Suprasti akimirksniu
  • Pusė nesusituokusių japonų, jaunesnių nei 30 metų amžiaus, nenori vaikų
  • Daugiau nei 1 iš 5 JAV suaugusiųjų taip pat nenori vaikų
  • Lietuvos demografinės situacijos gimstamumu išspręsti net nebesitikima
  • Tyrimai rodo, kad šeimos be vaikų – laimingesnės
  • Popiežius bevaikes šeimas vadina savanaudiškomis
Šaltiniai
vaikai
Vis daugiau žmonių vaikų nenori turėti. Marisa Howenstine/ Unsplash.com nuotrauka

Pusė nesusituokusių japonų, jaunesnių nei 30 metų amžiaus, nenori vaikų

Neseniai atlikta farmacijos įmonės apklausa parodė, kad beveik pusė nesusituokusių japonų, jaunesnių nei 30 metų amžiaus, neplanuoja turėti vaikų. Suaugusieji teigė nenorintys vaikų dėl ekonominių rūpesčių ir gimdymo bei auklėjimo naštos. Ir tokios tendencijos, deja, pastebimos ne tik Japonijoje.

Remiantis „Rohto Pharmaceutical“ Japonijoje atlikta apklausa, iš 400 respondentų nuo 18 iki 29 metų 49,4 proc. teigė nenorintys vaikų.

Vis dėlto daugiau vyrų nei moterų nenori turėti vaikų – atitinkamai 53 ir 45,6 proc. 

Katastrofiškai mažas gimstamumas Japonijoje privertė vyriausybę svarstyti, ką čia padarius, kad būtų užtikrinta ateitis sparčiai senėjančiai valstybei. 

Japonijos parlamento 2023 m. sesijos atidarymo kalboje Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida sakė, kad dėl gyventojų krizės šalis „negalės išlaikyti socialinių funkcijų“.

2022 m. balandžio mėn. Japonijoje įsteigta Vaikų ir šeimų agentūra, prižiūrinti vaikų politiką.

Tokijo gubernatorius Yuriko Koike paskelbė apie planus skirti 5 000 jenų (38 USD) išmokas vienam asmeniui iki 18m. per mėnesį, kad tėvams būtų lengviau padengti mokymosi išlaidas[1].

Daugiau nei 1 iš 5 JAV suaugusiųjų taip pat nenori vaikų

Egzistuoja daugybė skirtingų ne tėvų tipų: vieni vaikų turėti negali, kiti nenori, kiti planuoja vaikus tolimesnėje ateityje, o yra ir tokie, kurie nenori vaikų jokiais gyvenimo atvejais.  

2022 m. Mičigano valstijoje atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 1 500 suaugusiųjų, nustatyta, kad 21,64 proc. suaugusiųjų nenori turėti vaikų. 

Vaikų neturinčių žmonių skaičius dabar yra daug didesnis nei ankstesniuose nacionaliniuose tyrimuose, kuriuose šis procentas buvo nuo 2 iki 9 proc.

Žmonėms, ypač moterims, kurios sako, kad nenori vaikų, dažnai sakoma, kad jos persigalvos, tačiau tyrimas vis dėlto nustatė, kad taip nėra.

Tyrime žmonės pranešė, kad pakankamai anksti, dažniausiai paauglystėje ir iki 20 metų jie nusprendė būti be vaikų. Be to, ne tik jaunimas teigia, kad nenori vaikų. Daugelis moterų, kurios paauglystėje nusprendė neturėti vaikų, dabar yra daug vyresnės ir vis dar neturi vaikų ir jų turėti neplanuoja[2].

Lietuvos demografinės situacijos gimstamumu išspręsti net nebesitikima

Lietuvoje moteris vidutiniškai susilaukia 1,48 vaiko. Atlikti tyrimai rodo, kad 2045 m. liks vos 2 mln. Lietuvos gyventojų. Verslas mato vienintelį kelią – imigraciją.

Siekiant gerinti demografinę situaciją, šalys renkasi skirtingas strategijas. Kai kurios Vakarų valstybės yra priėmusios sprendimą įsivežti darbo jėgą iš kitų šalių, kitos – skatinti gimstamumą, bandyti susigrąžinti migrantus.

LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta reprezentatyvi apklausa rodo, kad Lietuvos gyventojai labiausiai norėtų, jog populiacijos augimas šalyje būtų užtikrintas per didesnį gimstamumą. Tokį norą išreiškė 46 proc. apklaustųjų.

42 proc. mano, kad demografinę situaciją reikia gerinti skatinant emigravusių lietuvių sugrįžimą į Lietuvą.

Vos 5 proc. apklaustųjų mano, kad Lietuvai reikia lengvinti sąlygas trūkstamų darbuotojų atvežimui iš ne ES šalių[3].

Tyrimai rodo, kad šeimos be vaikų – laimingesnės

Bėda ta, kad išsilavinę žmonės vis daugiau dėmesio skiria savo pačių gyvenimo kokybei, o demografinės situacijos sprendimas jiems neatrodo kaip ta problema, kurią spręsti turėtų kiekvienas asmeniškai.

Maža to, moterys, kurios iš esmės dažniau priima lemiamą sprendimą – turėti vaikų ar ne – laimingesnės ne tik be vaikų, bet ir be sutuoktinio.

Londono ekonomikos mokyklos elgsenos mokslų profesorius Paulas Dolanas sakė, kad naujausi tyrimai rodo, kad tradiciniai sėkmei matuoti naudojami rodikliai yra nesusiję su laime, ypač santuoka ir vaikų auginimu.

„Turime gerų išilginių duomenų, sekančių tuos pačius žmones laikui bėgant, bet aš padarysiu didžiulę meškos paslaugą tam mokslui ir tiesiog pasakysiu: jei esi vyras, tikriausiai turėtum susituokti, o jei esi moteris, nesivargink to daryti“.

Vyrams santuoka yra naudinga, nes jie „nusiramina“, sako jis.

„Mažiau rizikuoji, daugiau uždirbi darbe ir gyveni šiek tiek ilgiau. Kita vertus, ji turi su tuo susitaikyti ir miršta anksčiau nei niekada neištekėjusi. Sveikiausias ir laimingiausias gyventojų pogrupis yra moterys, kurios niekada nesusituokė ir neturėjo vaikų“, – sakė jis.

Nepaisant vienišų bevaikių gyvenimo būdo pranašumų moterims, P. Dolanas teigė, kad dabartinis pasakojimas, kad santuoka ir vaikai yra sėkmės ženklai, reiškia, kad dėl stigmos kai kurios vienišos moterys gali jaustis nelaimingomis[4].

Popiežius bevaikes šeimas vadina savanaudiškomis

Religingos poros turėtų sunerimti – Popiežius Pranciškus išreiškė požiūrį, kad bevaikės poros, kurios vaikus pakeičia augintiniais, demonstruoja tam tikrą savanaudiškumą ir atima žmogiškumą.

Pontifikas savąją poziciją yra išreiškęs kalbėdamas per bendrą audienciją Vatikane ir teigė apgailestaujantis, kad pastaruoju metu žmonės priima tokį gyvenimo būdą, kai naminiai gyvūnai ima užimti vaikų vietą tiek šeimose, tiek visuomenėje. Popiežius Pranciškus kalbėjo, kad tai, ką matome dabar, yra tikrų tikriausia egoizmo forma, tėvystės bei motinystės neigimas ir menkina pačius žmones bei atima iš jų žmogiškumą.

„Civilizacija sensta be žmogiškumo, nes mes prarandame tėvystės ir motinystės turtus, o nuo to nukenčia šalis“, – teigia popiežius.

Tai ne pirma šia tema išreikšta dvasininko mintis. Dar gerokai anksčiau, 2014-ais, kalbėdamas su dienraščiu „Il Messaggero“ popiežius teigė, kad augintiniai vietoj vaikų yra kultūrinės degradacijos išraiška. Aukščiausio bažnyčios atstovo žodžiai neturėtų stebinti ir dabar. Popiežius yra aktyvus šeimų saugotojas, kuris dažnai pasisako apie gimstamumo lėtėjimo problemas ir šiuolaikinius šeimų bei tėvystės iššūkius[5].