kilo susirūpinimas dėl tiekiamos vištienos kokybės. Su panašiu atveju susidurta ir 2023-aisiais. Tuomet Lenkijos mėsos perdirbėja „SuperDrob“ Jungtinės Karalystės prekybos tinklams tiekė šaldytus paukštienos produktus, kuriuose užfiksuoti itin stiprių antibiotikų pėdsakai[3]. Į Lietuvą tais pačiais metais uždrausta tiekti daugiau nei 2,5 tonų lenkiškos vištienos produktų. VMVT svetainėje pateikiamose Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus ataskaitose nurodyta, kad 2023 m. dėl nustatytų patogeninių salmonelės mikroorganizmų į Lietuvą uždrausta tiekti daugiau nei 2,5 tonų „SuperDrob“ produkcijos. 2021 metais į Lietuvą dėl salmonelių uždrausta tiekti daugiau nei 80 tonų šios kompanijos produkcijos.
